Kaip pranešė prokuratūra, praėjusių metų pavasarį prieš D. V. jos sugyventinis naudojo fizinį smurtą ir moteris buvo sužalota. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta, papasakojo, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, byla buvo perduota teismui.

Tačiau kai moters sugyventiniui buvo įteiktas kaltinamasis aktas bei šaukimas į teismą, pastarasis įkalbėjo moterį, kad ji pakeistų parodymus ir teisme pasakytų, kad susižalojo pati, atsitrenkusi į durų staktą. Tokią versiją moteris ir pateikė praėjusių metų rudenį Kauno apylinkės teisme nagrinėjant šią bylą.

Nors teisėjas ir perspėjo moterį, kad už melagingus parodymus gresia baudžiamoji atsakomybė, ji savo parodymų nekeitė bei toliau tvirtino, kad pati parkrito.

Visgi teismas, remiantis surinktais įrodymais, moters sugyventinį K. P. pripažino kaltu sukėlus fizinį skausmą ir nuteisė jį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nakties metu, jei tai nesusiję su darbu, bei šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenei naudingų darbų. Taip pat – pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. V., kuri buvo nukentėjusioji, tapo kaltinamąja. Pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo įrodyta, kad moteris teisme melavo, ji savo kaltę pripažino.

Kauno apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir moteriai už melagingų parodymų davimą paskyrė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.