Slepiami mokesčiai ir įtartini automobilių pardavimo sandoriai. Mokesčių inspektoriai ir pareigūnai neslepia, kad per patikrinimus Kauno automobilių turguje nustatomas ne vienas pažeidimas. Tai padidintos rizikos zona.

Dėmesio centre

Prieš dvi savaites Kauno apskrities mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai savo dėmesiu apdovanojo didžiausiu Europoje save pristatantį Kauno automobilių turgų. Apie 30 Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės "Varanas" klientų turėjo inspektoriams pateikti dokumentus.

Apie rezultatus kalbėti dar ankstoka, jie paaiškės po analizės, tačiau tikrintojai neslepia, kad dokumentų klastojimo atvejai nustatomi dažnai ir ne tik Kauno, bet ir Marijampolės, Alytaus naudotų automobilių turgavietėse.

"2014 m. Kauno AVMI nustatė trylika automobilių pirkimo dokumentų klastojimo atvejų, iš kurių dešimt buvo perduoti tirti teisėsaugos institucijoms. Ar per pastarąjį patikrinimą užfiksuoti tokie atvejai, nežinoma, kol Kauno AVMI specialistai neišanalizavo visos surinktos informacijos", – dėstė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Prieš keletą mėnesių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba taip pat atliko patikrinimą Kauno automobilių turguje. "Buvo gauta informacija, kad neapskaitomos gaunamos pajamos. Tačiau apie rezultatus dar anksti kalbėti", – patikslino FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

Teisėsauga nenuleidžia akių nuo Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės "Varanas", kurios savininkas gerai žinomas Kauno verslininkas Raimundas Petrikas, vieno iš kadaise garsios kompanijos EBSW vadovų Gintaro Petriko brolis.

Vyrauja neapskaitytos pajamos

Kauno AVMI patikrinimo motyvas paprastas. Teigiama, kad siekdama užtikrinti teisingą mokestinių prievolių vykdymą, inspekcija nuolat stebi rizikingus mokesčių mokėtojus, periodiškai vykdo operatyvius patikrinimus, analizuoja surinktus duomenis. Kauno automobilių turgus pasirinktas kaip viena didžiausių prekybos naudotais automobiliais vieta.

Kauno AVMI duomenimis, pernai inspekcija atliko 25 patikrinimus naudotų automobilių prekybos sektoriuje, kurių metu buvo surašyti keturiolika Administracinės teisės pažeidimų protokolų.

Protokolai surašyti dėl neapskaitytų pajamų, netinkamo naudojimosi kasos aparatu, taip pat užfiksuoti ūkinės veiklos ir mokesčių mokėtojo registravimo tvarkos pažeidimai. Už išvardytus pažeidimus priskaičiuota baudų suma yra daugiau nei 600 eurų.

"Taip pat svarbu paminėti, kad operatyvių patikrinimų metu 2015 m. mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo daugiau nei 18 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčio", – pabrėžė Kauno AVMI vadovė J.Stankienė.

Paslėptų milijonų nėra?

Paslaptingomis ir tik šią vietą lydinčiomis vidinėmis istorijomis Kauno automobilių turgus garsėja nuo seno. Legendos, kad iš Vakarų parvežamų naudotų automobilių pardavėjai maudosi uždirbamuose pelnuose, kuriuos slepia šešėlyje, gajos iki šiol.

Pardavėjų dejonės, kad keičiant parduodamų automobilių mokesčių tvarkas arba potencialių pirkėjų šalims keičiant mokestinius reikalus pardavėjai balansuoja ant išgyvenimo ribos, vertinamos skeptiškai. Tačiau didžiosios klientų dalies interesams esą neatstovaujantis Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis gina savo klientus.

"Nėra šitame versle tų paslėptų milijonų, kaip kažkas įsivaizduoja. Kalbu kaip nesuinteresuotas asmuo, nes čia ne mūsų, o mūsų klientų verslas, bet atsibodo tos nesąmonės", – direktorius neneigė, kad prieš dešimt metų turguje buvo šešėlis, bet situacija esą gerėja. Anksčiau "perekupais" vadinti pardavėjai dabar jau veikia kaip įmonės.

V.Naujanis teigė visiškai nesistebintis tikrintojų vizitais. Esą tai vieni, tai kiti juos tikrina nuolat. "Jokios staigmenos nebuvo. Artėja rinkimai, kažkam gal nepatinka turgus. Čia yra visokių paslėptų reikalų, numanome, iš kur tas vėjas pučia. Mes esame reguliariai prižiūrimi, tad nenustebome", – tvirtino Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės "Varanas" vadovas.

Patikrinimo dieną Kauno AVMI specialistai lankėsi ir turgaus administracinėse patalpose. Šį kartą jie rinko informaciją iš Kauno automobilių turgavietės aikštelės savininko apie asmenis, kurie nuomojasi prekybos vietas aikštelėje. "Norės – suras", – dėl inspektorių ieškomų pažeidimų ironizavo "Varano" direktorius.

