Žolininkė Zuzana: pirmas tikras komunistas buvo Jėzus Kristus

Gerk šiuos žolių mišinius ir sulauksi žilos senatvės. Taip prieš 30 metų jai tarė legendinė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Iš Kauno į Riogliškių kaimą gyventi persikėlusi ir bronchinę astmą juozažolių arbata išsigydžiusi Zuzana Liatukienė paklausė habilituotos mokslų daktarės patarimo, augina vaistažoles, sulaukė 90 metų ir svajoja apie šimtmetį.

Gyvenimas – kaip arbatos

Šviesaus proto, guvi, Dievu tikinti ir su humoru draugaujanti devyniasdešimtmetė jau kelis dešimtmečius augina įvairias vaistines žoles, kuriomis pasidalija ir su kaimynais.

"Gaila, nedaug liko kaimynų. Bet jie – geri, ypač Užupiai. Aš jiems – žolelių, jie man – visokiausių gėrybių", – kalbėjo Z.Liatukienė. Ji vaišino arbata, pagaminta pagal kadaise iš garsiosios žolininkės E.Šimkūnaitės gautą receptą. Tai – "Arbatos užpilas Nr. 4": melisa, stumbražolė, raudonėlis.

Pačios Z.Liatukienės gyvenimas kažkuo primena jos arbatas – nuo raminamosios iki keliančios kraujospūdį.

Į Kauną – atsitiktinai

Skuodo rajone gimusi Zuzana į Kauną persikėlė atsitiktinai: jos mylima mokytoja ištekėjo už kauniečio, o verkiant ją išlydinčiai mokinei Zuzanai pažadėjo: "Kai gims dukra ar sūnus, būsi krikšto mama."

Nuo mažens tėčio į bažnyčią už rankos vedama, o nuo šalčio jo švarku gobiama mergina po kelerių metų sulaukė mokytojos skambučio: "Atvažiuok, dukrelei reikia krikšto mamos."
Tačiau jau kitą dieną virš Kauno skriejo vokiečių lėktuvai, tad čia likusi Zuzana įsidarbino parduotuvėlėje Raudondvaryje: "Raudondvaryje buvo žydų getas, maistą pirko už korteles, o aš į namus siųsdavau siuntinukus su muilu."

Užsispyrusi, atkakli ir labai gerai besimokiusi Zuzana peršoko vieną studijų kursą, gavo premiją ir sėkmingai baigė lietuvių literatūros, psichologijos studijas, išmoko groti pianinu. Vėliau daug metų dirbo lopšelių-darželių auklėtoja, vedėja.

Į partiją nenorėjo

Geras darbas ir nuolatinės pergalės darželių vedėjų socialistinėse lenktynėse Zuzanai leisdavo išsisukti nuo stojimo į partiją.

"Pirmasis tikras komunistas buvo Jėzus Kristus, nes užjautė vargšus, rūpinosi žmonėmis ir daug jiems padėjo", – tokią jai patikusią Palangos partijos sekretoriaus žmonos mintį Zuzana pakartojo ją raginančiam stoti į partiją komunistui. Jis patarė tokių minčių nesakyti garsiai.

Nors ir išsisukusi nuo stojimo į komunistų partiją, Zuzana dirbo vedėja net Kauno 49-ajame vaikų lopšelyje-darželyje, kuris buvo vadinamas ponų darželiu.

"Kur aš, kaimietė iš Žemaitijos, ten eisiu dirbti", – iš pradžių negalėjo patikėti tkiu paskyrimu Zuzana.

Vėliau ji buvo perkelta į didesnį darželį prie Aklųjų ir silpnaregių kombinato, o prieš pensiją dirbo Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre Uosio g.

"Norėjau didesnės pensijos, – buvo atvira Z.Liatukienė. Ji tesėjo pažadą, kad jei pritaps neprigirdinčiųjų centre, padirbės ilgiau. – Mane gąsdino, kad su tuo jaunimu bus sunku, tačiau puikiai sutarėme. Dvyliktokus prikalbinau prižiūrėti pirmokus, iš kurių vyresni mokiniai neretai atimdavo tėvų atneštas gėrybes."

Mokytojos ir mokinių paslaptys

"Nėra absoliučiai blogų žmonių", – įsitikinusi Zuzana. Su daugeliu gyvenime sutiktų žmonių ji sutarė puikiai. O šie, kaip ir mokiniai, ja pasitikėjo.

