„Žalvarį“ gesinę ugniagesiai: kiti gaisrai, palyginti su šiuo, buvo tarsi žaisliukai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Gaisrą Kaune, pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“, gesinę ugniagesiai sulaukė apdovanojimų. Su „Kauno diena“ jie pasidalijo įspūdžiais apie lemtingą vakarą ir naktį.

Vaizdas – pragariškas

Vasaros pabaigoje Petrašiūnuose kilo vienas didžiausių pastarojo meto gaisrų Kaune. Įvairias pavojingas atliekas perdirbančioje bendrovėje „Žalvaris“ užsiliepsnojo atliekos, tad į įvykio vietą buvo išsiųstos itin gausios ugniagesių pajėgos. Su „Kauno diena“ Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) specialistai pasidalijo šio gaisro gesinimo užkulisiais.

Šį objektą gesino apie 60 ugniagesių, kurie apie dešimt valandų galynėjosi su liepsnomis, paskui dar kelias dienas budėjo gaisravietėje, nes vis kažkur dar smilko atliekos, o per lūžusias pastato perdangas ne visur buvo įmanoma prieiti.

60 – maždaug tiek pareigūnų dirbo „Žalvario“ gaisravietėje.

Pirmieji į įvykio vietą atvykę gelbėtojai pamatė tikrą pragarą – ugnis jau buvo įsismarkavusi, laižė ne tik viduje buvusias atliekas, bet ir buvo prarijusios dalį stogo. Kauno PGV specialistai pasakojo, kad pirmas keturias valandas visi dirbo be poilsio. Suvaldę situaciją, ugniagesiai pradėjo tarpusavyje keistis, tik tada pavyko trumpam atsikvėpti ir atsigerti vandens.

„Iš pradžių gavome pranešimą, kad dega šiukšlės, tačiau atvykusios pirmosios pajėgos pamatė, kad dega specifinės atliekos. Gaisras buvo didžiulis, todėl reikėjo pastiprinimo. Per mano 31-us tarnybos metus, tai gal tik antras toks didelis gaisras. Apsižvalgius vietoje, parengtis buvo pakelta iki aukščiausio lygio ir pradėjome gesinimo darbus.

Šis gaisras buvo ypatingas dėl ten degusių medžiagų – skiediklių, dažų, tepalų ir kitų kenksmingų atliekų. Kai vienu metu dega daug skirtingų medžiagų, gaisrą gesinti žymiai sunkiau, nes negali tiksliai žinoti, ką tuo metu gesini“, – pasakojo Parengties valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas kapitonas Arvydas Putrimas.

 

 

„Vaizdas buvo tikrai nemalonus, ten buvo labai daug dūmų. Dėl jų nežinojai, kas ir kur gali nutikti. Per 29 tarnybos metus, kai dirbu ugniagesiu, pirmą kartą didelį gaisrą teko gesinti Trakuose, o dabar – šis. Kiti gaisrai, palyginti su „Žalvario“, buvo tarsi žaisliukai“, – savo įspūdžiais apie gaisrą atliekų perdirbimo įmonėje pasidalijo 3-iosios komandos vyresnysis puskarininkis Sigitas Mikėnas.

Dar vienas „Žalvaryje“ su liepsnomis kovojęs 2-osios komandos jaunesnysis puskarininkis Matas Džemedžionas ugniagesiu dirba vos metus, tačiau tuomet jam nekilo jokių abejonių, ką reikia daryti. Jam atvykus į gaisravietę, pasigirdo sprogimai. „Visi vos ne ant kelių griuvome dėl tų sprogimų. Aišku, buvo baimių, bet nekilo jokių abejonių, kad privalome gesinti gaisrą, nes kas gi daugiau padarys šį darbą, jei ne mes. Viduje per dūmus nieko nesimatė, tik vietomis pamatydavome šviesą. Gerai, kad per treniruotes mokėmės, kaip apčiuopomis viską daryti“, – pasakojo ugniagesys ir pajuokavo, kad gaisro kvapas ilgam įsigėrė.

