Kokio pažymio nusipelnė pareigūnai už namų darbus gaujų bylose?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kilus nepasitenkinimui dėl „Kamuolinių“ lyderių paleidimo į laisvę, pareigūnai prabilo apie įstatymų netobulumą. Tuo teisintasi, kodėl vėl užlipta ant to paties grėblio, kaip jau buvo su „Agurkiniais“.

Daug triukšmo dėl nieko?

Kaip jau rašyta, ne per seniausiai prokurorai patys pasiūlė paleisti į laisvę daugiau kaip ketverius metus be nuosprendžio už grotų laikytus „Kamuolinių“ lyderius skiriant jiems pusės milijono arba 350 tūkst. eurų užstatus ir uždedant elektronines apykojes bei paimant dokumentus.

Nors prieš šešerius metus, kai tokį patį sprendimą priėmė „Agurkinių“, kurie taip pat kaltinti susibūrę į ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, prokuroras šias nutartis apskundė. Tuomet iš suėmimo buvo paleisti taip pat keturi "Agurkinių" lyderiai, laikyti už grotų be nuosprendžio daugiau kaip pusketvirtų metų. 

Prašydamas sugrąžinti juos už grotų, tada prokuroras teigė, kad šios teismo nutartys nepagrįstos, nes byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, kuris kelia grėsmę visuomenei.

Apeliacinis teismas prokuroro prašymą tada patenkino. Ir už 30 tūkst. eurų užstatus laisvę atgavę agurkiniai vėl turėjo keliauti į įkalinimo įstaigą.

Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, todėl šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Vienu iš pagrindinių Apeliacinio teismo argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo teiginys, kad šios bylos atveju ilgas kaltinamųjų sulaikymas pateisinamas viešuoju interesu. Nors Klaipėdos apygardos teismas, kurio nutartys buvo panaikintos ir „Agurkinių“ branduolys su Sauliumi Velečka priešakyje vėl buvo grąžintas už grotų, paleisdamas šiuos į laisvę, buvo užsiminęs, kad pakankamai ilgas kaltinamųjų suėmimo termino tęsimas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Jau nekalbant apie tai, kad tai gali būti vertinama ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Apeliaciniam teismui grąžinus tada vos porą savaičių laisvėje išbuvusius „Agurkinių“ lyderius už grotų, jie liko suimti iki pat nuosprendžio, kuris buvo paskelbtas tik po pusantrų metų – 2017-ųjų pabaigoje, t.y. už pusketvirtų metų po šios bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui, surengusiam iš viso 41 posėdį. Ši byla jam buvo perduota, praėjus pusantrų metų po nuteistųjų sulaikymo. Ir visas jų už grotų iki nuosprendžio išbūtas laikas buvo įskaičiuotas į teismo skirtas bausmes. O Apeliacinis teismas, nuolat atmetinėjęs jų skundus dėl suėmimo pratęsimo, šias bausmes vėliau dar sugriežtino. Pavyzdžiui, S.Velečkai, kuriam ir taip Klaipėdos apygardos teismas buvo skyręs griežčiausią bausmę, - dar trejais metais įkalinimo, t.y. iki septyniolikos metų ir šešių mėnesių. 

Rezultatas: į bausmę įskaičiavus suėmimą iki nuosprendžio, paskelbto prieš puspenktų metų, „Agurkinių“ lyderis S.Velečka jau yra atbuvęs beveik du trečdalius jam skirto įkalinimo laiko. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Iškalbinga metamorfozė

Kreipdamiesi ne per seniausiai į Kauno apygardos teismą su prašymu paleisti „Kamuolinių“ lyderius su Giedriumi Janoniu priešakyje iš suėmimo,  prokurorai jau teigė, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgę į Apeliacinio teismo nuomonę, jog jie laikomi už grotų jau nepateisinamai ilgai ir tai pažeidžia jų teises. Tai buvo konstatuota, Apeliaciniam teismui net du kartus sutrumpinus Kauno apygardos teismo šiems "Kamuolinių" atstovams skirtą eilinio suėmimo pratęsimo terminą.

Tai kas gi atsitiko, kad Apeliacinis teismas, o tuo pačiu - ir prokurorai, pastaruoju metu taip kardinaliai pakeitė savo nuomonę dėl galimybės laikyti garsiausius šalies organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovus už grotų iki nuosprendžio?