Kartą su dvyliktokais auklėtoja Z.Liatukienė apsilankė šeštadieninėje talkučkėje (taip sovietiniais laikais vadindavo savaitgaliais vykusius nelegalius turgelius, kuriuose buvo galima nusipirkti ne tik maisto prekių – red. past.), o grįždami užėjo į Arkikatedrą. Mokiniai pažadėjo neišplepėti, kad apsilankė maldos namuose, kur visi apsišlakstė šventu vandeniu, atsiklaupė ir meldėsi.
"Iš pradžių tik vienas prokuroro sūnus nesiklaupė, tačiau jį paragino kiti, o po to visi prisiekė niekam neišplepėti, nes dėl to nukentėčiau aš", – Z.Liatukienė pasidžiaugė, kad dvyliktokai laikėsi žodžio ir apie tai nesužinojo net kiti mokiniai.

Tiesa, praėjus savaitei, jau po šv.Velykų, per kurias ji lankėsi bažnyčioje, Zuzaną išsikvietė komunistų partijos narys.

"Ko jūs Velykų rytą vaikščiojot aplink Raudondvario bažnyčią?" – paklausė jis. Zuzana atrėžė: "Jūs žinote, ko Velykų rytą vaikščiojau aplink bažnyčią, bet ko prie bažnyčios vaikščiojo tas, kuris mane matė?"

Nusipirko mažą namelį

Kada Z.Liatukienė susidomėjo žolininkyste? Prieš daugiau nei 30 metų, siaučiant gripo epidemijai, ji susirgo bronchine astma. Zuzaną išvežė į sostinę, kur moteris išgirdo, kad vėžys ir astma yra nepagydomi.

"Bet jei gyvensite prie pušyno ir gersite vaistinį izopą, galite išgyti", – nuskambėjo patarimas.

Zuzanos vyras bitininkas kumštelėjo žmonai: "Reikia juozažolės."

Už 40 tūkst. rublių jie nusipirko mažą trobelę Kauno rajone, o Z.Liatukienės vyras bitininkas (jis mirė prieš 17 metų) tada pasodino daug daugiamečių augalų, kurių nektarą rinko bitės.
Praėjus trims mėnesiams Zuzana pajuto, kad nuo juozažolės dingsta  astma, dusulys, kosulys, o pradėjus gerti vaistažolių arbatas jos niekada nebekamavo sloga ar gripas.

Sudžiovintų juozažolių ji davė ir pažįstamai vaistininkei – jos vaikelis sirgo astma. Juozažolės padėjo. Netrukus juozažolių buvo nuvežta ir apie "stebuklą" sužinojusiam Karo ligoninėje dirbančiam tos moters dėdei.

Garsios žolininkės vizitas

Prieš 30 metų Riogliškių kaime apsilankė garsi gydytoja žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė E.Šimkūnaitė.

"Ji dalyvavo bitininkų suvažiavime ir norėjo pasižiūrėti augalų, – Zuzana pamena, kai iš vyro automobilio išlipo garsi Lietuvos žolininkė. – Ji eidavo krypuodama. Pamačiusi žydinčius žiedus, bites, nušvito: "Kaip nuostabiai jūs gyvenate – ir maistas, ir vaistas vietoje!"

Atsisėdusi lauke ant suoliuko Eugenija surašė šešis žolelių mišinių receptus: "Jei gersi šių žolių arbatas, ilgai gyvensi."

Zuzana šypsosi: "Vyras miręs jau 17 metų, bet jo daugiamečiai augalai auga, o aš tas vaistažolių arbatas nuo to laiko kaip gėriau, taip ir geriu. Dvi dienas – vieną mišinį, po to dvi dienas – kitą. Šiuo metu su sūnumi geriame ketvirtą mišinį."

Kataraktą gydė išrūgomis

Prieš keliasdešimt metų Zuzana dar kartą pajuto liaudies medicinos galią. Pradėjusi prastai regėti apsilankė poliklinikoje, kur jai nustatė akies kataraktą ir rekomendavo įdėti dirbtinį lęšiuką.
Tuo metu kolūkio pirmininkas buvo pakvietęs mediką, kuris tikrino moterims akis. Apžiūrėjęs Zuzanos akis pasiteiravo: "Turi karvę? Sūrį darai? Tuomet, kai lieka žalsvų išrūgų, rytą ir vakarą įlašink jų po kelis lašus į akis. Pagrauš, bet nekreipk dėmesio."

