Laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o jeigu labai atgailausi – bauda iki 195 tūkst. litų. Tokią "dovaną" internetu gali parsisiųsti jūsų vaikas. Apie ją praneš į duris paskambinę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, atvykę su sankcija atlikti jūsų namuose kratą.

Laikas skelbti aliarmą

Visagalis internetas pradėjo traiškyti gabaus smalsaus jaunimo likimus. Tai su nerimu konstatuoja Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ir jų pradėtus ikiteisminius tyrimus kuruojantys prokurorai.

Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo Vadimo Dikčiaus duomenimis, prieš  trejus metus pastebėta nauja tendencija – jaunimas ėmė apsipirkinėti kvaišalais prekiaujančiose interneto parduotuvėse.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus, pastaruoju metu fiksuojamas šių nusikaltimų bumas. Jie padaromi net neišėjus iš namų. Pernai Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje dėl narkotikų kontrabandos buvo pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai. Per pirmąjį šių metų pusmetį – 20.

Aukos vis jaunesnės

Pareigūnams ypač daug nerimo kelia, kad jaunėja kvaišalų virtualių parduotuvių klientų amžius. Tarp įtariamųjų narkotikų kontrabanda, parsisiunčiant juos internetu, daugėja šešiolikmečių septyniolikmečių.

Tarp su įkalčiais nutvertų pradedančiųjų narkomanų yra ir merginų. Ir tai – ne asocialių šeimų atžalos, o gabus perspektyvus jaunimas, gerai mokantis užsienio kalbą, turintis ne tik puikius naudojimosi internetu įgūdžius, bet ir pinigų.

V.Dikčiaus teigimu, dažnas jaunuolis randa kelią į šias parduotuves, užsukęs į interneto svetainę gaukdikai.lt, kurioje daug ką įsigyja nemokamai. Tai taip pat pavojinga, nes toks dažnai nereikalingų, tačiau dykai dalijamų daiktų kolekcionavimas gali išsivystyti į priklausomybę.

Smalsumas išbandyti kažką naujo (o kodėl ne narkotikų?) – šiuo atveju taip pat priskiriamas neigiamoms kuo toliau, tuo labiau klimpstančio jaunuolio savybėms. Ne mažiau pavojinga ir tai, kad tokia patirtimi mėgstama dalytis tarp bendraamžių.

Užsienio šešėlis

Užkrėsti šiuo virusu gali ir užsienio grįžę pažįstami, kartu su įspūdžiais parveždami į gimtinę ir tų parduotuvių elektroninius adresus bei naudojimosi jomis patirties.

Vienas šviežiausių pavyzdžių – iš Norvegijos grįžusio jaunuolio istorija. Užsisakęs haliucinogeninių grybų, kuriuos, kaip įtariama, buvo pabandęs dirbdamas užsienyje, jis mūsų teismų nubaustas beveik 8 tūkst. litų bauda.

V.Dikčiaus pastebėjimu, kvaišalus internetu užsisako pradedantieji narkomanai, kuriems Lietuvoje šios medžiagos – per brangios. Internete siūlomi jų pakaitalai – pigesni.

"Be to, dažnas psichotropinių medžiagų ieškantis jaunuolis klaidingai mano, kad pirkti jas internetu saugiau nei Lietuvoje iš perpardavinėtojų, nes šie jau gali būti teisėsaugininkų akiratyje", – dalijosi įžvalgomis E.Zuzevičius ir pabrėžė, kad rizikuojama abiem atvejais.

Gundo ir pavadinimai

Užsisakantieji kvaišalus internetu paprastai susivilioja galimybe bandomąją partiją gauti nemokamai.

Dažniausia tai būna nedideli kiekiai augalinių mėginių, kurių sudėtyje yra psichotropinį poveikį turinčių medžiagų. Gana gundantys ir jų pavadinimai: "Extreme smoke", "Atomic bomb", "Gold formula" ir ypač dažnai – su epitetu "Magic".

"Dažną suklaidina nuoroda, kad šios prekės nėra draudžiamos. Pamirštama, kad tai skelbia, pavyzdžiui, Olandijoje, kur tokie dalykai yra legalizuoti, registruota interneto svetainė", – perspėjo prokuroras.

Įvairios maskuotės

Pasak V.Dikčiaus, dažnai narkotinės medžiagos įvardijamos kaip visai kitos paskirties daiktai. Pavyzdžiui – kolekcinis rinkinys, neskirtas vartoti žmonėms. Arba įvairios vonios druskos, nors iš tikrųjų tai – įvairių rūšių sintetiniai narkotikai.

Kai kurios kvaišalais prekiaujančios nelegalios svetainės – net neaišku, kur registruotos. Iškalbingi ir jų pavadinimai, kuriuose dažnas epitetas – "Black".

