Pagaliau: drastiškai augant telefoninių sukčių grobiui policija ir bankai vienijasi

Auka gali tapti bet kas

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad lapkričio 3-iąją su telefoniniais sukčiais susidūrusi kaunietė patyrė apie 6 tūkst. eurų žalą.

Apie 10 val. šiai V.Putvinskio gatvėje gyvenančiai moteriai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris, prisistatęs banko darbuotoju, pareiškė, kad buvo įsilaužta į jos banko sąskaitą. Dėl to esą reikalingi jos generatoriaus prisijungimo duomenys.

Įvykdžius visus skambinusiojo nurodymus, po kurio laiko pastebėta, kad nuo moters sąskaitos nuimti pinigai bei paimtas kreditas.

„Šiandien finansiniai sukčiavimai virtualiojoje erdvėje tapo tokie įmantrūs ir įtikinami, kad jų aukomis gali tapti bet kuris asmuo ar šeima. Todėl dedame visas pastangas, kad ši skaudi problema būti sprendžiama kuo geriau ir greičiau“, – linkęs akcentuoti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.

Svarbus žingsnis

Policijos departamentas praneša, kad LBA pradeda bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, siekiant užkirsti kelią žmonėms tapti finansinių nusikaltimų aukomis. Bankui pastebėjus, kad klientas galimai atlieka pavedimus sukčiams, į perspėjimo mechanizmą bus įtraukta ir policija. Šis specialus reagavimo į galimus sukčiavimo atvejus algoritmas garantuos operatyvų atsaką galimos finansinės aferos atveju ir padės apsaugoti žmones nuo apgavysčių.

„Bankų ir policijos pajėgų suvienijimas yra ypač svarbus žingsnis kovoje su finansiniu sukčiavimu. Tik dirbdami kartu galime apsaugoti žmones ir efektyviai užkirsti kelią finansinėms aferoms ir apgavystėms“, – teigia ir jau minėtas A.Šapola.

„Norint pažaboti virtualius nusikaltimus ir apsaugoti potencialias jų aukas, būtinas inovatyvus atsakas. Finansinių sukčiavimų pasekmės visada ypač skaudžios aukoms bei jų artimiesiems. Sukūrę bendrą reagavimo algoritmą sieksime operatyviai padėti finansų sektoriaus įmonėms ir apsaugoti gyventojus nuo sukčių pinklių“, – akcentavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Marius Juozapavičius. Ligšiolinė praktika nepasiteisino

Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą.

Tačiau praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis. Todėl nuo šiol, bankui įspėjus klientą, kad jis pildo sukčių sąskaitas, bei jam toliau tęsiant šiuos veiksmus, banko darbuotojai informuos ir policiją. Tokiu atveju pareigūnai nuvyks susitikti su potencialia auka ir dar kartą perspės, kad asmuo savanoriškai atiduoda pinigus nusikaltimo organizatoriams.

Tikimasi, kad sutelkus maksimalios pastangos apsaugoti žmones nuo finansinių aferų, tai leis efektyviau stabdyti nusikaltimus.

Statistika iškalbinga

Kad finansinis sukčiavimas neslopsta, rodo LBA surinkti šių metų trečiojo ketvirčio duomenys. Per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.

Lyginant su antruoju ketvirčiu, finansinio sukčiavimo trečiąjį ketvirtį padaryta žala padidėjo 18 proc. ir siekė 1,2 mln. eurų.

Pastaraisiais mėnesiais beveik 6 kartus augo telefoninio bei romantinio sukčiavimo padaryti nuostoliai – nuo 52 tūkst. eurų iki 311 tūkst. eurų. Padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų.

Kita vertus, triskart sumažėjo verslo sukčiavimų daroma žala: susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 333 tūkst. eurų iki 92 tūkst. eurų. Vadinamųjų „phishing‘o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, padaryti nuostoliai sumažėjo nuo 87 tūkst. eurų iki 36 tūkst. eurų. Pasak A. Šapolos, tai galėjo lemti lėtesnis vasaros laikotarpis, kai daugiau žmonių atostogauja, taip pat aktyvus visuomenės informavimas.

LBA primena, kad kiekvienas žmogus turi būti budrus, atsargiai vertinti visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją, nepasiduoti emociniam aferistų spaudimui. Kritiškumas ir sąmoningumas yra geriausias vaistas nuo finansinių aferistų apsisaugoti.