Kaip paskelbė teisėjas Virginijus Kalkauskas, teismas visiems kaltinamiesiems skyrė laisvės atėmimą nuo keturių mėnesių iki vienerių metų, bet daliai bausmės vykdymą atidėjo, o dalį laikė bausmę atlikus dėl sulaikyme ir suėmime jų išbūto laiko.

BNS rašė, kad valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Gabija Večerinskienė rugsėjį siūlė skirti griežtesnes bausmes.

Prokuratūros vertinimu, recidyvistais pripažintiniems Lukui Ščerbinskui ir Vitalijui Zakrževskiui buvo prašoma pustrečių metų kalėjimo.

Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, Karoliui Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Rokui Sipavičiui ir Gyčiui Kukliauskui prokurorė prašė skirti dvejus metus laisvės atėmimo.

Penki bausmę jau atliko, trys nuteisti lygtinai

Griežčiausias vienerių metų laisvės atėmimo bausmes teismas skyrė L. Ščerbinskui ir V. Zakrževskiui, jų vykdymą atidedant metams ir įpareigojant nuteistuosius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

R. Sipavičiui ir J. Minkevičiui teismas skyrė po šešis mėnesius laisvės atėmimo, laikant, kad pastarasis dėl suėmimo bausmę jau atliko, o pirmajam ji atidėta metams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos.

T. Mučinskui teismas skyrė penkis mėnesius, K. Kavaliauskui, E. Rezajevui, ir G. Kukliauskui – po keturis mėnesius kalėjimo, laikant, kad visi keturi dėl jų sulaikymo ir suėmimo bausmę jau yra atlikę.

„Teismas sprendė, jog kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – pusei metų, keturiems, penkiems mėnesiams paskirtas suėmimas – yra pakankamas laikas, kad kaltinamieji įvertintų savo veikas ir atsakomybę už jas“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo komentavo teisėjas.

Teismas sprendė, jog kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – pusei metų, keturiems, penkiems mėnesiams paskirtas suėmimas – yra pakankamas laikas, kad kaltinamieji įvertintų savo veikas ir atsakomybę už jas.

„Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad visi kaltinamieji, kuriems teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes ir įskaitė, kad jas jau atliko, nežiūrint to, kad buvo praeityje teisti, jų teistumai buvo seniai išnykę, pasibaigę, todėl pagal įstatymus laikoma, kad teisiami pirmą kartą“, – pridūrė V. Kalkauskas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas įvertino tai, kad bylos nagrinėjimo metu jie atlygino dėl nusikaltimo padarytą žalą, sunkinančia – veikimą bendrininkų grupėje.

„Teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į kaltinamųjų J. Minkevičiaus, T. Mučinsko, G. Kukliausko, K. Kavaliausko, E. Rezajevo asmenybes, jų amžių, teistumus ir socialinę, šeimyninę padėtį, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, kad jie nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų, nepadarė nusikalstamų veikų, į pačio nukentėjusiojo poziciją, kuris besąlygiškai reikalavo nelaikyti jo nukentėjusiu“, – aiškino V. Kalkauskas.

Nuosprendžio atvyko išklausyti visi aštuoni kaltinamieji, kurie su žiniasklaida nebendravo.

Nukentėjusiųjų parodymais teismas nesirėmė

Asmenys buvo teisiami po to, kai 2023-iųjų rugpjūtį Kauno policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad restorano lauko erdvėje Laisvės alėjoje kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį, kuri byloje buvo liudytoja.

Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti keturi asmenys, kurių dalis teismo prašė panaikinti šį statusą. Teismas sutiko su prokuratūros vertinimu, kad byloje negalima remtis nukentėjusiųjų parodymais.

„(Teismas – BNS) ir nesirėmė, juos vertino kritiškai. Nė vienas nelaikė savęs nukentėjusiaisiais, keitė parodymus“, – sakė teisėjas.

Pasak prokurorės G. Večerinskienės, teismas sprendė, kad viešoji tvarka akivaizdžiai buvo pažeista.

„Teismas pripažino tai, kad kaltinamieji dalyvaudami nusikaltime naudojo (...) kastetus, metalines lazdas, peilius, kitus daiktus, pritaikytus žalojimui, be kita ko, mėtė kėdes į nukentėjusiuosius“, – kalbėjo G. Večerinskienė.

Ji žada svarstyti, ar skųsti teismo nuosprendį, kuriuo skirtos švelnesnės negu prokurorės prašytos bausmės.

„Reikia susipažinti su nuosprendžio motyvais, dėl ko teismas nusprendė, kad švelnesnės bausmės yra pakankamos kaltinamiesiems, ir tik susipažinus su nuosprendžio motyvais galima spręsti, ar pagrįstai buvo skirtos švelnesnės bausmės, ar šitą nuosprendį reikia skųsti“, – pažymėjo G. Večerinskienė.

Nuosprendis per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.