Dažniausia internetu perkami haliucinogeniniai grybai ir kanapės. Rečiau – kokainas.

"Prekės atsiunčiamos per savaitę ar dvi. Už jas galima atsiskaityti dviem būdais: pervedant pinigus internetu arba sumokant vis labiau populiarėjančia virtualiąja valiuta. Užsakymas išsiunčiamas tik sumokėjus pinigus", – dalijosi žiniomis, sukauptomis kovojant su šiuo pavojingu reiškiniu, V.Dikčius.

Siuntėjas – anonimas

Kol kas visa tai užsisakoma nedideliais kiekiais – tik savo poreikiams. Platintojai šių prekių internetu neužsisako. Arba kol kas tiesiog nė vienas iš jų neįkliuvo.

Tokios siuntos atpažįstamos iš vieno beveik visoms joms būdingo požymio – nėra siuntėjo duomenų. Tik adresato. Nors ir šis vis labiau linkęs užsimaskuoti – nurodomas už penkis–dešimt litų išsinuomotos pašto dėžutės adresas arba anksčiau nuomoto buto.

Kartais bandoma parsisiųsti Lietuvoje draudžiamų psichotropinių medžiagų ir į studentų bendrabutį, kuriame į jas įjunkęs jaunuolis anksčiau gyveno.

"Tačiau kartu su vis naujas konspiracijos formas išrandančiais kvaišalų pirkėjais tobulėjame ir mes", – teigė V.Dikčius ir prisipažino, kad yra buvę atvejų, kai nepavyko nustatyti, kam tokia siunta skirta. Nors jie – reti.

Išmonės nestokojama

"Siuntėjo duomenų nenurodo ne tik užsakytus kvaišalus atsiunčiantys jų pardavėjai, bet ir užsienyje įsikūrę emigrantai, pirkę juos Lietuvoje gyvenančių pažįstamų prašymu. Šie dažnai linkę prisidengti šventiniu šurmuliu – įpakuodami narkotikus su dovanomis", – papildė muitinės kriminalistų atstovą jų ikiteisminius tyrimus kuruojančio Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vadovas E.Zuzevičius.

"Konspiracijai pasitelkiama įvairiausia išmonė, – dalijosi patirtimi V.Dikčius. – Rašoma, kad siuntoje – gėlių sėklos, trąšos, dažų pavyzdžiai. Kartais bandoma apgauti nurodant, kad voke – dokumentai."

Kvaišalai slepiami ir pliušiniuose žaisluose – įsiuvant į jų vidų, dvigubuose paties siuntinio ar į jį įdėtų daiktų (pavyzdžiui – rankinių) dugnuose ir net žvakių viduje.
Jie atkeliauja ne tik iš Olandijos, bet ir iš JAV, Meksikos, Urugvajaus.

Šunis galima apgauti

Muitininkai turi teisę atplėšti bet kurį įtarimą sukėlusį voką ar siuntinį.

Pirmiausia juos apuosto tarnybiniai muitininkų šunys. Gabiausios šiai profesijai vokiečių aviganių, labradorų retriverių ir spanielių veislės.

Tačiau keturkojai muitininkų pagalbininkai užuodžia tik populiariausias – šešias septynias psichotropines medžiagas, o jų priskaičiuojama iki 200.

Be to, tarnybiniai šunys atpažįsta tik tuos kvaišalus, kuriuos atpažinti yra išmokyti. Todėl jie gali neatpažinti pačių naujausių sintetinių narkotikų. Kalbėdamas apie šiuos, E.Zuzevičius linkęs atkreipti dėmesį, kad minėtų naujadarų poveikis dar nėra iki galo ištirtas. Todėl į juos dėl pigumo nusitaikę jaunuoliai net nežino, kuo rizikuoja – kokių padarinių šių medžiagų vartojimas gali turėti jų sveikatai ateityje.

Naudojami testai

Įtarimą sukėlusios siuntos tikrinamos ir rentgenu.

Radę įtartinų miltelių ar augalinės kilmės medžiagų, muitininkai juos tiria turimais vienkartiniais testais. Tačiau šių išvada – tik pirminė. Vėliau įtarimų sukėlusi medžiaga siunčiama į Kriminalistinių tyrimų centrą. Ir labai retai, V.Dikčiaus teigimu, įtarimai nepasitvirtina.