 

 

Jam  antrino kolega, prisiminęs, kad tuomet buvo rimtai svarstoma evakuotis ir tik iš toliau prižiūrėti gaisrą, kad šis neplistų, nes sprogimai privertė sunerimti. „Tikrai buvo minčių atsitraukti, kad išsaugotume tiek save ir vieni kitų nepaliktume, tiek techniką. Yra tvarka, kad patekę į gaisro vietą turime išsinešti tai, ką atsinešėme, negalima nieko palikti“, – teigė S.Mikėnas.

Būtina koordinacija

„Žalvario“ gaisras dėl teritorijoje laikytų pavojingų atliekų laikomas labai specifiniu. Kad pavyktų suvaldyti liepsnas, reikia labai daug gesinimo priemonių, tikslaus koordinuoto darbo ir žinoti, ką kiekvienas ugniagesys turi daryti ir kur tuo metu būti.

 

 

„Kolegos tikri profesionalai ir iš pusės lūpų jau žino, ką reikia daryti. Per kiekvieną gaisrą įgyjame patirties. Šį kartą teko dirbti su daug kolegų, tad buvo svarbi koordinacija“, – pažymėjo A.Putrimas.

„Per tiek metų jau esame viską susidėlioję į lentynas, žinome visą eigą tarsi iš natų. Paskui tik pakoreguojame darbus. Nuoširdžiai dėkojame operacijų vadovams, pamainų vadams, kad gesinome gaisrą patirdami kaip įmanoma mažiau streso“, – kalbėjo S.Mikėnas.

Gaisrą gesinę vyrai pripažino, kad tiek valandų kovojant su ugnimi būtinas geras pasirengimas. Todėl labai svarbu treniruotis.

„Darbas reikalauja daug fizinės jėgos, ištvermės, drąsos. Kiekvieną budėjimą rengiame treniruotes, atliekame fizinius pratimus, kad, kilus gaisrui, galėtume kaip galima greičiau susitvarkyti. Šiame gaisre buvo sudėtingų situacijų, bet dirbau ne vienas, tad buvo lengviau.

Tikrai buvo minčių atsitraukti, kad išsaugotume tiek save ir vieni kitų nepaliktume, tiek techniką.

Man su kolega teko dirbti tiek lauke, tiek viduje. Iš pradžių ėjome į grandį, tiesėme rankoves, prijungėme švirkštą, vėliau gavome nurodymą eiti į pastato vidų ir ten gesinti. Darėme viską, ką liepė vadai. Komandinis darbas yra pagrindas“, – teigė 2-osios komandos vyresnysis puskarininkis Lukas Greičius.

„Viskas buvo daroma operatyviai, užtikrinant ir mūsų saugumą. Smagu, kad galime pasitikėti kolegomis. Per tiek metų darbo man pirmas toks didelis gaisras. Dar prieš išvažiuodamas spėjau žmonai žinutę parašyti, kad dega „Žalvaris“ ir nežinau, kada grįšiu“, – savo patirtimi šiame gaisre pasidalijo „Kauno dienos“ kalbintas ugniagesys.

Ko išmoko?

Kai Alytuje degė „Ekologistikos“ padangos, ugniagesiai gelbėtojai paskui ilgai kosėjo prisikvėpavę kenksmingų medžiagų. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar ir po „Žalvario“ gaisro teko specialiai apsilankyti pas medikus.

„Alytuje vieną kartą įsidilginome, tai tą pamoką išmokome. Aišku, kiekvieną kartą žmogus save šiek tiek koreguoja pagal esamą situaciją“, – kalbėjo S.Mikėnas.

„Kiekvienas ugniagesys turi kvėpavimo aparatą. Po Alytaus gaisro išmokome, kad kiekviename automobilyje turi būti filtruojančių dujokaukių. Tad įrangos trūkumo nebuvo. Jeigu kas ir įkvėpė dūmų, tai ne dėl to, kad kažko nebūtų, o dėl to, kad pats kažko nepadarė. Per „Žalvario“ gaisrą buvo vežami ir keičiami deguonies balionai“, – prisiminė L.Greičius.

