Sušvelnintos bausmės daliai kostiumuotų greitkelio plėšikų: kilęs triukšmas buvo dėl nieko?

Mėgdžiojo gangsterius?

Kaip jau rašyta, trys Vilniaus bendrovių direktoriai – Andrius Mickus, Rolandas Kazlauskas ir Andrius Jurgutavičius su dar dviem asmenimis – vadybininku Donatu Sutkumi ir oficialiu bedarbiu Žilvinu Juodeliu kaltinti minėtoje šios judrios automagistralės vietoje įvykdę septynis nusikaltimus. O prieš tai dar ir neteisėtai rinkę informaciją apie privatų savo aukos gyvenimą.

Tai, už ką į teisiamųjų suolą buvo pasodintas šis penketas, priminė liūdnos šlovės 90-uosius. Nors tai, kas įvyko tą 2020-ųjų gegužės 18-osios vidurdienį automagistralėje Klaipėda-Kaunas-Vilnius, iš pirmo žvilgsnio priminė ir 2017-ųjų pavasarį šalį sukrėtusią tragediją, kuomet į plėšikavusių žudikų spąstus pateko iš tėvų namų Plungėje pas sužadėtinį į Vilnių prabangiu automobiliu vykusi 26-erių Ieva Strazdauskaitė.

Ikiteisminį tyrimą, po kurio į teisiamųjų suolą buvo pasodinti A. Mickus, R. Kazlauskas, D. Sutkus, A. Jurgutavičius ir Ž. Juodelis, atlikę Kauno teisėsaugininkai išsiaiškino, kad minėto penketo, tuo metu ką tik perkopusio keturiasdešimtmetį, auka tapęs 55-erių R. P. taip pat buvo sektas.

Teisiamieji kaltinti, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, jie bandė padėti A. Mickui atgauti iš R. P. sūnaus tariamą 45 tūks. eurų skolą. Dėl to ir buvo sukurptas planas surengti susitikimą su šio tėvu ir, panaudojus psichinę bei fizinę prievartą, įtakoti R. P. įtikinti sūnų grąžinti minėtą pinigų sumą gražiuoju.

Andrius Mickus. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Pagal parengtą planą, viskas turėjo įvykti pajūryje, kur tą savaitgalį praleido R. P. Tačiau sekant šį Vilniaus verslininką Nidoje ir laukiant, kada jis bus vienas, visa diena praėjo bergždžiai. O kitą rytą R. P. savo automobiliu „Jaguar“ iš šio kurorto išvyko. Jį sekusieji savo dviem automobiliais – iš paskos.

Vidurdienio trileris

Remiantis kaltinamuoju aktu, po kelių valandų Vilniaus link skubantis R. P. buvo sustabdytas 200-ajame magistralinio kelio A1 kilometre, imituojant avariją. Apie 13.10 val. A. Juodelio vairuojamas automobilis „Škoda Rapid“, priartėjęs prie galinės sekamojo „Jaguar“ dalies, ją palietė, taip priversdamas R. P. sustoti šalikelėje. O po to R. P. automobiliui kelią užblokavo D. Sutkaus vairuojamas „VW Passat“.

Toliau viskas vyko kaip trileryje. Iš „Škodos“ iššokęs R. Kazlauskas prisistatė R. P., šio teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu ir, paėmęs jį už parankės, ėmė vesti link savojo automobilio, ketindamas ten surengti planuotą pokalbį dėl sūnaus skolų. Tačiau R. P. perprato, kad turi reikalų ne su pareigūnu, ir R. Kazlausko bei šiam talkinusio Ž. Juodelio kėslams pasipriešino, dėl ko sulaukė pastarojo smūgio kumščiu į veidą. Po ko buvo Ž. Juodelio ir R. Kazlausko parverstas ant žemės ir toliau daužomas į įvairias kūno vietas, kol pribėgęs D. Sutkus pradėjo R. P. smaugti, apglėbęs jo kaklą ranka iš nugaros.

Tačiau R. P. ir toliau priešinosi, dėl ko buvo išsitraukti ginklai. Juos panaudojo R. Kazlauskas bei Ž. Juodelis. Pirmasis – šaudamas iš revolverio „ME 38“ R. P. į galvą. Tačiau, kadangi šis „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamas revolveris skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine grankulke, viskas baigėsi tik žaizda R. P. pakaušyje. Tuo tarpu trys Ž. Juodelio šūviai iš nenustatyto ginklo, kurį jis taip pat gavo iš R. Kazlausko, - į R. P. kojas, paliko žaizdas ne tik šiose, bet ir nukentėjusiojo sėdmenyse.

Prie sužaloto R. P. pribėgęs A. Jurgutavičius dar jį apspardė. O A. Mickus bandė lipnia juosta surišti R. P. kojas. Tačiau jam pavyko nutraukti ir šiuos pančius.

Tada jau Ž. Juodelis su R. Kazlausku ir D. Sutkumi bandė įstumti R. P. į „Škodą“. Tačiau šiam pavyko pabėgti per kitas galines automobilio dureles. Net ir po A. Jurgutavičiaus smūgio šiomis į jo galvą. Tačiau pavykus R. P. pagauti, šis dar bandytas jėga įsodinti į jo paties „Jaguar“, bet užpultajam ir vėl pavyko ištrūkti. Ir galiausiai nuo užpuolikų pabėgti. Tačiau jau be dalies rūbų ir turėtų daiktų.

Rolandas Kazlauskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Per šį išpuolį R. P. teigė netekęs turto už beveik 18 tūkst. eurų. Užpuolikai pasisavino pinigus, buvusius ir jo suplėšytame švarke, ir piniginėje, ir vieno iš dviejų pagrobtų telefonų dėkle. Jų grobiu tapo ir auksinis 9 tūkst. eurų vertės R. P. laikrodis. Užpultojo teigimu, bandyta numauti nuo jo piršto ir auksinį žiedą su rubinu, bet nepavyko.

Kaltinti neeiliniais nusikaltimais

Kaltinimas dėl verslininko turto pagrobimo panaudojant šaunamąjį ginklą buvo pareikštas R. Kazlauskui ir A. Mickui. Sulaikant šį, jo automobilyje „Land Rover“ buvo rasta ir 1,813 gramo kanapių, todėl A. Mickui pareikštas kaltinimas ir dėl neteisėto disponavimo kvaišalais.

Kiti kaltinimai, pareikšti teisiamiesiems, buvo dar iškalbingesni: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, pasikėsinimas savavaldžiauti ir neteisėtai atimti laisvę, pareigūno vardo pasisavinimas, neteisėtas disponavimas ginklais, plėšimas, turto sugadinimas bei nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų. Taip teisiškai įvertintos R. P. patirtos traumos – be jau minėtų žaizdų, likusių po šūvių, bei kraujosrūvų ir nubrozdinimų – po kitos rūšies smurto, jam dar buvo sulaužytas ir vienas šonkaulis.

Nepaisant patirtų sužalojimų, R. P. sugebėjo pats parvažiuoti į Vilnių. Ir už pustrečios valandos jau kreipėsi pagalbos į vietinius medikus, po ko buvo paguldytas į ligoninę.

Medikai, savo ruožtu, pranešė apie šį savo pacientą Vilniaus policijai, kuri ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išpuolio. Tačiau netrukus – nustačius įvykio vietą, jis buvo perduotas kolegoms iš Kauno.

Nors iš pradžių manyta, kad R. P., kuris teigė medikams, kad jį užpuolė nepažįstami asmenys, tapo vadinamųjų nusikalstamų gaujų „torpedų“ arba į viešosios tvarkos pažeidimus linkusių ne kartą teistų asmenų auka, galiausiai paaiškėjo, kad jis nukentėjo nuo jau minėtų trijų Vilniaus UAB direktorių, vadybininko bei su jais buvusio oficialaus bedarbio. Ir nė vienas iš jų oficialiai nėra teistas, nes dalies turėti teistumai jau išnykę.

