Telefoniniai sukčiai triumfuoja prieš valstybę?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kauno rajono gyventojas kartu su už grotų dienas leidžiančiais bendrininkais kelis mėnesius terorizavo šalies gyventojus. "Kauno diena" pasidomėjo, kodėl Marijampolės ir Alytaus pataisos namai tapo telefoninių sukčių epicentru.

Kauno rajono gyventojas kartu su už grotų dienas leidžiančiais bendrininkais kelis mėnesius terorizavo šalies gyventojus. "Kauno diena" pasidomėjo, kodėl Marijampolės ir Alytaus pataisos namai tapo telefoninių sukčių epicentru.

Naujas laimėjimas

Kauno apylinkės prokuratūra neseniai teismui perdavė bylą. Joje – 34 nukentėjusieji, kuriuos apgavo įkalinimo įstaigose įsisiautėję telefoniniai sukčiai.

Deja, prieš teismą stos tik jų bendrininkas, kuris veikė laisvėje. Pasak teisėsaugininkų, nepaisant to, tai laimėjimas, nes telefoninis sukčiavimas – vienas sunkiausiai atskleidžiamų nusikaltimų.

Kauno teisėsaugininkams teko į vieną bylą sujungti ikiteisminius tyrimus iš visos Lietuvos. Įtariama, kad 24-erių Kauno rajono gyventojas kartu su bendrininkais Lietuvos gyventojus apgaudinėjo apie aštuonis mėnesius.  Tarp aukų – įvairaus amžiaus ir socialinės padėties asmenys, tikėjęsi interneto svetainėje skelbiu.lt pigiau įsigyti mobilųjį telefoną, meškerę ar kitų prekių. Dalis šių pirkinių, remiantis apgavysčių datomis, galėjo būti Kalėdų dovanos artimiesiems.

Tipiška klaida

Visi nukentėjusieji užkibo ant tos pačios sukčių meškerės – susisiekusios su "pardavėju" skelbime nurodytu telefonu ar elektroninio pašto adresu, sutiko pervesti avansą. Šis siekė nuo 100 iki tūkstančio litų.

Visais atvejais avansas buvo pervestas į vieno asmens įvairiuose bankuose atsidarytas sąskaitas. Jis ir yra vienintelis šios bylos įtariamasis. Pervedęs pinigus, pirkėjas turėjo apie tai pranešti. Sukčių bendrininkui laisvėje likdavo kuo skubiau ištuštinti savo sąskaitą.

Nesulaukęs prekės, pirkėjas dar bandydavo ieškoti "pardavėjo". Kai kuriais atvejais šis dar atsiliepdavo telefonu ir įkalbėdavo truputį palaukti, kol galiausiai tapdavo nepasiekiamas, o elektroninio pašto adresas – užblokuotas. Visi nukentėjusieji tikino tapę telefoninių sukčių aukomis pirmą kartą – daugiau tokių klaidų nekartosią.

Bendrininkų neišdavė

Pasak bylą teismui rengusios prokurorės Astos Chraminos, nors prieš teismą stos tik 24-erių Kauno rajono gyventojas, per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad visi sukčių skelbimai siųsti iš mobiliojo ryšio telefono iš Marijampolės pataisos namuose. Nusikaltėliai naudojosi "Labas" kortele.

Pareigūnams nepavyko rasti paties telefono. Tai suvaržė tyrimo galimybes. Pavyzdžiui, skirti asmens, kuris juo naudojosi, balso ekspertizę.

Sukčių bendrininkas laisvėje atsisakė bendrauti su teisėsaugininkais. Jis tikino, kad šį nusikaltimą sugalvojo pats, nes reikėjo lėšų pragyvenimui. Nepavyko nustatyti ir jokių šio oficialiai niekur nedirbančio, tačiau Darbo biržoje neregistruoto asmens sąsajų su Marijampolės pataisos namais.

Neatmetama prielaida, kad jis tėra šioje aferoje tik trečias vanduo nuo kisieliaus. Iki šiol jis nebuvo teistas, todėl gali tikėtis ir švelnesnės bausmės. Kadangi iš aukų išviliotos sumos neviršija 32 tūkst. litų, teoriškai – laisvės atėmimas iki trejų metų. Už aferą, viršijančią šią sumą, jau numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Svarbu veikti greitai

Pasak prokurorės, avansus rinkęs Kauno rajono gyventojas nustatytas jau po kelių mėnesių. Tačiau ikiteisminis tyrimas užsitęsė, nes kai kurie nukentėjusieji vengė atvykti pakartotinei apklausai. Tad sulaikytojo bendrininkai galėjo toliau žvejoti aukas internete dar penkis mėnesius.

Pagrindiniai įkalčiai tokiose bylose – banko sąskaitų išrašai. O juos gauti galima tik sutikus savininkui arba su teismo sankcija.

"Šiose bylose viską reikia atlikti labai greitai. Jeigu to nepavyksta, sukčiai per dvi tris dienas pakeičia ir korteles, ir telefonus, o jų bendrininkai laisvėje uždaro banko sąskaitas ir atsidaro naujas – jau kitur", – pastebėjo prokurorė.

Dvi įkalinimo įstaigos

Marijampolės ir Alytaus pataisos namai – pagrindinės telefoninių sukčių buveinės. Kitose šalies įkalinimo įstaigose tokių nusikaltinmų retokai pasitaiko.

Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas neslepia, kad jų įstaigoje kali daug už sukčiavimą teistų asmenų, todėl ir atsiranda tiek daug telefoninių apgavikų: "Jie būna teisti ne po vieną kartą – su didele įkalinimo patirtimi, kuri taip pat turi įtakos jų išradingumui."

Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žukauskas taip pat linkęs akcentuoti šių įkalinimo įstaigų kontingentą. Vos pradėjus registruoti pirmuosius telefoninio sukčiavimo atvejus, iškart kilo įtarimų, kad tai – kalinių darbas. "Iš kur daugmaž skambinama, nustatėme nesunkiai", – prisiminė A.Žukauskas.

Mėto krepšiais

Pirmieji telefoninio sukčiavimo atvejai, kai skambinta iš įkalinimo įstaigų, užregistruoti apie 2004-uosius.

Alytaus pataisos namams vadovaujantis K.Jasmontas įžvelgia dvi pagrindines priežastis, kodėl kalinius vis dar pasiekia draudžiama įranga ir jie gali ja naudotis.
"Technika, kuria naudojasi ir nuteistieji, tobulėja tiesiog akyse. Vos spėjame rasti priešnuodį, mobiliojo ryšio operatoriai jau siūlo ką nors naujo. Ir vėl reikia pradėti viską iš naujo", – teigė pašnekovas.

Kita problema – Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose kalintieji gali laisvai vaikščioti po teritoriją, o aprūpinimas draudžiama įranga tapo pelningu verslu.

"Marijampolėje jau mėto telefonus krepšiais. Pas mus taip pat iš karto iššauna po šešis–aštuonis. O tie, kuriems jie skirti, gali laisvai vaikščioti po teritoriją. Todėl per kratas, kurias rengiame reguliariai, tokių draudžiamų daiktų randame tūkstančius", – neslėpė K.Jasmontas.

Jis pastebėjo, kad Lukiškėse ar Kauno tardymo izoliatoriuje per metus randama vos dešimt mobiliojo ryšio telefonų, nes įnešti juos į kameras sunku.

Kova su vėjo malūnais

"Nuteistieji turėtų būti laikomi kamerose – po vieną arba du, o ne taip, kaip dabar – po 20–30 žmonių viename barake. Ir tos kameros turėtų būti naktimis rakinamos, kaip yra ne vienoje Europos valstybėje", – K.Jasmontui pritarė A.Žukauskas.

Tačiau kameras rakinti nakčiai, nes tada saugoti per 1 000 kalinių lieka vos 10 prižiūrėtojų, – tik viena iš priemonių. A.Žukausko teigimu, turi būti visas kompleksas. Ir ne techniniai dalykai yra svarbiausi.

"Anot specialistų, užblokuoti 100 proc. mobiliojo ryšio neįmanoma. Todėl svarbiau, kad draudžiami daiktai nepatektų į pataisos namus, – akcentavo pašnekovas. – O tam būtina didesnė kalinčiųjų kontrolė, nes dabar, remiantis bylų duomenimis, jie skambina mobiliaisiais telefonais masiškai – po tūkstantį kartų per dieną."

Su tuo kovoti sudėtinga, nes dienas už grotų leidžiantys kaliniai, pasak A.Žukausko, yra susikūrę sistemą, kaip perspėti apie zonoje pasirodžiusį prižiūrėtoją.