Ugniagesys gelbėtojas pripažino, kad „Žalvario“ gaisras iš kitų išsiskyrė tiek savo dydžiu, tiek ir liepsnojusiomis medžiagomis. Be to, pavojingas atliekas perdirbanti bendrovė įsikūrusi tankiame pramoniniame rajone, todėl teko spręsti ir logistinius iššūkius.

„Dažniausiai kyla nedidelių gaisrų, tada mes mokame viską išsidėstyti, žinome, kokios yra automobilių galimybės. Bet į „Žalvarį“ suvažiavo dešimt cisternų, teko po kelis šimtus metrų ištiesti vandens žarnų, dirbo daugiau kaip 60 pareigūnų, tad teko strateguoti, kaip viską išdėstyti. Tiek pareigūnų yra labai daug, bet kai visi išsiskirsto, atrodo, kad jie kažkur dingo.

Man teko su keltuvu pro stogą vandenį lieti, o ten juk gana tankus pramoninis rajonas. Tai keltuvas važiavo pro kitos įmonės teritoriją, nes iš vienos pusės tiesiog trukdė tvora. Paryčiais ir pačios įmonės technika pradėjo laisvinti mums kelią ir ten viską atkrauti. Iššūkių buvo. Aišku, kiekvienas gaisras skirtingas ir vis pateikia staigmenų“, – mintimis pasidalijo Parengties valdymo skyriaus specialistas kapitonas Evaldas Korsakas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tiek „Kauno dienos“ kalbinti ugniagesiai, tiek ir kiti kolegos, gesinę „Žalvario“ patalpas, buvo apdovanoti. Už darbą padėkojo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Kauno miesto savivaldybė, įteikusi garbingą Petro Vileišio apdovanojimą.

„Žalvario“ gaisras

Kaip skelbta, pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“ didelis gaisras kilo rugpjūčio pabaigoje. Liepsnos kilo antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Skaičiuojama, kad ugnis palietė apie 10 tūkst. kv. m plotą.

Tąkart bendrovės vadovai nurodė, kad gaisro metu sudegė 135 t popieriaus ir 250 t plastiko. Žinoma, kad degė ir kitos pavojingos atliekos, tokios kaip panaudoti tepalai, polietilenas ir kt.

„Ugnis plito labai greitai, apimdama visą sandėlio patalpą ir persimesdama į kitą šalia esantį pastatą. Į teritoriją ugnis neišplito, gaisras buvo lokalizuotas sandėliuose“, – pranešime spaudai kalbėjo „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

BNS nurodė, kad bendrovės vadovas apgailestavo dėl nelaimės ir žadėjo bendradarbiauti su institucijomis, kad būtų nustatyta gaisro priežastis ir galima žala aplinkai.

„Institucijoms surinkus visą įmonės teritorijoje esamą tyrimui reikalingą medžiagą ir gavę leidimą tvarkyti gaisravietę, nedelsiant savo lėšomis pradėsime gaisro padarinių likvidavimo darbus“, – kalbėjo V.Sapožnikovas.

Pasak jo, „Žalvario“ veikla po gaisro nesustojo ir bendrovė yra pajėgi vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus klientams.

Dėl gaisro ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį ir asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietini su kilusiu gaisru ir jo padariniais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Statkeviciaus patarejas...

Statkeviciaus patarejas... portretas
nu ta ..... -aites apsirengimo stilius//// Mergiotei paltas ir kelnes liko nuo mamos laiku...Tyliu....Cia ministere???Iš kurio skuduryno jinai perka driskenas?1946 uju metų stilius , kai nebuvo nei kur gauti , nei ką rengtis...

//

// portretas
svarbiausia kad gaisras buvo sukeltas tyčia savininko pasamdytų banditų, kad gauti draudimo išmokas, teisme aišku niekas nebus įrodyta, o gyventojai jau apnuodyti - vat ir viskas

Anonimas

Anonimas portretas
sopožnikovas, t.y. batsiuvys turi dirbti pagal paskirtį, bet ne vadovauti įmonei. Kokia pavardė, toks ir "darbas"
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių