Kauno sekliai įvertinti už užsienyje atskleistus nusikaltimus

Šis ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) operatyvininkams pelnė geriausių šių metų Kauno seklių laurus ir vietą geriausių šalies seklių trejetuke. Šios nominacijos kasmet skelbiamos spalio 27-ąją – minint Kriminalinės policijos dieną. Jos išvakarėse apie šią neeilinę bylą ir tamsius Kauno oganizuoto nusikalstamumo pasaulio užkulisius „Kauno diena“ kalbėjosi su Kauno apskrities VPK ONTV vadovu Dariumi Urbšiu.

Uždėjus ant galvos maišą, buvo nugabentas į vieną garažą, kur, pririšus prie lentų, jam grasinta susidorojimu ir nupjauti pirštus.

Liudytojai neteko žado

Pokalbis su šios bene uždariausios policijos tarnybos vadovu vyko pusiau konspiracinėmis sąlygomis – viename iš Kauno centro pastatų be jokios iškabos apie neeilinius jo nuomininkus, į kurį laikinai, kol vyksta ilgamečio Kauno apskrities VPK pastato Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankirtoje kapitalinis remontas, persikėlė šios valdybos pareigūnai.

Apie tai, kaip dirbant Kaune pavyko atskleisti užsienyje padarytus nusikaltimus, jau 27-erius metus kriminalisto duoną kremtantis D.Urbšys pasakojo kaip apie eilinį įvykį. Tiesa, išsisukdamas nuo kai kurių didžiausią smalsumą keliančių klausimų.

Kauno apskrities VPK ONTV vadovas D.Urbšys mėgsta savo darbą, nes jis reikalauja kūrybiškumo ir kontroliuojamo avantiūrizmo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šis garbingus laurus pelnęs tyrimas buvo pradėtas prieš dvejus metus, valdybai gavus informacijos, kad Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, verbuodami krovinių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių vairuotojus, užsiima tarptautine narkotikų kontrabanda, gabendami juos vilkikų puspriekabėse įrengtose slėptuvėse. Ir kad šis gerai organizuotas tinklas galimai valdomas asmenų iš skirtingų valstybių, pirminius išvežimo taškus kontroliuojant užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Gautą informaciją netrukus patvirtino ir 2019-ųjų gegužės 29-osios įvykis Kauno rajone, Neveronyse, šokiravęs jo liudytojus. Tada, apie 10 val., telefonu 112 paskambino vienos vietinės įmonės darbuotojai, kurių akyse buvo pagrobtas vilkiko vairuotojas. Jie teigė atsitiktinai pamatę, kaip prie šalikelėje sustojusio vilkiko privažiavo VW markės automobilis, iš kurio iššoko du vyrai. Dar po akimirkos sumuštas vilkiko vairuotojas buvo jėga įgrūstas į užpuolikų automobilį ir nusivežtas miško link. Jo transporto priemonė liko stovėti įjungtu varikliu. Tačiau neilgai – netrukus iš kitos pusės privažiavo autobusiukas, iš kurio išlipęs vyras sėdo prie vilkiko vairo ir išvažiavo.

Pranešus apie tai policijai, pirmiausiai ne per toliausiai įvykio vietos buvo rastas vilkikas. Vėliau – ir pagrobtas jo vairuotojas. Išsiaiškinta, kad šis, surišus rankas lipnia juosta ir uždėjus ant galvos maišą, buvo nugabentas į vieną garažą, kur, pririšus prie lentų, jam grasinta susidorojimu bei nupjauti pirštus. Vėliau pagrobtasis buvo paleistas. Pareigūnams suradus 55-erių nukentėjusįjį, jis teigė niekam pretenzijų neturintis. Esą, buvo pagrobtas per klaidą.

Tačiau pavyko išsiaiškinti, kad buvo šis vilkiko vairuotojas užpultas ir komandiruotės į Ispaniją metu. Tada buvo pagrobta ir jo kartu su legaliu kroviniu gabenta 120 kg kanapių kontrabanda. Todėl, grįžęs į Lietuvą, jis ir pats buvo pagrobtas – siekiant išsiaiškinti šių kvaišalų pradanginimo aplinkybes.

