Operos solistas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Liudas Mikalauskas gali atsikvėpti – perėjoje partrenkęs 87 metų senutę, jis iš teismo išėjo beveik be jokių pasekmių, gal net sutaupęs 15 tūst. eurų. Įvykio liudininkė įsitikinusi, kad tokia bausmė neteisinga.

Teismas paskelbė, kad L.Mikalauskas pripažintas kaltu pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kuris numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, bet nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistas pagal laidavimą. Tiesa, metus L.Mikalauskas turi gyventi nepriekaištingai – net administracinis pažeidimas laidavimą nutrauktų ir įsigaliotų kodekso numatytos bausmės.

Teismas neįpareigojo nukentėjusiajai atlyginti žalos, nes toks klausimas net nebuvo sprendžiamas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo proceso metu nukentėjusioji nepareiškė pretenzijų, nors, anot L.Mikalausko, iš jo reikalavo 15 tūkst. eurų. Ji finansines pretenzijas skriaudikui dar gali pateikti civiline tvarka.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, padėjo jai finansiškai, siūlė slaugę, bet jos nukentėjusioji atsisakė. L.Mikalauskas teigė bandęs su nukentėjusiąja tartis tris kartus, bet kiekvieną kartą reikalaujama kompensacija esą padvigubėdavo.

Prieš paskelbiant teismo nutartį L. Mikalauskas buvo ramus, teigė tvirtai žinantis, kad maksimalios bausmės – dvejų metų nelaisvės – išvengs.

„Nebuvo sunkinančių aplinkybių. Buvau blaivus, iš įvykio vietos nebėgau, nukentėjusiąja rūpinausi ir siūliau susitarti“, – kalbėjo L.Mikalauskas. Tačiau "Kauno dienos“ skaitytoja Irena Kizinienė teigė esanti įsitikinusi, kad sunkinančių įvykio aplinkybių būta. Anot jos, moterį automobiliu pertrenkęs L.Mikalauskas net nebandė kviesti greitosios pagalbos ir policijos, nukentėjusiąją įsisodino į mašiną ir norėjo išsivežti, o sustojo tik todėl, kad I.Kizinienė iškvietė tarnybas. I.Kizinienė – buvusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja.

„Negaliu praeiti, kai vyksta neteisybė. L. Mikalauskas sudarė labai nedoro žmogaus įspūdį. Pirmiausia, tai jis automobilį perstatė į gatvės kraštą, po to įsisodino nukentėjusiąją, sakė veš į ligoninę. Aišku, aš jam to neleidau daryti ir liepiau kviesti tarnybas, bet jis vis delsė“, – pasakojo I.Kizinienė. Moteris teigė, kad po įvykio praėjus keliems mėnesiams buvo iškviesta į policiją, kurios tyrėjams pasakojo, ką mačiusi, tačiau į teismą moters niekas kaip liudytojos nekvietė.

„Mane kelių policija pakvietė apklausai tik kovo 3 dieną, o po to daugiau nieko negirdėjau. Apie vykstantį uždarą teismo procesą sužinojau tik rugpjūčio 24 dieną iš žiniasklaidos. Jokio šaukimo negavau. Labiausiai bijau, kad ši byla nebūtų užglaistyta“, – kalbėjo moteris.

L.Mikalauskas pripažino, kad įsisodino nukentėjusiąją į automobilį, bet niekur jos vežti nenorėjo. „Taip, aš ją pasisodinau. Tam, kad nebūtų gatvėje su lūžusia koja. Ji prašė, kad parvežčiau ją namo, bet, savaime aišku, to padaryti negalėjau ir iškviečiau policiją“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Nukentėjusioji ir jos giminaičiai teismo nutartį komentuoti atsisakė.

„Mes pirma turime tarpusavyje pasikalbėti, mus nustebino“, – kalbėjo nukentėjusiosios giminaitė.