Šokiruojantis eksperimentas

A.Žukauskas neslepia, kad dar viena problema – už menką atlygį trūksta norinčiųjų dirbti pataisos namuose.

"Todėl į vyrų pataisos namus jau priimamos dirbti ir moterys. Jos ne tik saugo bokšteliuose, bet ir dirba prižiūrėtojomis", – neslėpė, kad yra šokiruotas tokio pasirinkimo, prokuroras.

Alytaus pataisos namuose šiuo metu prižiūrėtojomis dirba 29 moterys. Kelios jų – net būrio viršininkės. "Ėmėmės šio eksperimento apie 2006-uosius, susidūrę su darbuotojų trūkumų, – pasakojo šios įkalinimo įstaigos direktorius. – Iš pradžių patikėjome joms tik bokštelių apsaugą. Bet vėliau, Prancūzijos, kurioje labai daug moterų dirba vyrų kalėjimuose, pavyzdžiu, įdarbinome ir jas prižiūrėtojomis ir mes. Ir kol kas esame labai patenkinti, nes sumažėjo konfliktų tarp prižiūrėtojų ir nuteistųjų."

Anot K.Jasmonto, moterys prižiūrėtojos skatina kalinčius vyrus pasitempti. Be to, joms vienoms patruliuoti neleidžiama. Tik poroje su kolega vyru, kad prireikus šis galėtų atlikti kratą. Per aštuonerius metus neįvyko nė vieno incidento.

Siūlo registruoti korteles

Dar viena priemonė, kurią siūlo įdiegti su telefoniniais sukčiais besigalynėjantys pareigūnai – keisti išankstinio mokėjimo kortelių pardavimo tvarką.

"Siūlome, kad ji būtų panaši į dujinio pistoleto įsigijimo tvarką, – turėtų būti prašoma kortelės pirkėjo asmens dokumento ir jo pirkinys registruojamas", – teigė A.Žukauskas.

Prokuroras pripažįsta, kad telefoniniai sukčiai klesti ir dėl lietuvių patiklumo. "Kažin ar, pavyzdžiui, vokietis, pasiūlius jam susimokėti už artimojo padarytą nusikaltimą, patikėtų, kad jam skambina policijos pareigūnas?" – abejojo prokuroras.

Beribis išradingumas

"Kauno diena" rašė, kad  telefoniniai sukčiai kuria vis naujus scenarijus.

Naujausi, pastebėti vos prieš porą mėnesių, – skelbimai internete apie siūlomas paskolas. Paskambinus nurodytu telefonu, paprašoma pervesti administravimo mokestį – apie du tris tūkstančius litų. Vėliau paaiškėja, kad asmuo, kuriam išsiųstas pinigai, dingęs kaip į vandenį.

A.Žukausko teigimu, keičiasi ir aukų ieškojimo būdai. Telefonų knygos, ieškant potencialių aukų su senoviškais vardais, – jau tokios pačios atgyvenos.

"Dabar skambinama atsitiktiniais telefonais. Iš vienos kortelės – šimtus kartų. Ir didžiausia atsiliepusiojo į telefoninio sukčiaus skambutį klaida – kad jis įsivelia į pokalbį", – reziumavo ne vieną panašią bylą vartęs prokuroras.

Priešnuodžiai pradeda veikti?

"Manau, kad pusės atvejų, apie kuriuos praneša nukentėjusieji, tikrai neištiriame, –  prisipažino A.Žukauskas. – Neužtenka rasti pataisos namuose telefoną. Dar reikia turėti konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pareikšti kaltinimą konkrečiam įtariamajam."

Alytaus pataisos namų direktorius nusiteikęs optimistiškiau. "Per pirmąjį šių metų pusmetį 47 proc. sumažėjo dėl telefoninio sukčiavimo mūsų įstaigoje pradėtų tyrimų. Ir tai yra nuo 2010 m. diegiamų įvairių priemonių rezultatas", – įsitikinęs K.Jasmontas.

Tiesa, gali būti, kad sukčiai pradėjo keisti taktiką. "Yra įtarimų, kad kai kurie tokius nusikaltimus darantys asmenys išsinuomoja butus netoli mūsų įstaigos – kad bokštas rodytų, jog skambinama iš mūsų teritorijos", – atvirai kalbėjo Alytaus pataisos namų direktorius.