Lietuviai sąmoningėja

Remdamasi daugiamete tikrinimo statistika Kauno AVMI nesunkiai išdėstė dažniausiai nustatomus pažeidimus. "Dažniausiai nustatomi pažeidimai, kai prekyba naudotais automobiliais vykdoma neįregistravus individualios veiklos, nedeklaruojamos pajamos – prekeiviai parduoda automobilius mažesnėmis kainomis, nei įsigijo, asmenys įsigiję automobilius ES neįtraukia jų į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu nemoka mokesčių į Valstybės biudžetą, pasitaiko dokumento klastojimo atvejų", – vardijo Kauno AVMI vadovė J.Stankienė.

J.Stankienė atkreipė dėmesį ir į pozityvius pokyčius. "Būtina paminėti, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų Lietuvoje elgiasi sąžiningai ir tik nedidelė dalis mokėtojų slepia mokesčius. Per pastaruosius metus taip pat pastebėta, kad palaipsniui auga gyventojų sąmoningumas, didėja nepakantumas įvairiems šešėlinės ekonomikos reiškiniams, tačiau tam tikruose sektoriuose, įskaitant ir naudotų automobilių prekybą, rizika išlieka, ir prevenciniai veiksmai kol kas yra būtini", – tęsė J.Stankienė.

VMI pastebi, kad atliekamų stebėsenos ir kontrolės veiksmų poveikis, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atžvilgiu yra akivaizdus, t.y. per dvejus praėjusius metus kontroliuotų mokesčių mokėtojų pagrindiniai ekonominiai rodikliai itin pagerėjo.

Kainų kreivė

FNTT nesižarsto gerėjančios situacijos naudotų automobilių turguose įžvalgomis. Esą automobilių pardavėjai naudojasi senomis, laiko patikrintomis mokesčių slėpimo formomis. Nėra prasmės išradinėti dviračio, jei vis dar sukasi senasis.

"Dažniausiai pasitaikantis modelis – pardavėjas savęs neidentifikuoja, nes jam reikėtų išsiimti verslo liudijimą arba steigti įmonę. Kitas dažniausiai pasitaikantis atvejis – nurodo nenormalią parduoto automobilio kainą – automobilis apynaujis, o parduoda už kelis tūkstančius eurų", – vardijo FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas A.Packevičius.

Buvo atvejų kai rodoma, kad automobilis perkamas Lietuvos rinkai. Vieno žmogaus vardu buvo registruoti apie 400 automobilių, nors realiai pirko tadžikai, kazachai. A.Packevičiaus žiniomis, anksčiau už registraciją asmuo gaudavo 50 litų ir aiškindavo, kad jau neturi tos mašinos.

Panašias tendencijas teisėsauga vardija ir dabar. Transporto priemones parduodantys asmenys pirkėjams pakiša pasirašyti paruoštas sutartis, kad neva automobilį perka iš prancūzo ar vokiečio. Taip ne tik patys klastoja dokumentus, bet į savo nusikalstamą veiklą įtraukia ir automobilį įsigijusius niekuo dėtus žmones. Teisėsaugos duomenimis, tariamų užsieniečių parašai neretai būna padirbti.

Laisvi ar paslėpti?

Kauno automobilių turgaus vadovas visiškai kitaip interpretuoja naują atsiradusį naudotų automobilių pirkimo būdo vadinamų laisvų automobilių pardavimą. Esą tokį kelią iššaukė tikrintojų represijos. "Žmonės nenori mokesčių prievaizdų represijos. Tai ir iššaukia kitokį lengvųjų automobilių pardavimą. Tik nemanau, kad tai blogybė", – aiškino V.Naujanis.

Pasak turgaus direktoriaus, internetu daugelį veiksmų galima atlikti net nenuvažiavus į Vokietiją. Galima susirasti automobilį, pinigus nusiųsti arba perduoti. Klientas gali nuvažiuoti apžiūrėti ir grįžti į Lietuvą. Dalis žmonių ir perka internetu.

"Noriu pasakyti, kad nepabuvęs Vokietijoje gali sėkmingai nusipirkti automobilį būdamas Lietuvoje", – tvirtino V.Naujanis. Direktorius sutiko, kad atitinkamą vaidmenį kalbant apie tokius pirkimus atlieka patyrę naudotų automobilių pardavėjai. Ko gero juos būtų galima vadinti tarpininkais. Tačiau pokalbiui pakrypus apie tai, kaip įteisinamas tarpininkavimo mokestis, direktorius suskubo paaiškinti, kad populiarėjant šiam būdui, turėtų būti ieškomas oficialus statusas.

Direktorius įsitikinęs, kad nieko čia blogo, kad žmogus už savo pinigus nuvažiavęs į užsienį nupirko automobilį, parvežė jį į Lietuvą ir pardavė. Apie 60 proc. tų parvežtų automobilių išvažiuoja iš Lietuvos. Didelė dalis automobilių išvažiuoja į Latviją, Estiją, Lenkiją, Ukrainą, Moldovą.