Iškalbingas laimikis

Stiprėjant prielaidai, kad išpuolis Neveronyse ir narkotikų kontrabanda Lietuvos įmonių vilkikų slėptuvėse susiję, tų pačių metų spalio 26-ąją kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, bendradarbiaujant su Kauno teritorinės muitinės pareigūnais, patikrinimuii sustabdytas iš Lenkijos į Lietuvą įvažiavęs vilkikas, gabenantis žaislus ir vaikiškus drabužius. Turėta informacijos, kad kartu su legaliu kroviniu gabenama ir narkotikų kontrabanda. Informacija pasitvirtino – aptikti 2,84 kg kokaino ir 158,59 kg (397 100 vnt.) MDMA (ekstazio) tablečių. Juodojoje rinkoje šios kvaišalų kontrabandos vertė – apie 2,2 mln. eurų.

Dvejus metus trukusį tyrimą dėl tarptautinės narkotikų kontrabandos, įtraukiant į ją Lietuvos įmonių vilkikų vairuotojus, vainikavo iš nusikaltėlių perimti milijoninės vertės juodojoje rinkoje kvaišalai ir byla, pasodinusi į teisiamųjų suolą dešimt asmenų. (Kauno apskrities VPK nuotr.)

Tų pačių metų lapkričio 17-ąją Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Latvijos pasienyje sulaikė dar vienos krovinių pervežimo paslaugas teikiančios Lietuvos įmonės vilkiką, kurį vairavo jau Baltarusijos pilietis. Jame rasta apie 320 kg MDMA (ekstazio) tablečių.

Buvo gauti duomenys ir apie tokius pačius sulaikymus užsienyje. 2018-aisiais – Prancūzijoje, slepiant tarp legalaus krovinio apie 143 kg kanapių ir 40 kg kanapių dervos. Ir 2019-ųjų liepą dar viename su Lietuvos krovinių pervežimo įmonėmis susijusiame vilkike, vykusiame iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę, aptiktus apie 15 kg kokaino, kuris buvo slepiamas vandens filtrų dėžėse.

Visi minėti vilkikai buvo skirtingų Lietuvos įmonių. Ir duomenų, kad jų vairuotojai būtų užsiėmę narkotikų kontrabanda su savininkų ar įmonių vadovų žinia, nėra. Todėl pastarųjų tarp dešimties šios bylos įtariamųjų taip pat nėra.

Nustatyta, kad šis nusikalstamas susivienijimas veikė dvejus metus – nuo 2017-ųjų iki 2019-ųjų. Jauniausiam jo nariui buvo 33-eji, vyriausiam – 61-eri. Visi jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir laikėsi itin griežtos konspiracijos. O šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo vienas iš grupuotės „Šančiovski“, kurios pavadinimas susijęs su jos narių kilmės vieta, lyderių – R.S. Šis ketvirtą dešimtį bebaigiantis kaunietis, pastaruoju metu daugiau gyvenęs užsienyje, buvo sulaikytas, nutaikius momentą, kai jis grįžo į Lietuvą. Ir šiuo metu su dalimi kitų įtariamųjų laukia teismo sprendimo suimtas.

Kauno apskrities VPK nuotr.

Dvi medalio pusės

Milijonais disponavę  R.S. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai maudėsi prabangoje. Ne tik vadeiva su parankiniais, bet ir kai kurie jų užverbuoti vilkikų vairuotojai. Pavyzdžiui, vienam iš jų, penkis kartus sėkmingai pervežusiam legaliame krovinyje paslėptą kvaišalų kontrabandą, buvo sumokėta 58 tūkst. eurų.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Kai kurie šios bylos įtariamieji buvo sulaikyti užsienyje. Pavyzdžiui, MDMA (ekstazio) tabletes šiam nusikalstamam susivienijimui tiekęs Nyderlandų pilietis – jų gamybos laboratorijoje Belgijoje. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvai. Nyderlanduose gyvenęs dar vienas šios bylos įtariamasis, turintis Lietuvos pilietybę, jau pargabentas į tėvynę.

Pavyko atskleisti visą šio nusikalstamo susivienijimo naudotą kvaišalų gabenimo schemą – nuo kanapių tiekimo taškų Ispanijoje ir MDMA (ekstazio) tablečių Nyderlanduose iki tolimiausio šių kvaišalų gavėjo Rusijoje. Ši nusikalstama veikla driekėsi per Prancūziją, Didžiają Britaniją, Vokietiją, Belgiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl to, atliekant šį ikiteisminį tyrimą, bendradarbiauta ir su minėtų valstybių institucijoms bei Europolu ir Eurojustu.