Zuzana taip ir darė: kelias savaites lašino, tiesa, ožkos, sūrio išrūgų, kurias iš pradžių vos pašildydavo. Nuvažiavo į tą pačią polikliniką. Tuomet dirbo kita akių specialistė. Žvilgtelėjo į akis, po to nustebusi žvilgtelėjo į medicininę kortelę, vėl – į pacientės akis ir vėl – į kortelę.

"Nieko nesuprantu. Kodėl parašyta, kad jūs sergate katarakta?" – stebėjosi medikė.

Tiesa, po to Z.Liatukienė išrūgų į akis nebelašino ir po daug metų katarakta vėl atsinaujino.

Devyniasdešimtmetė numojo ranka ir nusprendė, kad jai senatvėje būtų geriau, jei įdėtų lęšiuką.

"Senatvėje turiu daug ligų – kaulų retėjimą, parodontozę, nors sulaukusi 90 metų vis dar valgau savo dantimis. Beje, labai gerai bičių pikis – patrinu dantenas. Turėjau, bet išsigydžiau akmenligę", – kalbėjo Z.Liatukienė.

Puikiai pažįsta augalus

Zuzana pabrėžė – ji nėra medikė, žmonių negydo, tik augina vaistažoles ir klauso E.Šimkūnaitės patarimų. Tiesa, per 30 metų puikiai išmoko pažinti vaistines žoles, jas skinti reikiamu metu, o džiovina jas verandoje.

"Žoles auginu be jokių chemikalų, tręšiu karvės mėšlu, mėginius siunčiu į Visuomenės sveikatos centrą. Dar niekada nebuvo pelėsių ar bakterijų, tačiau labai brangiai jie lupa už mėginį – 70 litų, – atsiduso senolė ir toliau žarstė patarimus. – Jei tarsi degina kojas, naktį pabundate, turbūt bus kraujagyslių užkalkėjimas. Tuomet labai padeda kontrastinės vonios – reikia plikyti kojas karštame vandenyje, po to staigiai kišti į ledinį, ir vėl kartoti procedūrą. Man kelis kartus tai padėjo."

"Gelsvė palaiko vyriškumą, nuo stresų padeda mėta, kuri suteikia ir energijos, melisa stiprina širdį, numuša kraujospūdį", – vardijo žolininkė.

Gyvenimas pušų paunksnėje

Z.Liatukienė džiaugiasi gyvenimu prie pušyno – ramybe ir tyru oru. Ryte su puodu rankose išeina grybauti ir uogauti, prie namų augina daugybę daržovių: burokėlių, morkų, bulvių, kopūstų, česnakų, pomidorų, svogūnų, agurkų.

Gyvulių jau neaugina – vištas, matyt, išpjovė kiaunė: kai jas išpjauna šeškas, sakė Zuzana, nelieka nei galvų, nei kaklų.

"Ožką padovanojau į Juragius, o kitas papjoviau – jos buvo jau stipresnės už mane, tik timpt – ir tempia mane paskui", – juokėsi senolė.

"Bet negyvenu sveikuoliškai, nes valgau viską. Patinka sviestas, varškė, mėsa, labai mėgstu guliašą, dešrą, ypač keptus viščiukus – vieno užtenka keturiems pusryčiams, – tęsė Zuzana. – Alkoholio beveik išvis nevartoju, kavą – tik labai silpną. Ir kasdien geriu savo arbatas."

Nematomų jėgų pagalba

"Jėzaumarija, net keista, kad man jau 90 metų. Laikas lekia, draugės išmirė, liko tik Albina – ji keleriais metais jaunesnė, – susimąstė Z.Liatukienė. Netoli jos lovos rymo ir Marijos, ir Jėzaus šventi paveikslai. – Kasdien klausau Marijos radijo, 14 valandą – rožinis, 15 valandą – gailestingumo vainikėlis. Esu tikinti, bet ne davatka!"

Zuzana neabejoja, kad yra Dievas ir egzistuoja kažkokios nematomos mums jėgos.