Tačiau tai paaiškėjo tik po poros dienų, kai iš pradžių buvo sulaikyti du įtariamieji. O po kurio laiko pas Kauno teisėsaugininkus patys atvyko ir likę jų bendrininkai. R. Kazlauskas – net su jau minėtu „C“ kategorijai priskiriamu revolveriu.

Prokuroras įkalinti nesiūlė

Iš pradžių Kauno apylinkės teismas buvo leidęs didžiąją dalį įtariamųjų suimti. Tačiau vėliau A. Jurgutavičius, A. Mickus bei D. Sutkus buvo paleisti į laisvę už 5 tūkst. eurų užstatus. O Ž. Juodeliui ir R. Kazlauskui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos bei periodinė registracija policijoje.

Valstybinė ligonių kasa už R. P. gydymą buvo pareiškusi 577,17 eurų ieškinį.

Buvo pateikęs teismui ieškinį dėl patirtos turtinės žalos ir pats R. P. Tačiau vėliau jis pareiškė, kad pretenzijų teisiamiesiems nebeturi, nes su jais susitaikė, atlyginta ir jam padaryta žala. Teismui buvo pateiktas ir R. P. su teisiamaisiais pasirašytas susitaikymas.

Pastariesiems griežčiausia penkerių metų laisvės atėmimo bausmė grėsė už savavaldžiavimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų bei neteisėtą disponavimą ginklais.

Tačiau prokuroras siūlė visiems jiems skirti tik lygtines laisvės atėmimo bausmes. A. Jurgutavičiui ir D. Sutkui – dvejų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą pusantrų metų. Ž. Juodeliui – pustrečių metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą dvejiems metams. A. Mickui – trejų metų laisvės atėmimą ir 500 eurų baudą (už neteisėtą disponavimą kanapėmis), atidedant šios bausmės vykdymą pustrečių metų. O R. Kazlauskui – pusketvirtų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą pustrečių metų.

Žilvinas Juodelis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, įpareigoti visus nurodytą bausmės atidėjimo terminą dirbti ir nuo 23 iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Pasak prokuroro, nors teisiamieji linkę teigti, kad vyko su A. Mickumi į Nidą tik kaip šio apsauga nuo R. P., su kuriuo jie patys ketino tik gražiai pasikalbėti, tai, jog jie pasiėmė su savimi ir ginklus bei laukė momento, kai turės prieš R. P. kiekybinę persvarą ir nebus liudytojų, įrodo, kad jų kėslai buvo kitokie.

Prokuroras užsiminė ir apie tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl tariamos R. P. sūnaus skolos A. Mickui. Ši byla teismo nepasiekė – ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Tačiau tada žibalo į ugnį įpylė nukentėjusiojo R. P. advokatas, primindamas, kad susitaikymas tarp jo atstovaujamojo ir teisiamųjų įvyko pastarųjų, kurie siekė sušvelninti savo padėtį, iniciatyva. Be to, R. P. advokatas perdavė teismui ir tokius nukentėjusiojo žodžius, kad jis prašė žmogiškiau vertinti tik D. Sutkaus veiksmus.

Advokatai prašė išteisinti

Teisiamųjų advokatai, kaip ir tikėtasi, buvo įsikabinę į minėtą susitaikymą, kuris, jų nuomone, leidžia teismui atleisti jų ginamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės.

Be to, Ž. Juodelio advokatas prašė išteisinti jo ginamąjį ir dėl neteisėto disponavimo ginklu, nes šio neradus negalima teigti, kad tai buvo draudžiamas be leidimo turėti ginklas.

A. Jurgutavičiaus advokatas prašė atsižvelgti, kad jo ginamasis šioje istorijoje buvo mažiausiai aktyvus – tiesiog atsidūrė ne vietoje ir ne laiku.

Andrius Jurgutavičius. Justinos Lasauskaitės nuotr.

R. Kazlausko advokatas, užsimindamas, kad jo ginamajam pareikšta daugiausiai kaltinimų, teigė, kad tame – mažai logikos. Nepasitvirtino ir tai, kad R. Kazlauskas pasisavino pareigūno vardą, nes prisistatė R. P. ekspolicininku, o šis nėra valstybės tarnautojas.

Be to, R. Kazlausko advokatas tikino, kad jo ginamasis negali būti kaltinamas apiplėšimu, nes dalyvavo grumtynėse nuo pradžios iki pabaigos ir neturėjo daugiau niekam laiko. O tai, kad jis panaudojo revolverį, kurį vėliau pats atnešė į policiją, galėtų būti vertinama, kaip mažareikšmis nusikaltimas, nes šis ginklas, kurį jis rado po tėvo mirties šio namuose, nėra skirtas pavojingai žaloti žmones.

A. Mickaus advokatas taip pat teigė, kad jo ginamajam pareikšti kaltinimai arba nepasitvirtino, arba yra niekingi. Be to, pareikšti nesilaikant Baudžiamojo kodekso normų bei painūs – specialiai, siekiant apsunkinti gynybą.

Tačiau nukentėjusiojo R. P. advokatas kolegoms atsikirto, kad buvo padaryti per daug pavojingi veiksmai, demonstruojant nebaudžiamumą viešoje vietoje, o prokuroro pasiūlytos bausmės – pakankamai švelnios, todėl teismas neturėtų taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Per paskutinį žodį – ir paskaita

Suteikus teisę į paskutinį žodį paties kaltinamiesiems, Ž. Juodelis ir A. Jurgutavičius palaikė savo advokatus ir tikino, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. R. Kazlauskas taip pat palaikė savo advokatą, tačiau teisę spręsti dėl jo kaltės paliko teismui. D. Sutkus gailėjosi, kad negali atsukti laiko atgal bei užsiminė, kad žiniasklaida jau ir taip juos nubaudė.

Ilgiausias buvo paskutinis A. Mickaus žodis, per kurį šis tikino, kad nebuvo planuotas joks nusikaltimas, kaip teigiama kaltinime. Ir jis nebandė surišti R. P. kojų – net nebuvo tokios minties, kaip ir pagrobti šio daiktus. Be to, A. Mickus teigė, kad nepateisina įvykusių muštynių bei gailisi, jog šios įvyko.

Visgi daugiausiai laiko per paskutinį savo žodį A. Mickus skyrė jam pareikštam kaltinimui dėl neteisėto disponavimo kanapėmis. Jis tikino, kad tai buvo Lietuvos ūkininkų auginamos pluoštinės kanapės, skirtos ekologiškiems sveikiems produktams, o ne rūkymui. Ir net surengė apie tai mažą paskaitą. Paskutinis A. Mickaus žodis baigėsi prašymu, kad teismas priimtų jo atžvilgiu teisingą sprendimą.

Visi nubausti vienodai

Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Jolanta Ramonienė pernai lapkritį paskelbė, kad teisiamieji padarė didžiąją daugumą jiems inkrimuotų nusikaltimų. Tiesa, už kai kuriuos iš jų, atsižvelgus į pernykštę vasarą įsigaliojusias naujas įstatymų nuostatas, kuriomis ir Baudžiamajam kodeksui pritaikyta infliacija, atsakomybė sušvelninta. Pavyzdžiui, nusikaltimo padarymo metu iš R. P. pagrobtas daugiau kaip 17 960 eurų vertės turtas buvo laikomas didelės vertės. Tačiau po minėtų įstatymų pataisų didelės vertės turtas jau turi viršyti 20 tūkst. eurų.

Be to, visiems teisiamiesiems skirta tokia pati bausmė – laisvės atėmimas dviem metams ir aštuoniems mėnesiams, atidedant jos vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant nuo 23 iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Skyrėsi tik teisiamiesiems į bausmės dydį įskaičiuotas laikas, praleistas sulaikyme bei suėmime iki nuosprendžio. Labiausiai dėl to išlošė Ž. Juodelis, buvęs sulaikytas bei suimtas 36 paras. Mažiausiai – A. Mickus bei D. Sutkus, kurie buvo paleisti po dviejų parų sulaikymo net nesikreipiant į teismą dėl jų suėmimo.

Iš visų R. P. priteista ir po 200 eurų už jo turėtas šio teismo proceso išlaidas. Teisiamieji įpareigoti ir solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai už 577,17 eurų kainavusį R. P. gydymą.

Nuosprendį skundė ne visi

Nors tik minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus, turėjo būti grąžinti A. Mickaus, D. Sutkaus ir A. Jurgutavičiaus sumokėti 5 tūkst. eurų užstatai, tik pirmųjų dviejų advokatai bei A. Jurgutavičius jį ir apskundė. O su jais kartu ir nukentėjusysis R. P.

D. Sutkaus, kuriam buvo skirta griežtesnė bausmė negu siūlė prokuroras, advokatas prašė Kauno apygardos teismo J. Ramonienės nuosprendį jo ginamajam panaikinti ir bylą nutraukti, susitaikius su nukentėjusiuoju.

A. Mickaus, kuris nubaustas švelniau negu siūlė prokuroras, advokatas prašė dėl vienų nusikalstamų veikų, inkriminuotų jo ginamajam, šį taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, o dėl kitų – išteisinti.

A. Jurgutavičius, kuriam buvo skirta griežtesnė už prokuroro siūlytą bausmę, prašė išteisinti jį dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, kaip nepadariusį šio nusikaltimo, o dėl savavaldžiavimo skirtą laisvės atėmimą ir šios bausmės atidėjimą sumažinti iki vienerių metų, pašalinant iš jos ir draudimą nuo 23 iki 5 val. išeiti iš namų.

Tuo tarpu nukentėjusiojo R. P. advokatas prašė griežtesnių bausmių A. Mickui ir R. Kazlauskui.

Sprendimas vėlavo

Skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio kolegija savo sprendimą, ar juos tenkina, ar atmeta, planavo paskelbti dar praėjusią savaitę. Tačiau dėl esą bylos sudėtingumo atidėjo tai dar kelioms dienoms.

O šiandien paskelbė, kad D. Sutkaus ir A. Mickaus advokatų skundus tenkina ir atleidžia jų ginamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą, šiems susitaikius su nukentėjusiuoju, kuris, beje, savo skundą Kauno apygardos teismui atsiėmė. O tuo pačiu išteisina D. Sutkų ir A. Mickų ir dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, kaip nepadariusius šių nusikaltimų.

Dėl neteisėto informacijos rinkimo kartu su D. Sutkumi ir A. Mickumi išteisinti ir A. Jurgutavičius, Ž. Juodelis bei R. Kazlauskas, nors du pastarieji Kauno apylinkės teismo nuosprendžio ir neskundė.

Išteisinti A. Mickus bei R. Kazlauskas ir dėl plėšimo – taip pat, kaip nepadarę šio nusikaltimo. O A. Mickus dar išteisintas ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu kanapių be tikslo jas platinti – taip pat, kaip nepadaręs šio baudžiamojo nusižengimo.

Tuo tarpu A. Jurgutavičiaus skundas tenkintas tik iš dalies. Jam tik sumažintas už savavaldžiavimą skirto laisvės atėmimo terminas – iki vienerių metų ir devynių mėnesių bei šios bausmės atidėjimo laikas – iki vienerių metų. Tačiau Kauno apylinkės teismo jam skirti įpareigojimai, kurių privalu laikytis minėtu laikotarpiu, tarp kurių – ir draudimas naktį išeiti iš namų, palikti.

Donatas Sutkus. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tuo tarpu D. Sutkui ir A. Mickui po jau minėtų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir išteisinimų skirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per tris mėnesius sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą po 1 tūkst. eurų.

Bausmė, kurią Kauno apylinkės teismas skyrė nuosprendžio neskundusiems Ž. Juodeliui ir R. Kazlauskui, liko nepakeista, nes Kauno apygardos teismas teigia nenustatęs dėl ko ši jiems turėtų būti sušvelninta arba jie turėtų būti nuo šios atleisti.

Pakeistas nuosprendis įsiteisėjo vos paskelbtas.