Dėl šio ikiteisminio tyrimo buvo sudaryta jungtinė Kauno apskrities VPK ONTV ir Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų grupė, kuriai talkino ir įtariamųjų sulaikymams pasitelkti „Aro“ pareigūnai. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Geriausio metų seklio nominaciją šiemet Kaune laimėjo, o tarp Lietuvos geriausių seklių ne mažiau garbingą trečiąją vietą užėmė penki Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnai, trys jų kolegos iš Muitinės kriminalinės tarnybos ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Atsipalaiduoti negalima

Dėl tarnybos specifikos su žiniasklaida galėjo kalbėti tik Kauno apskrities VPK ONTV vadovas D.Urbšys. Atsakydamas į „Kauno dienos“ klausimus, jis praskleidė dalį širmos, dengiančios legendomis apaugusį Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulį.

– Policijos suvestinėse vėl pasirodant pranešimų apie grobiamus asmenis, deginamus automobilius ir vienur bei kitur nuaidėjusius sprogimus, vis garsiau kalbama, kad grįžta liūdnai pagarsėję 90-ieji. Ar tokios kalbos turi pagrindo?

– Tokios kalbos tikrai neturi pagrindo. Tiesa, aš policijoje dirbu tik nuo 1994-ųjų, tačiau gerai prisimenu ir ankstesnius laikus. Tai, kas buvo tada, ir, kas vyksta dabar, yra net nelygintini, jokių tarpusavio sąsajų neturintys dalykai, nes priežastys, dėl ko buvo daromi nusikaltimai 1994–2000-aisiais, kai aš jau susidūriau su tuo iš arčiau, ir dabar – skirtingos. Dabar automobiliai padegami aiškinantis tarpusavio santykius, o ne siekiant įbauginti visuomenę. O, jeigu vis dar pasitaiko pavienių turto prievartavimo atvejų, tai taip pat jau nėra organizuotas nusikalstamumas.

– Po garsiai nuskambėjusių Daktarų ir Agurkinių teismų, kurių nuosprendžiais jų vadeivos ilgam pasiųsti už grotų, bei Kamuolinių sulaikymo operacijos, ar šių gaujų likučiai jau nebekelia pavojaus visuomenei? Ir kaip šiandien atrodo be savo lyderių likęs Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulis?

Darius Urbšys/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Tie likučiai šiandien pavojaus dar nekelia, tačiau niekas negali garantuoti, ar nekels ir vėliau. Mano įsitikinimu, organizuotas nusikalstamumas yra viena iš didžiausių demokratinės valstybės blogybių, nes jį gali sunaikinti tik kita mafijos struktūra. Tokia, kokia tam tikrais periodais buvo sovietinė valdžia, tiesiog šaudydavusi nusikaltėlius ir taip juos įbaugindavusi. Bet geriau gyventi demokratinėje valstybėje ir, kaip įmanoma, labiau kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą. Kovoju su juo jau 25-erius metus ir netikiu, kad galima jį visiškai sunaikinti.

O, izoliavus nuo visuomenės vienus nusikalstamo pasaulio lyderius, kyla kiti. Bet jau kitokio mąstymo ir tikslų, kurių siekiama jau kitomis priemonėmis.

– Kuri, jūsų nuomone, Kauno gauja buvo žiauriausia? O su kuria sunkiausia buvo galynėtis?

Tie likučiai šiandien pavojaus dar nekelia, tačiau niekas negali garantuoti, ar nekels ir vėliau.

– Žiauriausi turbūt buvo Daktarai. Todėl, kad jų tikslas buvo įbauginti visuomenę. Šiandien tokia grupuotė net neturėtų ateities, nes dabar brutalumu nieko nepasieksi. O su kuria Kauno gauja buvo sunkiausia galynėtis, neišskirčiau, nes jos visos, reaguodamos į mūsų priemones, keitėsi, naudojo kontražvalgybos priemones. Sunkiai teko dirbti su visomis iš jų.

