Du įgaliojimus viršiję pareigūnai nuteisti, trečias nuosprendžio nesulaukė

Nusikalto po sėkmingos pasalos

Ši nemažą atgarsį visuomenėje tada sukėlusi istorija įvyko 2016-ųjų lapkritį Vilkaviškyje. Nukentėjusiais šioje byloje pripažintiems trims asmenims tada buvo keturiolika, šešiolika ir septyniolika metų. Du iš jų buvo broliai.

Vyresni paaugliai tada pateko į policijos pasalą, susigundę greitai užsidirbti ir sutikę su pasiūlymu nuvykti paimti pinigų iš senutės. Į šios turtą kėsinosi vadinamieji telefoniniai sukčiai. O jų pas senutę pasiųsti nepilnamečiai pateko į pareigūnų pasalą.

Kaip praneša Marijampolės apylinkės teismo atstovė žiniasklaidai Giedrė Arbačiauskaitė, po beveik dvejus metus trukusio teisminio šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo pripažinti tik G.B. ir V.Ž. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, pirmasis įvykio metu buvo Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, antrasis – tyrėjas. Perduodant šią bylą teismui, jie nuo tarnybos, kaip ir jų kolega – vyresnysis tyrėjas A.T., nušalinti nebuvo. Tačiau, pastarasis, jau perdavus bylą teismui, mirė.

Smurtavo ir nuvežę į mišką

Šią bylą nagrinėjusi Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė skyrė teisiamiesiems 9415 ir 8661 euro baudas bei atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Be to, nukentėjusiesiems iš jų priteistas po 1 tūkst. eurų moralinis atlygis.

Teismo atstovės pranešime teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog teisiamieji buvo sulaikę minėtus nepilnamečius ilgiau, negu leidžia įstatymai. Vieną, kurį apklausinėjant naudotas fizinis smurtas, – 10 valandų. Kitą, kurį prieš tai nuvežė į mišką, kur taip pat naudojo smurtą, – daugiau kaip tris valandas. Trečiąjį, kurį taip pat atsivežė į komisariatą be įstatyminio atstovo žinios ir apklausinėjo, naudodami fizinį smurtą, – daugiau kaip keturias valandas.

Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie visapusiškai atitinka tos dienos įvykių seką, yra nuoseklūs, išsamūs, bei juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, sunku patikėti, kad šie trys nepilnamečiai galėjo smulkmeniškai suderinti savo parodymus. Kaip ir įstatyminė nukentėjusiųjų atstovė suplanuoti šiuos įvykius iš anksto ir skambinti į seniūniją, policiją bei bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, pranešdama apie sūnaus dingimą.

Parodo visišką pareigūnų abejingumą ir nesiskaitymą su socialiai pažeidžiamais paaugliais.

Nevengė juodinti kitų

Tuo tarpu teisiamieji turėjo galimybę suderinti savo parodymus. Tai patvirtina ir tai, jog vienas iš jų, prasidėjus tyrimui, turėdamas priėjimą prie vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų, domėjosi tuo metu naudoto savo tarnybinio automobilio judėjimu.

Šią aplinkybę jis patvirtino teisme ir pats, teigdamas, kad esą taip elgėsi, norėdamas duoti teisingus parodymus. Tačiau, teismas tai įvertino kaip šio kaltinamojo abejonę savo parodymų teisingumu.

Be to, kritiškai įvertinti ir teisiamųjų bei jų gynybos bandymai įteigti teismui, kad nukentėjusiųjų parodymus galėjo įtakoti viso proceso metu juos palaikę „Caritas“ atstovai, padėjęs jiems apginti savo teises.

Teisėjai abejonių nekilo

Teisėjos J. Sungailaitės nuosprendis pareigūnams baigiasi apibendrinimu:

„Vertinant tos dienos įvykių visumą, manytina, kad tą dieną pareigūnų tikslas buvo ištirti įvykdytą vagystę, todėl jie ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių. Nuo pat pirmųjų veiksmų, t. y. nepilnamečių asmenų pristatymo į komisariatą, galima matyti atliekamų veiksmų neteisėtumą. Kaltinamieji net neieškojo priemonių atlikti teisėtus veiksmus, o su nepilnamečiais asmenimis elgėsi lyg su asmenimis, kurių teisių nėra pagrindo užtikrinti. Viso proceso metu kaltinamieji pabrėžė nukentėjusiųjų neigiamas asmenines savybes, padarytus pažeidimus ar nusikaltimus, jų asocialią aplinką, lyg šios aplinkybes paneigtų nukentėjusiųjų asmenų teisę į teisėtą elgesį su jais. Kaltinami pareigūnai su pažeidžiamais paaugliais, kurie neturėjo asmenų, galinčių juos apginti, palaikyti ir apsaugoti, elgėsi kaip su beteisiais asmenimis. Šioje byloje net neginčijamos aplinkybės, jog nepilnamečiai buvo pristatyti į komisariatą apie tai neinformavus arba net slepiant nuo įstatyminių atstovų, juos laikant ilgą laiką komisariate. O keturiolikos metų amžiaus vaiko išleidimas į namus, esančius už 12 kilometrų, nesidomint jo galimybėmis grįžti, parodo visišką pareigūnų abejingumą ir nesiskaitymą su socialiai pažeidžiamais paaugliais.“

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.