Vienas iš atsakymų – 2019-ųjų kovą, beje, dar iki Apeliaciniam teismui sugriežtinant bausmes agurkiniams, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtas sprendimas priteisti minėtiems keturiems jų atstovams, kurie Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dviem savaitėms buvo ištrūkę į laisvę, iš Lietuvos valstybės po 6 600 eurų už beveik penkerius metus trukusį jų suėmimą, pažeidusį jau minėtas jų teises. Nors S.Velečka su sėbrais prašė po 40 tūkst. eurų kompensacijos.

„Teismas laikosi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, jog ji susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios trukmės sulaikymo kaip šiuo atveju“, – taip tada EŽTT argumentavo tokį savo sprendimą.

Pamokų rezultatai

Minėtu EŽTT teiginiu savo pranešime apie G.Janoniui ir dar trims jo sėbrams ne per seniausiai Kauno apygardos teismo skirtas švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą rėmėsi ir šio teismo atstovė.

Kaip jau rašyta, G.Janonis buvo paleistas už septyniolika kartų mažesnį (30 tūkst. eurų) užstatą, nei prašė prokurorai, uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję ir paimant dokumentus. Deividas Čereška – už 20 tūkst. eurų užstatą tokiomis pačiomis sąlygomis, o Genadijui Borisovui vartai į laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis buvo atverti už 10 tūkst. eurų užstatą. Šis neskirtas tik Tomui Gaidankai, pareiškusiam, kad neturi galimybės susimokėti jokio užstato, tačiau jis vis tiek paleistas iš suėmimo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti „Kamuolinių“ atstovai.

Antausis: „Kamuolinių“ lyderis G.Janonis buvo paleistas į laisvę už septyniolika kartų mažesnį užstatą, nei siūlė galimas jo pajamas iš nusikalstamos veikos suskaičiavę prokurorai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Prokurorai, neslėpdami nusivylimo tokiomis Kauno apygardos teismo nutartimis, dar bandė jas apskųsti Apeliaciniam teismui. Tačiau šis jų skundus atmetė. 

Dar vienas teismo sprendimas, apie kurį užsimena prokurorai, vardydami, kas taip pakeitė jų nuomonę, anksčiau skundus agurkinių paleidimą iš suėmimo, o dabar – patiems prašant paleisti iš jo kamuolinius, yra pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuriam agurkiniai skundė Apeliacinio teismo jiems sugriežtintas bausmes, nutartis.

Ja, pripažinus, kad teisinis procesas prieš „Agurkinius“ buvo pernelyg ilgas – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios Aukščiausiojo Teismo nutarties praėjo daugiau kaip dešimt metų, nuspręsta kompensuoti pažeistą „Agurkinių“ teisę į per įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą, sušvelninant jiems Apeliacinio teismo sugriežtintas bausmes.

Pavyzdžiui, S.Velečkai ji sušvelninta pusantrų metų – iki šešiolikos metų įkalinimo. Ir, įskaitant į šią bausmę jo suėmimą iki nuosprendžio, „Agurkinių“ lyderis, esantis už grotų jau pusdešimtų metų, beveik du trečdalius jos jau yra atlikęs.

Problemų kamuolys

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijo byla, kurią sudarė 424 tomai, buvo perduota Kauno apygardos teismui šiemet kovą, t.y praėjus beveik ketveriems metams po jo narių sulaikymo, arba ikiteisminis „Kamuolinių“ nusikaltimų narpliojimas užtruko vos ne trigubai ilgiau nei „Agurkinių“.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau, anot teisėsaugininkų, šių bylų negalima lyginti vien dėl skirtingų jų dydžių ir tyrimų apimties. „Agurkinių“ byloje, po kurios baigties, pašnekovai teigia atlikę visus privalomus namų darbus, prieš teismą stojo trylika kaltinamųjų. „Kamuolinių“ byla perduota Kauno apygardos teismui su 59 kaltinamaisiais. Be to, „Agurkiniai“ vykdė nusikaltimus devynerius metus – nuo 2005 iki 2014 m. O „Kamuoliniams“ pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų apima devyniolikos metų laikotarpį – nuo 1999 iki 2018 m.

Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, ne paskutinį vaidmenį suvaidino prasidėjusi pandemija su visais savo suvaržymais ir bendradarbiavimo su kolegomis užsienyje esamomis sąlygomis problemos. O labai daug veiksmų šioje byloje buvo atliekama užsienyje, kur „Kamuoliniai“ taip pat darė nusikaltimus, – reikėjo gauti iš ten duomenis. Ir tai užėmė daug laiko – parašyti, išversti, sulaukti atsakymo, vėl jį išversti, galiausiai išanalizuoti.