Smalsūs dar nepatirtų pojūčių ieškantys jaunuoliai rizikuoja ne tik sveikata. Už narkotikų kontrabandą nenumatyta jokios kitos alternatyvos – tik laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Dar daugiau problemų galima prisidaryti sugalvojus pasipuikuoti prieš draugus. Pavyzdžiui, pavaišinus juos parsiųstomis medžiagomis vakarėliuose. Tai Baudžiamasis kodeksas traktuoja kaip kvaišalų platinimą, nepriklausomai nuo to, ar įtariamasis už tai gavo kokį nors atlygį, ar tiesiog dalijo draugams už dyką. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. O jeigu tuo užsiima jau pilnametis asmuo nepilnamečio atžvilgiu, jam jau gresia laisvės atėmimas iki dvylikos metų.

Gresia suėmimas

Kol kas teismai linkę atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę. Kaip jau užsiminta, dažnas jų būna charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiama ir į tai, kad teisiamųjų suolan patekę gimnazistai ar studentai iki tol teisėsaugai buvo neužkliuvę. Be to, dažnas jų, nenorėdamas dar labiau skaudinti tėvų, linkęs geranoriškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis.

Bandantieji išsisukinėti – pavyzdžiui, vienas mėgino įrodinėti norėjęs virti iš parsisiųstų kanapių sėklų ekologišką muilą – paprastai teismo laukia suimti.

"Jeigu išsiaiškiname, kad įkliuvusysis yra ne kartą buvęs užsienyje – turi ten pažįstamų, visada darome prielaidą, kad yra pavojus, jog jis gali pasislėpti, todėl ir šiais atvejais prašome įtariamąjį suimti", – linkęs perspėti E.Zuzevičius.

Už grotų teismo gali tekti laukti ir melu nuo atsakomybės bandantiems išsisukti bedarbiams.

Krata neišvengiama

Teismas linkęs atsižvelgti į nuoširdų prisipažinimą ir teigiamą įkliuvusiojo charakteristiką. Pirmą kartą teisiamam asmeniui tokiais atvejais gali būti pritaikyta išlyga – gresianti laisvės atėmimo bausmė pakeičiama pinigine bauda.

Vis dėlto narkotikų kontrabanda priskiriama sunkiems nusikaltimams. O už juos gresia bauda iki 195 tūkst. litų.

Tiesa, E.Zuzevičiaus pastebėjimu, dažniausios teismų praktikoje už narkotikų kontrabandą skiriamos baudos – apie 10 tūkst. litų. Tačiau ir ji gerokai patuština įkliuvusiojo tėvų kišenes. Ir tai gali būti santaupos, kurios buvo kaupiamos teisiamojo studijoms.

Be to, visais atvejais, pradėjus ikiteisminius tyrimus dėl narkotikų kontrabandos, įtariamojo namuose atliekamos kratos. Ir dažnai išsivežamas ne tik kompiuteris.

Nukenčia ir tėvai

"Per kratas mes randame ir daugiau draudžiamų laikyti daiktų", – pasakojo V.Dikčius, turėdamas galvoje ir nelegaliai įsigytus ginklus ar psichotropinius vaistus bei cigaretes be banderolių
Kartais pas užsisakiusįjį kanapių sėklų aptinkama ir jų sodinukų.

Taigi, atėjus daryti kratos pas sūnų, teisėsaugininkų nemalonę gali užsitraukti ir, pavyzdžiui, daugiau kaip dešimt vienos rūšies cigarečių pakelių be banderolių sukaupęs jo tėvas. Tai konstatavus, gresia administracinė atsakomybė.

Šokiruojanti statistika

Bent kartą gyvenime kokį nors nelegalų narkotiką yra vartoję 21 proc. Lietuvos paauglių (Europoje – 18 proc.). Tarp vartojusiųjų – 27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių.
Kas penktas Lietuvos moksleivis yra vartojęs kanapių. Šis reiškinys labiau paplitęs didmiesčiuose. Kaimų, miestelių ir mažesnių miestų paaugliai labiau uosto įvairius inhaliantus. Bent kartą jų yra uostę 7 proc. Lietuvos moksleivių.

13 proc. paauglių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo. Lietuvos moksleiviai pagal šį rodiklį – trečioje vietoje tarp ES šalių. Bent kartą šiais vaistais yra piktnaudžiavę 7 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Ir tai vienas didžiausių lyčių skirtumų tarp ES šalių.

Dauguma Lietuvos moksleivių pirmą kartą pabandė narkotikų ar piktnaudžiavo vaistais ir inhaliantais, būdami 13–15 metų. Bet yra ir tokių, kurie tai išbandė, dar būdami 9–11 metų. Jaunesni tuo piktnaudžiauti pradeda berniukai.

Tokie tarptautinio tyrimo, atliekamo kas ketverius metus Europos mokyklose, rezultatai. Pastarąjį kartą jis buvo atliktas 2011 m. Buvo apklausti 2 476 moksleiviai iš 128 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.