Beprecedentėje byloje – kaltinamojo apklausą užgožęs šokiruojantis teisėjo elgesys

Sunegalavo tuo pačiu metu

Kaip jau rašyta, Petrašiūnuose įsikūrusios bendrovės „Akvasanita“ direktorius Svajūnas Jonika, vadovaujantis šiai dirbtinio granito virtuvines plautuves gaminančiai įmonei jau apie penkiolika metų, kaltinamas dėl vieno savo darbuotojo mirties bei kito sunkaus sveikatos sutrikdymo. 

Teisine kalba, netrukus 55-erių sulauksiantis S.Jonika kaltinamas dėl darbų saugos bei sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, sukėlusio minėtiems pavaldiniams nepagydomas profesines ligas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, abu jie liejo minėtas plautuves rankiniu būdu iš dervų, smėlio ir pigmento. Tik šeimos dar nespėjęs sukurti A.P. dirbo plautuvių formuotoju septynerius metus, o jo kolega, trijų mažamečių vaikų tėvas, M.S. –trejus.

Plaučių silikozės simptomus jie pajuto beveik tuo pačiu metu – kai plautuvių liejimo procese buvo pradėtas naudoti labai smulkus ir itin dulkantis smėlis, atvežtas iš Ukrainos. 

Plaučių silikozės simptomus jie pajuto beveik tuo pačiu metu – kai plautuvių liejimo procese buvo pradėtas naudoti labai smulkus ir itin dulkantis smėlis, atvežtas iš Ukrainos.

Blogėja ir antrojo sveikata

34-erių A.P. mirė, praėjus vos keliems mėnesiams po netikėtos ligos, pasireiškusios iš pradžių – svorio kritimu, o po to – karščiavimu ir dusuliu, 2015-ųjų  gruodį.

Artimųjų įsitikinimu, plaučių silikozė jam buvo diagnozuota per vėlai, dėl ko jau nepadėjo net dvi plaučių persodinimo operacijos.

Panašius negalavimus pajutęs M.S. kreipėsi į medikus lengvesnėje negalavimų stadijoje, dėl ko šią nepagydomą lėtinę ligą iš pradžių trumpam pavyko suvaldyti.

„Prieš porą metų man buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Ir sveikata po truputį blogėja toliau“, – teigė portalui kauno.diena.lt 2018-ųjų spalį, atvertus šią bylą Kauno apylinkės teisme, M.S. Tada jis sakė, kad su panašiais negalavimais kaip jo vėliau susidūrė ir kiti buvę judviejų su velioniu A.P. kolegos. Šiandien prieš posėdį M.S. patikslino, kad dar keli buvę kolegos dėl plaučių negalavimų taip pat paliko šį darbą. Tačiau jiems, pašnekovo duomenimis, buvo diagnozuotos kitos ligos. Pats 35-erių M.S., kuris tebėra darbingas 50 proc., neslėpė, kad taip pat stovi eilėje dėl plaučių transplantacijos. Todėl yra ne tik pareiškęs buvusio darbdavio byloje ieškinį dėl moralinio atlygio. Bet ir inicijavęs dar vieną civilinę bylą, kuria siekia prisiteisti iš buvusios darbovietės žalą, susijusią su nuolat blogėjančia sveikata.

Svajūnas Jonika

Vieną dvikovą jau laimėjo

Anksčiau tame pačiame Kauno apylinkės teisme nagrinėtą pirmąją tokią civilinę bylą M.S. su savo advokate jau laimėjo.

Joje iš bendrovės „Akvasanita“ M.S. buvo priteistas ir moralinis atlygis, ir skirtumas tarp buvusio atlyginimo bei gaunamos neįgalumo išmokos. Ir šis sprendimas jau įsiteisėjęs – priteistos pinigų sumos jam jau išmokėtos. Nors buvęs darbdavys iki šiol jo, kaip ir A.P. artimųjų, neatsiprašė. 

Panašus buvo ir tokios pačios pastarųjų dvikovos su bendrove „Akvasanita“ tokioje pačioje Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje rezultatas. Tačiau šio teismo sprendimas priteisti velionio tėvams, seseriai, broliui bei buvusiai gyvenimo draugei, kuri taip pat netrukus mirė nuo staigios sunkios ligos, kaip įtariama, susijusios su patirtais išgyvenimais, apie 95 tūkst. eurų moralinį atlygį dar neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas. Ir skundo nagrinėjimas įstrigo. Nors A.P. sesuo prieš šiandienos posėdį portalui kauno.diena.lt teigė, kad antstoliai jau yra išieškoję iš bendrovės „Akvasanita“ visą jiems priteistą sumą. Tačiau ši rezervuota iki galutinio teismo sprendimo.

Buvo priteistos A.P. tėvams ir jo laidotuvių išlaidos. Iš buvusio sūnaus darbdavio jie tada jokios pagalbos nesulaukė.

Pareiškus įtarimą, parodymų nedavė

Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, S.Jonika iš pradžių apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tada jis teigė, kad negali būti, jog nepagydomi buvusių jo pavaldinių negalavimai susiję su šių darbo sąlygomis.

Tačiau perduodant šią beprecedentę bylą teismui S.Jonika jau buvo kaltinamas netinkamai vykdęs savo pareigas, t.y. nuo 2009 m. birželio pabaigos iki 2015 m. lapkričio, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, neorganizavęs jų mokymų bei atestavimo, nevertinęs profesinės rizikos ir nesudaręs saugios bei sveikatai palankios darbo aplinkos. Pareiškus jam ikiteisminio tyrimo metu tokį įtarimą, S.Jonika, kurį gina advokatas Gintaras Černiauskas, pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimą, kuriuo kaltinamas S.Jonika, numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Netgi tuo atveju, jeigu ši veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

Svajūnas Jonika

Teisėjo šou

Šiandien S.Jonika pagaliau parodymus davė, per kuriuos sunkiai besivaldžiusiai A.P. seseriai pasidarė bloga. Ir netrukus salėje pasigirdo širdgėliška jos rauda, dėl ko teko skelbti pertrauką, per kurią bylą nagrinėjantis teisėjas Alvydas Rimkevičius ėmė viešai kaltinti žiniasklaidą, kodėl ji rašo apie tokias bylas, kai aplinkui tiek daug gėrio ir grožio. Ašaras besivalanti A.P. sesuo ir vėl nesusilaikė teisėjui neatkirtusi, kad apie tokias bylas turi žinoti visa Lietuva.

Šokiruojančiai elgėsi šis teisėjas ir prieš posėdį. Pirmiausiai jis ėmė priekaištauti portalo kauno.diena.lt fotografui, kodėl jis fotografuoja teismo salėje, nors, anot Nacionalinės teismų administracijos, negalima fotografuoti tik posėdžio metu, t. y. nuo tada, kai teisėjas paskelbia, kad byla pradedama nagrinėti. Maža to, A.Rimkevičius ne tik pareikalavo iš fotografo asmens dokumento, kurio duomenis nežinia kokiu tikslu nusirašė. Bet ir liepė šiam ištrinti iš fotoaparato jo nuotrauką. Po to atėjo šios publikacijos autorės eilė, kuriai liepta palikti posėdžių salę. Esą šis teismo procesas neviešas. „Taip, aš prašiau, kad jis būtų uždaras!“ – apsidžiaugė teisiamasis. Tačiau, M.S. su A.P. seserimi teisėjui priminė, kad tokį S.Jonikos prašymą jis atmetė.

Po tokios netikėtos įžangos negalėjo nekristi į akis ir tolesnis iškalbingas A.Rimkevičiaus elgesys apklausiant teisiamąjį. Pirmiausiai, jis ne tik ne vieną kartą priminė S.Jonikai, kad šis kalbėtų atsargiau, nes salėje yra žiniasklaida. O vėliau ir padėjo atsakyti teisiamajam į savo užduodamus klausimus, pats patikslindamas šio atsakymus.  

Tiesiog pavyzdinė įmonė

Savo parodymus, per kuriuos ne tik vos valdėsi A.P. sesuo, bet ir M.S. laikas nuo laiko nevalingai purtė galvą, S.Jonika pradėjo nuo to, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Esą jo vadovaujamoje įmonėje įdiegti aukščiausi saugumo standartai, kuriuos jie perėmė iš suomių ir prancūzų, kurie buvo atvykę į Kauną, kad specialiai apmokytų juos, kokias medžiagas naudoti, kad gamyba būtų saugi. Ir jis pats šios įmonės veiklos pradžioje yra dirbęs su tomis pačiomis medžiagomis, įranga ir apsaugos priemonėmis, kaip ir A.P. bei M.S. Ir kažkodėl nesusirgo. Be to, vėliau jų gamybos technologiją dar patobulino Europoje žinomas specialistas iš Vokietijos. O jų naudojamos apsauginės kaukės – vienos patikimiausių pasaulyje. Jomis dabar naudojamasi ir siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo.

Tačiau, esą A.P., ir M.S. patys pažeidinėdavo privalomą specialių apsaugos priemonių dėvėjimo jų įmonėje tvarką, už ką pirmasis yra ir baustas. Ir tai yra nufilmuota. S.Jonika teigė galintis šį įrašą pateikti ir teismui.

Be to, A.P. kurį laiką buvo išėjęs iš jų į brolio įmonę, kur dirbo su dažais. Tačiau, šiai bankrutavus, grįžo atgal. O po šešių metų dėl sveikatos būklės buvo atleistas, nes jų įmonėje nebebuvo tokio darbo, kurį dėl A.P. būklės buvo galima šiam pasiūlyti.

Prieštaravo pats sau

„Esu kaltas tik todėl, kad neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų prieš įdarbinant“, – visgi pripažino savo kaltę S.Jonika, čia pat teigęs, kad prisipažįsta ir pražiūrėjęs, kaip jo vadovaujamoje įmonėje laikomasi įsakymo dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo.

Gynėsi teisiamasis ir nuo M.S. kaltinimo, kad šis turėjo dirbti su sena kažkieno jau naudota apsaugine kauke. Anot S.Jonikos, kodėl šią išmesti, jeigu išvalius ji dar tinkama naudojimui? O į kitą M.S. kaltinimą – kad visos ligos prasidėjo pradėjus gamyboje naudoti smėlį iš Ukrainos, kuris ypač dulkėjo, S.Jonika tikino, kad su šia medžiaga jiedu su A.P. dirbo tik apie pusmetį. Ir pirmiausiai ją išbandė jų gamybos vadovas su kolega iš įmonės administracijos. Ir taip pat nesusirgo. O medikai esą nustatė A.P. ir M.S. tokias diagnozes tik tada, kai jis šiems atvežė gamyboje naudojamų medžiagų aprašą.

„Iš pradžių pas mus buvo per mažai žmonių, kad reikėtų darbų saugos specialisto. O, kadangi aš turėjau tokį pažymėjimą, tai ant manęs viską ir užkabino“, – pats sau prieštaravo S.Jonika. Galiausiai, pasiteiravus jo, kodėl neapskundė sprendimo civilinėje byloje, kurioje M.S. iš jo priteistas 18 tūkst. eurų atlygis, teisiamasis tikino, kad pirmiausiai jo advokatas jam nepasakęs, kad galima šį sprendimą skųsti. O antra – vaikščiojimas po teismus su advokatais jam kainuoja daugiau negu minėti priteisti pinigai.