Užsienio šešėlis

– Yra nuomonių, kad nusikalstamų gaujų pažabojimą lėmė ir masinė jų narių emigracija į užsienį. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie iš Anglijos į Lietuvą išsiunčiamus pilnus ten nepageidaujamų mūsų šalies piliečių lėktuvus. Ar jūsų tarnyba jau jaučia jų prievartinio sugrąžinimo į tėvynę padarinius?

– Mūsų tarnyba dar to nejaučia. Tačiau kolegos iš kitų tarnybų turbūt jaučia. Jūsų minima nusikalstamo pasaulio atstovų emigracija į užsienį tik įrodė, kad Lietuvoje organizuotoms grupuotėms nebuvo lengva, dėl to jos ir perkėlė savo veiklą į užsienį. Ten daryti nusikaltimus joms kol kas lengviau. Naudojamasi tuo, kad vietinė policija nieko apie juos nežino. Tačiau, tobulindami bendradarbiavimą su kolegomis užsienyje, turėtume išspręsti ir šią problemą.

– Ar galima teigti, kad narkotikai šiuo metu yra pagrindinis jūsų valdybos klientų pragyvenimo šaltinis?

– Taip. 100 proc. – pagrindinis. Nes tai šiuo metu – pelningiausia nusikalstama veikla, o pagrindinis darančiųjų nusikaltimus tikslas – pinigai.

– Kaip pandemija pakeitė Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulį ir jūsų valdybos darbo specifiką?

– Didžiausi pokyčiai buvo per pirmąjį karantiną, kai buvo uždarytos valstybių sienos. Tada daug kas iš Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovų, buvusių užsienyje, ten ir liko, negalėdami grįžti į Lietuvą. O tie, kurie turėjo ten planų, negalėjo išvykti ir jų įgyvendinti. Mums tada taip pat buvo sunkiau dirbti, nes reikėjo saugotis ir, kad nesusirgtume. Bet palaipsniui mes prie pandemijos prisitaikėme. Kaip ir mūsų klientai, kurie tai padarė turbūt greičiau, nes jiems labiau to reikėjo.

Patriotas ir avantiūristas

– Apibūdinkite tipinio Kauno gaujų atstovo portretą. Ar nesate pastebėjęs, kad šiam keliui pasirinkti įtakos turi ir gyvenamoji vieta, ir pomėgiai, jau nekalbant apie šeimos tradicijas?

– Vadinamasis kiemo principas, pagal kurį susiformavo senosios Kauno grupuotės, dabar jau tikrai nebeveikia. Tačiau šeimos tradicijos dar kažkiek išliko. Dabar, kad taptum organizuotos grupuotės nariu, turi būti kažkuo naudingas lyderiui – būti tam tikros srities specialistu, mokėti užsienio kalbų ir pan. Labiau išsilavinę šiandien ir grupuočių lyderiai, nes jie jau matę daugiau pasaulio. Daugiau šiandien tarp organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovų ir turinčių aukštąjį išsilavinimą. Ir dabar labiau linkstama daryti ne tokius nusikaltimus, kurie sukrečia visuomenę savo brutalumu, o tyliai auginti narkotikus ar sukčiauti internete ir ramiai gyventi.

– O kaip šioje barikadų pusėje atsidūrėte jūs? Kas tai lėmė – matyti filmai ir perskaitytos knygos, artimųjų pavyzdys ar tiesiog asmeninės savybės bei gyvenimo vertybės ir principai?

– Ko gero, tai lėmė patriotiniai jausmai, kuriems įtakos turėjo 1988–1991 m. įvykiai Lietuvoje. Kai 1991-aisiais, baigęs vidurinę mokyklą, stojau į Policijos akademiją, menu, kad buvo gana didelis konkursas. Tokių kaip aš, norėjusių tarnauti nepriklausomai Lietuvai, tada buvo daug. Iki tol mano giminėje policininkų nebuvo. O dabar mano pavyzdžiu bando sekti ir vyresnioji dukra, siekdama teisininkės karjeros, tačiau ne statutinėse organizacijose.

– Kas jūsų darbe jums labiausiai patinka?

– Labiausiai patinka, kad darbas kriminalinėje policijoje reikalauja kūrybiškumo. Ir kad dauguma kolegų – tokie. Be kūrybiškumo, šiame darbe dar būtina gyvenimiškoji patirtis. Vien teisinių žinių neužtenka. Be to, reikia ir kontroliuojamo avantiūrizmo.