Parsidavė už 500 litų

Kai kurie prižiūrėtojai talkina sukčiams? Tai patvirtina Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla. Pareigūnas kaltinamas sudaręs dviem nuteistiesiems sąlygas sugadinti baudos izoliatoriuje įrengtą mobiliojo ryšio blokavimo aparatą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, teisiami kaliniai buvo gavę užsakymą iš vieno bachūro. Už įrangos sugadinimą jiems žadėtas 1 000 litų atlygis. Užsakovas pasakė ir laiką, kada bus galima pradėti veikti: "Po kelių dienų dirbs tinkama pamaina, kuri sudarys sąlygas naktį netrukdomai išeiti iš kameros."

Iš tikrųjų po kelių dienų, vedant nuteistuosius iš dušo, prižiūrėtojas neužrakino jų kameros durų.

O prieš vidurnaktį dar paliko neuždarytą ir stebėjimo-maisto padavimo langelį, per kurį kaliniai atsidarė duris. Jų išplėštas lubose įtaisytas mobiliojo ryšio blokavimo įrenginys buvo parsineštas į kamerą ir sulaužytas.

Kad įrenginys sugadintas, pastebėta tik po septynių valandų – per rytinį patikrinimą. Belieka įsivaizduoti, kiek tąnakt šalies gyventojų prikėlė iš miego naujų aukų ieškantys  telefoniniai sukčiai.

Sunaikintą aparatą įrengusi bendrovė įvertino savo nuostolius daugiau kaip aštuoniais tūkstančiais litų. Tai padariusiųjų duomenimis, jiems talkinęs prižiūrėtojas iš bachūrų už šią paslaugą gavo 500 litų.

Ilgai lauktas precedentas

Rugsėjo pradžioje Vilniaus apygardas teismas sukūrė precedentą. Juo remiantis visi nukentėjusieji nuo kalinčių telefoninių sukčių gali reikalauti iš valstybės kompensacijos. Visagino gyventojai ir jos nepilnametei dukrai, tapusioms Marijampolės pataisos namų kalinio aukomis, buvo priteista po 1 000 litų neturtinės žalos.

Tiesa, jos savo išgyvenimus, praradus visas šeimos santaupas – beveik 13 tūkst. litų, buvo įvertinusios 5 tūkst. litų. Policijos pareigūnų prisistatęs kalinys tada apgavo mažametę teigdamas, kad jos motinai už padarytą nusikaltimą gresia aštuoneri metai nelaisvės.

Beprecedentį sprendimą priėmusios teisėjų kolegijos neįtikino Marijampolės pataisos namų vadovų argumentai, kad jų įkalinimo įstaiga – miesto centre, todėl prie jos netrukdomai gali privažiuoti asmenys, vykdantys uždraustų daiktų peršovimus savadarbėmis patrankomis. Nepadėjo ir apsauginių priemonių, kurių imtasi kovojant su šiuo niekaip nepažabojamu reiškiniu, išvardijimas.

Nors priteistas atlygis iš valstybės – simbolinis, belieka įsivaizduoti, kokia suma susidarytų, jeigu kompensacijos užsimanytų visi Lietuvos gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių.

Kauno rekordas – 400 tūkst. litų

Pernai Kauno apskrityje policijai pranešta apie 203 telefoninio sukčiavimo atvejus. Bendra padarytos žalos suma siekia beveik 1 mln. litų.

Pirmąjį šių metų pusmetį gauti 89 pranešimai. Didžiausia išviliota suma – 43 tūkst. litų. Mažiausia – 150.

Absoliutus telefoninių sukčių padarytos žalos rekordas Kauno apskrityje – beveik 400 tūkst. litų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijų poskyrio specialistės Odetos Tumelytės teigimu, ištiriama daugiau kaip 50 proc. šių nusikaltimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PENSININKĖ

PENSININKĖ portretas
Sukčiai žino, kam skambinti: varguoliams jie neskambina. jeigu man paskambintų, paklausčiau, ar valstybei sumokėjo pelno mokestį.

manau

manau portretas
Kad kalejime dirbantis aplaidziai atlieka savo darba.SDukciu susukciautais pinigais dalijasi visi.Juk rode sou laidoje kaip ten gyvena sugebantis sukciati.Tik ,kad ir ten atstovavusi kalejimui ponia sypsojosi ,kad taip negali buti.Bet kai pradejo susodure su kalejimo,,tvarka" vardyti neteisybes dabuotoju ,tai sypsena dingo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių