Mes pripratome matyti Kaune apleistus pastatus, nebaigtas statybas. Kažkaip nedovanotinai prie to pripratome. Kai išgirstam apie jų savininkų ketinimus „tuoj tuoj viską sutvarkyti“, neskubame tuo patikėti. Nes tikėti gali metus, antrus, bet paskui pradedi piktintis, kad „niekas Kaune nesikeičia“.
Girdėjau, jog yra šmaikštuolių gidų, kurie Kaune vesdami turistus pro griūvenas, pasakoja, jog jos naudojamos kaip fonas kuriant pokario laikotarpį vaizduojančius filmus. Todėl filmuotojų prašymu, nejudinamos. Pamenam, kaip prieš keletą metų besirengiant Europos čempionatui, aukšti krepšinio specialistai, suvažiavę į Kauną iš užsienio, buvo patikinti, jog „iki svarbaus renginio“ prieš Nemuno salą stovintis monolitas tikrai duris atvers kaip viešbutis. Monolitą paslėpė didelis reklaminis plakatas. Užakusį ir dvokiantį kanalą prieš salą lyg ir krapštė kažkokie dumblo kasėjai. Nors jie nemažus pinigus „įsisavino“, bet kanalas upės dalimi netapo: negilus, vanduo užsistovi, vėl apželia ir vasarą nemaloniai kvepia.
Jokie plakatai, manyčiau, nepajėgtų paslėpti kauniečių, miesto vadovų gėdos kitoje miesto centro vietoje. Ten, prie stoties, kur turistai, išlipę iš traukinio ir požemine perėja patekę į Vytauto prospektą, pamato du aptriušusius pastatus abipus gatvės (vieno balkonai jau sietais apjuosti, kad tinkas ant praeivių galvų netrupėtų). Viešbučiai net du – čia pat, vos už kelių šimtų metrų. Jei tempiasi turistas ant ratukų savo lagaminą turgaus puse, tai darda per jokio 21 – ojo amžiaus miesto centre nematytas kliūtis – šaligatvio nuolaužas. Nes turgaus (jo 51 procentą akcijų turi pati Kauno miesto savivaldybė) prekes vežiojantis sunkiasvoris transportas plyteles ištrupino. Ne vakar ir ne pernai. Bet niekam neateina į galvą pareikalauti kaltininkų atlyginti žalą bei atstatyti šaligatvį. Ir kad niekdariai neturėtų galimybių šioje vietoje pasireikšti, „neišprotaujama“ pakelti prospekto šaligatvio bortelį prie Stomatologijos klinikos. Transportui juk yra privažiavimas nuo kitos pusės
Atrodo, smulkmenos, palyginus su keliais pastarųjų metų ambicingais Kauno projektais, statiniais, kuriais miestas gali didžiuotis. Tačiau daugelio kauniečių gyvenime galbūt tie statiniai į maršrutą net neįeina. Todėl jiems nepasitaiko vaikščioti trinkelėmis išgrįstais ar naujai išasfaltuotais takais.
Kaunas turi 11 seniūnijų, prie jų tikriausiai „glaudžiasi“ kai kurių valdančiųjų partijų iniciatyva išrinkti visuomenininkai – seniūnaičiai. Vieni dirba už algą, kiti – gal tik už pažadą ateityje padaryti politinę karjerą, dar geriau, - gauti pastovią tarnybą savivaldybėje, jos įmonėje arba įstaigoje. Kaune tikrai yra kam iš arti apžvelgti visus kritinius, pavojų praeiviams keliančius, miesto „fotografiją“ iškreipiančius statinius bei jų aplinką. Ne vien pagal registro duomenis. Nors jie praverstų, jei savivaldybė apsispręstų kiekvieną aplaidų savininką perspėti registruotu laišku, nurodydama terminą, per kurį privalu susitvarkyti ar bent pradėti. Įspėjus, jei vėliau padėtis nesikeičia, reikėtų imtis administracinių priemonių, kurias leidžia įstatymas.