Prokurorai neslepia, kad jų prašymas paleisti „Kamuolinių“ lyderius iš suėmimo susijęs ir su šio nusikalstamo susivienijimo bylos nagrinėjimo perspektyvomis teisme, turint galvoje ir „Agurkinių“, ir „Daktarų“ teismo procesų patirtį. Jau beveik keturi mėnesiai, kai Kauno apygardos teismas gavęs šią "Kamuolinių" bylą, tačiau pirmasis jos posėdis planuojamas tik lapkritį.

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą rengę teisėsaugininkai neslėpė ir savo nusivylimo, kad Kauno apygardos teismas nesugebėjo ligi šiol išnagrinėti  dar 2019-ųjų spalį jiems perduotos iš šios bylos išskirtos jos dalies su septyniolika kaltinamųjų. O, pagal pašnekovų planą, ją išnagrinėjus, „Kamuolinių“ lyderiai, kuriuos dabar teko paleisti į laisvę, jau turėjo atlikti minėtoje byloje, įstrigusioje Kauno apygardos teisme jau beveik trejus metus, skirtas bausmes. Nors teismas, savo ruožtu, taip pat linkęs teisintis pandemijos sukeltais sunkumais nagrinėjant šią bylą.

„Mūsų įstatymai yra nepritaikyti didelėms byloms ir nusikalstamų susivienijimų tyrimui“, – galiausiai reziumavo teisėsaugininkai, turėdami galvoje ne tik ilgus teismų procesus, kurių trukmė vėliau atsiliepia bausmėms, bet ir nerealius galimo suėmimo terminus. Pašnekovų teigimu, dėl šių metai iš metų besitęsiančių problemų jiems teko labai skubėti ir tiriant „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veikas.


Negailėjo kritikos

Po tokių teisėsaugininkų pareiškimų „Kauno diena“ kreipėsi į ketvirtą kadenciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu ne jo pirmininku, tai - pavaduotoju, dirbantį Stasį Šedbarą (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.).

Parlamentaro klausėme, ar jam žinoma pareigūnų iškelta problema, kurią apnuogino „Daktarų“, „Agurkinių“ ir „Kamuolinių“ bylos? Ar ketinama ką nors daryti? O gal esami įstatymai yra tobuli, bet problemos – kitur?

Politikas žodžių į vatą nevyniojo: „Aš manau, kad visos problemos yra dėl įstatymų taikymo. Juos greitai galime pakeisti. Ir, jeigu kažkas turi dėl to pasiūlymų, mes visada jiems atviri.

Tačiau jokių pasiūlymų dėl jūsų minėtos problemos sprendimo nesame sulaukę. Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, dėl to šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Teismui reikia įrodymų. Ir jam visiškai nesvarbu, ar kaltinamasis buvo parodytas per televiziją su antrankiais. O, jeigu tie įrodymai slapti, – juos išviešinkite. Ir viską paduokite teismui. O, jeigu šio sprendimas netenkina, jį galima apskųsti.

Tačiau, kai trūksta kompetencijos… Nors, ir ji yra įvairi. Pavyzdžiui, anksčiau, kai tarnyba policijoje buvo nepatraukli, į ją ėjo dirbti ir agronomai, ir pedagogai. Tačiau dabar pareigūnų rengimo sistema, mano nuomone, yra pakankamai gera.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tos bylos, kurios dabar ateina iš policijos, dažniausiai sėkmingai juda toliau. Tačiau, kai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos… Turiu galvoje ir teisėjų, ir kai kurias merų bylas.

Matyt, turi problemų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Ir, ar galima laikyti argumentu teiginį, kad įstatymai nepritaikyti stambioms byloms tirti? Ko jiems trūksta? Negalima uždaryti žmogaus porai metų be teismo?  Bet to negalima daryti ne tik pagal Lietuvos įstatymus, bet ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

Mes negalime elgtis taip, kaip užsimanome, t.y. kaip elgiasi Rusija ar Baltarusija.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

korupcija

korupcija portretas
lietuvoje teisesauga dirba kartu su banditais...cia tik naivus gali nesuprasti....lietuva KORUMPUOTA VALSTYBNE ir cia nieko nepakeisi...kas prie lovio, tas vagia. toks lietuviskas mentalitetas...

Na, kada teisininkai kartu su banditais

Na,  kada  teisininkai kartu su banditais  portretas
visas makles bendrai kartu daro , finale gaunasi stai toki teismai , ir teiseju nuosprendziai..

Saulius Paulius

Saulius Paulius portretas
Viskas pagal paniatke..Vieni gaudo , kiti šaudo.. Poto pirikuras..Pasidalina šaibom ir toliau iš naujo.. Vieni šaudo/ kiti gaudo.. Ciklas be galo..
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių