Įspėjimais apie telefoninius sukčius ir jų metodus baigiama išūžti ausis, tačiau registruojamos vis naujos aukos. "Esame gudrūs, kol patiems neatsitinka", – guodėsi užvakar nuo sukčių nukentėję kauniečiai, kol pareigūnai rašė jų parodymus.

Pradėjo iš tolo

"Netikėjau, kad gyvenime man gali taip nutikti. Žinome apie tuos sukčius. Ir per radiją, ir televiziją apie juos kalba. Ir "Kauno diena" ne kartą rašė", – atsiduso Aleksote gyvenanti Marijona Janina Madzevičienė.

Kartą prieš kelerius metus sukčiai ją jau bandė apgauti. "Į ragelį ėmė verkti: mama, mama, padariau avariją. Sakau, kas per mama? Niekas manęs taip nešaukia ir padėjau ragelį", – prisiminė moteris.

Šįkart ji su širdies draugu, irgi našliu, kaimynu Antanu Šmatavičiumi lemtingo skambučio į laidinį telefoną sulaukė ne vidury nakties, o po pietų.

Atsiliepė Marijona. Kitame laido gale buvęs sukčius pasitikinčiu balsu prisistatė esąs iš prokuratūros. Ėmė klausinėti, ar aleksotiškė pažįsta neva aferistę Astą Žukauskienę, kuri esą buvo sulaikyta dėl 2,6 mln. eurų vagystės iš kitų žmonių sąskaitų.

Išgirdusi minint tokias sumas bei vagystes moteris sunerimo, bet nesuprato, kuo ji dėta, ko iš jos reikia prokurorams. "Tas "prokuratūros atstovas" ėmė aiškinti, kad A.Žukauskienė, kurios aš nesu nei mačiusi, nei pažįstu, tardoma yra sakiusi, kad ji man davusi tūkstantį eurų", – pasakojo, kaip buvo pradėta vynioti į apgaulės voratinklį, M.J.Madzevičienė.

"Išvardykite banknotus"

Sutrikusi aleksotiškė paneigė gavusi minėtą sumą. "Pareigūnas" neatlyžo: "A.Žukauskienė teigė, kad pinigus jums padavė praėjusį antradienį. Perspėjo, kad pas jus rasime ne visus jos duotus pinigus, nes galbūt už juos prisipirkote aukso, brangenybių."

"Sakau, nieko nepirkau, niekur nebuvau. Ir niekas man nedavė jokių pinigų", – atkartojo pokalbį aleksotiškė.

"A.Žukauskienė sakė, kad jums davė 10 eurų kupiūromis", – sukčius pamažu ėjo savo tikslo link, norėdamas išsiaiškinti, kiek pinigų auka laiko namuose. "Tokių kupiūrų pas mane nėra. Pinigų iš A.Žukauskienės nesu gavusi. Kiek turiu, esu iš pensijos pasitaupiusi", – klimpo pensininkė.

"Tai kiek ir kokių kupiūrų turite? Jeigu prokuroras darys kratą, turi atitikti banknotų numeriai", – sulaukė lemiamo klausimo moteris. Ši išpoškino, ko prašoma.

Išgirsta bendra suma – 500 eurų – sukčių tikriausiai tenkino, nes jis pokalbį tęsė toliau ir netgi sušvelnino toną. "Čia jūs ne viena, tokių neteisingai apkaltintų yra daugiau. Jūs nesinervinkite, paimkie popieriaus ir rašykite pareiškimą, kad su ja neturėjote nieko bendro, surašykite banknotų numerius", – persakė gautus nurodymus aleksotiškė.

Atėjo pasiuntinukas

Moteris klusniai išsitraukė visus namuose turėtus pinigus ir surašė į neva svarbųjį dokumentą. Visą tą laiką šalia buvo jos draugas Antanas. Pokalbį jis girdėjo kuo puikiausiai, nes sukčius kalbėjo labai garsiai.

Kol Marijona skaičiavo pinigus ir rašė kupiūrų numerius, pokalbis nebuvo nutrūkęs. Sukčius neleido aukoms atsikvėpti, tuo labiau nedavė laiko apmąstyti, tarpusavyje aptarti situaciją ar pasitarti su kitais aplinkiniais.

Toliau įvykiai klostėsi žaibiškai. Vos pareiškimas buvo baigtas rašyti, į istoriją įsijungė dar vienas personažas. Jis neva turėjo sutikrinti, ar moteris pareiškime teisingai nurodė banknotų numerius, ir tai patvirtinti parašu.

"Įsileiskite, tuoj ateis kolega", – nurodė sukčius telefonu. Tuoj pat pasigirdo beldimas į verandos duris. "Adreso mūsų neklausė, patys kažkaip sužinojo", – konstatavo A.Šmatavičius.

Svečią aleksotiškiai įsileido. Smulkaus sudėjimo jaunas juodaplaukis pasakė vardą ir pavardę (kaip dabar jau aišku – išgalvotus). Aleksotiškiai vis dėlto nepuolė jo kviesti sėstis ir nebruko į rankas santaupų. Nors ir pavėluotai, bet pagaliau įsijungė savisaugos instinktas.

Pagrasino bauda

M.J.Madzevičienė sukčių nustebino paprašiusi parodyti asmens dokumentą. Kalbėdama su atėjūnu ji rankoje tebelaikė telefoną ir nebuvo nutraukusi ryšio su pirmuoju sukčiumi.

Pasiuntinukas teisinosi, kad pažymėjimą paliko automobilyje. Marijona laikėsi savo. "Taigi netoli mašina pastatyta. Nesunku nueiti ir atnešti", – diktavo savo sąlygas aleksotiškė.

"Tas, kuris su manimi kalbėjo telefonu, pradėjo pykti. Sakė: ko jūs išsidirbinėjate? Kodėl sunkinate savo padėtį?" – pasakojo pensininkė.

Derybininkas puolė aiškinti, kad jeigu nebus bendradarbiaujama su jo kolega, nebus leista jam sutikrinti banknotų numerių ir pasirašyti, Marijonai teks vykti į prokuratūrą į Vilnių. Gąsdino, kad jeigu nepasirodys ten, moteriai skirs baudą.

"Klausiausi, o pinigus laikiau saujoje. Staiga vyrukas griebė už pinigų ir nėrė iš namo", – šokiravusią akimirką prisiminė kaunietė. Abu pensininkai buvo priblokšti, net nebandė vytis.

"Ką jauną pavysi. Jis tik bėgom iki vartelių, į sidabrinį "Mercedes-Benz" ir nuvažiavo. Tik tiek spėjau pamatyti pro langą. Laimingai dar baigėsi viskas. O jeigu būtume gavę per galvą?" – draugę ir save bandė guosti A.Šmatavičius.

M.J.Madzevičienė blogai jautėsi ir dėl to, kad neteko pinigų, kurių dalis buvo draugės dovana, ir kad iš jos su draugu buvo išsityčiota jos pačios namuose. Aleksotiškė taupė pinigus virtuvės komplektui įsigyti. Užsisakė jau senokai. Kitą savaitę turi atvežti.

Išviliojo 18 tūkst. eurų

Telefoniniai sukčiai saiko ir sąžinės neturi. Rugsėjį iš 76 metų kaunietės išviliojo beveik 18 tūkst. eurų.

Moteris Kauno policijos pareigūnus informavo, kad apie 11 val. Kaune, Partizanų gatvėje, jai į namų telefoną paskambinęs asmuo prisistatė prokuratūros darbuotoju ir pareiškė, jog banko darbuotojos ketina pasisavinti jos pinigus. Dėl to būtina iš banko sąskaitų iki 15 val. paimti pinigus.