Esu įsitikinęs, kad atkakliai siekiant tikslo – turėti tvarkingą miestą, namus, kurių balkonams negresia kristi ir sužaloti kokį praeivį, - jį palaipsniui galima pasiekti. Tereikia pradėti, negailėti laiko ir nebijoti darbo. Geras rezultatas bus.
Aš ne vieną kadenciją buvau renkamas į Kauno miesto tarybą. Teko rūpintis kauniečių rinkėjų socialiniais reikalais bei aiškintis, ar gerai veikia miesto savivaldybės įkurta sveikatos priežiūros sistema. Buvau Kauno 2 klinikinės ligoninės stebėtojų tarybos narys. Taip, aš buvau tas, kuris priešinosi nepamatuotam savivaldybės ir kelių Seimo politikų siekiui sujungti dvi Kauno ligonines į vieną. Kad tą siekį lėmė politinės ambicijos, buvo akivaizdu. Rezultatas? Išmėtyti kvalifikuoti ligoninių darbuotojai, prasidėjo teismų procesai, kurie baigėsi besibylinėjusiųjų laimėjimais. Kartu - ir nemažomis sumomis, priteistomis, žinoma, ne iš savivaldybės, bet iš pačios ligoninės biudžeto.
Tiesa, tas vadovas, kuriam nurodyta ligoninių jungimo procesą „pravesti“, paskui per suinteresuotus politikus neteko darbo. Vėliau, kai laimėjo bylą dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, savivaldybė „savaip“ vykdė teismo sprendimą, - vadovo į darbą neatstatė.
Paskui savivaldybė nusprendė: nereikia Kauno miesto ligoninių ir jas atidavė Sveikatos apsaugos ministerijai. Kas šiandien pasakys, kiek tiksliai mokesčių mokėtojams kainavo visos tos „jungtuvės“ ir po jų sekusios bylos, kompensacijos bei visa kita? Kas įvertins skandalus, nežinią dėl ateities, įtampą, kuri tebetvyro ligoninėje, darbuotojų sveikatą?
Tarp kitko, kauniečiai, dėl kurių, atseit, gerovės, prievartinė (juk ir protesto mitingų ne vienas buvo) įstaigų jungtis padaryta, gerbia abiejų šių įstaigų medikus, gerbia ir tradicijas. Be to, žmonės nenori savęs apsunkinti, besiaiškindami, kas yra kas, ir toliau vadina ligonines senais vardais...
Kauno miesto savivaldybės administracija turi Sveikatos skyrių. Jis veikia ir toliau, nors iš skyriaus kuruojamos srities „išėjo“ viena didelė įstaiga – Kauno klinikinė ligoninė. Įstaiga, kurioje dirba gal apie 3000 darbuotojų, teikiančių gydymo paslaugas šimtams tūkstančių ligonių iš viso regiono. Savivaldybės Sveikatos skyriui kuruoti liko kelios poliklinikos, greitoji medicinos pagalba ir renginiais, sveikatos įgūdžių mokymu bei propaganda užsiimantis Visuomenės sveikatos biuras.
Nepamiršom, -vienas iš argumentų, jungiant ligonines, buvo iniciatorių patikinimas, kad taip pavyks sutaupyti nemažai mokesčių mokėtojų lėšų. Neteko girdėti, ar jų sutaupyta, ar daugiau išleista per įvairius skandalus. Bet sutaupyti galimybių ir dabar yra. Pavyzdžiui, jungiant padalinius pačioje savivaldybėje. Sveikatos skyrius puikiausiai galėtų būti prijungtas, poskyrio forma, prie Socialinių reikalų skyriaus. Atidavus ligonines ministerijai, skyriui labai sumažėjo veiklos laukas. Nedovanotina prieš mokesčių mokėtojus jo nereorganizuoti. Galimos ir kitokios permainos miesto biurokratiniame (administraciniame) aparate.
Svarbu tik, kad likusios savivaldybės dispozicijoje sveikatos priežiūros įstaigos veiktų kvalifikuotai, be sutrikimų, be eilių. Užtat – su pagarba bei dėmesiu kiekvienam lankytojui, visiems kauniečiams, kuriems tik reikia medikų pagalbos.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 1331759
Naujausi komentarai