Moteris iš savo sąskaitų banke išgrynino pinigus ir perdavė juos nepažįstamam asmeniui, kuris pasišalindamas pasisavino dar ir mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 17 945 eurai.

Komentarai

Odeta Tumelytė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė

Šiuo metu komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo Aleksote, Vyčio gatvėje, kai nukentėjo 1940 m. gimusi pilietė. Šią savaitę tai pirmas telefoninio sukčiavimo atvejis. Tačiau lapkričio mėnesį tai jau trečias ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kai paskambinus telefonu apgaulės būdu išviliojami pinigai.

Neretai susiduriama su tokiais atvejais, kai telefoniniai sukčiai apsimeta policijos pareigūnais, prokurorais, bankų, socialiniais darbuotojais ar kitų institucijų atstovais ir, pasakodami įvairias istorijas apie tariamas nelaimes, galimai neteisėtas bankines operacijas ir pan., bando išvilioti iš gyventojų pinigus.

Neseniai Policijos departamentas visuomenę informavo apie naują sukčiavimo būdą – pasiimant greitąjį kreditą įsipareigojimai lieka žmogui. Todėl pareigūnai įspėja žmones būti atsargesnius, nepasitikėti nepažįstamaisiais, siūlančiais atsidaryti sąskaitas, neperduoti savo prisijungimo prie elektroninio banko duomenų.

Pareigūnai fiksuoja atvejus, kai į mažą miestelį ar kaimą atvykę nepažįstamieji suranda žmones ir įkalba juos už tam tikrą atlygį atsidaryti sąskaitą. Žmonės informuojami, kad į asmens sąskaitą bus pervestos piniginės lėšos, o jam tereikės jas paimti ir perduoti nepažįstamiesiems. Kartu žmonių paprašoma suteikti prisijungimo prie asmens sąskaitos duomenis.

Pasinaudojant į tokį prašymą atsiliepusių žmonių vardu, nuotoliniu būdu yra gaunami kreditai iš vartojimo kredito bendrovių, lėšos pervedamos į asmens sąskaitą. Sąskaitos savininko prašoma šias lėšas paimti iš banko ir perduoti nepažįstamiesiems. Gavę pinigus sukčiai dingsta, o žmogui lieka nusikaltėlio prisiimti įsipareigojimai už paimtą greitąjį kreditą.

Tokios nusikalstamos veikos taikiniais dažniausiai tampa socialiai pažeidžiami, lėšų stokojantys ir mažiau finansiškai raštingi asmenys, kurie turi nepakankamai žinių apie elektroninį banką. Lietuvos policija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos banku ir imasi prevencinių priemonių įspėti gyventojus apie galimą sukčiavimą. Todėl privalu įspėti savo artimuosius, ypač vaikus ir vyresnio amžiaus giminaičius, apie galimus sukčiavimo būdus.

Policijos pareigūnai nuolat ragina gyventojus būti atidžius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims asmeninės informacijos, elektroninio banko kodų, neperduoti nepažįstamiesiems pinigų, nepateikti jų tariamai patikrinti ar surašyti.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų, nedelsdami informuokite policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Visvaldas Legkauskas, psichologijos mokslų daktaras

Žmogų valdo baimės ir norai. Kai sukčiai prisistato autoritetinės institucijos atstovais, žmonėms išsijungia smegenys. Todėl pinigus pasiseka išvilioti ir iš tokių, kurie daug žino apie sukčius, jų naudojamus metodus. Kai sukčiai pažada laimėjimų, smegenys išsijungia, nes labai norisi tikėti, kad tavo gyvenime įvyko gerų dalykų, kurių, logiškai mąstant, negalėtų įvykti. Teisybės dėlei, nereikia pamiršti, kad niekada nebus įmanoma visiškai išgyvendinti pinigų išviliojimo, sukčiavimo. Teikdami nformaciją galime tik sumažinti tikimybes.