Moteris pažvelgė į sekcijoje išrikiuotas vaikų, artimųjų nuotraukas, po to tarsi pasiryžusi tarė: "Tik negalvokite, kad esu kvaištelėjusi, suvaikėjusi senolė. Bet mano gyvenime buvo ir labai keistų įvykių."

Rinkdama augalus, kai imdavo dundėti audrą pranašaujantis griaustinis, aptemdavo lyg naktį, ji mintyse prašydavo angelėlių pagalbos. Ir liūtis, kruša pasipildavo tik tada, kai spėdavo nuskinti vaistažoles.

Pranašystės šifras

Neseniai sulaukusi 65 metų mirė Z.Liatukienės dukra: prieš savaitę iki tragedijos ji sapnavo savo tėvą – Zuzanos vyrą.

"Neilgai bevargsi, tuoj viskas bus gerai", – sapne sakė tėvas Zuzanos dukrai. Staiga atšilus orams ir pagerėjus sveikatai ji pasidžiaugė, kad pranašiškas sapnas turbūt buvo kaip tik apie šį pagerėjimą.

Vis dėlto netrukus Zuzana sulaukė anūko skambučio iš Kauno: "Mama sudegė..."

Nerūkiusią ir nepiktnaudžiavusią alkoholiu moterį Kaune, Aukštaičių g., rado jos sūnus.

"Ji sėdėjo lovoje visa apanglėjusi. Tik sudegė nukritęs šviestuvas ir lova. Daugiau – niekas, net ir kištukinis lizdas buvo tvarkingas", – pasakojo Zuzana apie tragišką dukros žūtį.
Kartais ji verkia dėl kitų žmonių, tačiau kai mirė jai patys artimiausi ir brangiausi, Z.Liatukienė neišliejo nė ašaros. "Tik visuomet labai skauda širdį", – tarė ji.

Sapne perspėjo mama

Pranašišką sapną atsimena ir pati Z.Liatukienė. Sapne ji regėjo savo mamą, kuri kartojo: "Oi, kaip baisu, kas tavęs laukia!"

Zuzana pabudo labai išsigandusi ir vengė net išeiti į kiemą.

"Net duonos į parduotuvę ėjau baugščiai dairydamasi, – pranašiškas sapnas ne juokais išgąsdino moterį. – Ir kai parduotuvėje man atidavė grąžą, staiga kažkas kirto per kojas. Kritau, pajutau didelį skausmą. Girdžiu – pardavėja sako, kad pagalbinis darbininkas Viktoras išmetė apie 50 kilogramų sveriantį maišą. Mane pakėlė, vos nuėjau namo, o vyras rado sėdinčią prie namo durų. Nuvežė į ligoninę, kur nustatė, kad lūžo stuburo slankstelis. Gydžiausi devynis mėnesius, gavau antrą neįgalumo grupę. Manau, kad kažkas tvarko mūsų likimą ir tai – ne be Dievo pagalbos. Ir nėra to blogo, kas neišeitų į gera."

Kai Z.Liatukienę paveža kaimynai ar drožėjas ir dailininkas sūnus, ji vis dar apsilanko bažnyčioje – iki artimiausios, esančios Lekėčiuose, apie 7 kilometrai.

Kartą bažnyčioje ji rado 100 litų. Kitą dieną niekas pinigų neatsiėmė. Pasitarusi su kunigu Z.Liatukienė padavė skelbimą, tačiau vėl niekam neatsiliepus, 50 litų ji paaukojo Marijos radijui, 50 – seleziečiams.

J.Maksvytis, savanoriai ir sukčiai

Didžiausiu gyvenimo įvykiu Zuzana įvardija Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Senolė atsiduso. Jos manymu, dabar  didžioji dalis į Seimą veržiasi ne norėdami padėti žmonėms, o iš išskaičiavimo.

Laimingiausiomis akimirkomis ji vadina diplomo gavimą ir vaikų gimimą. Nors buvo ir permainingų momentų.

Kai sudegė jų medinė troba, savo sodyboje priglaudė Lietuvos biotechnologas endokrinologas habilituotas technologijos mokslų daktaras Liudvikas Lašas.

"Kai gyvenau ten, apsilankė Jonas Maksvytis su savanoriais, – apie 1993 m. rugpjūčio-rugsėjo įvykius prasitarė Zuzana. – Jie pasiprašė pagyventi. Lašai tuo metu buvo išvažiavę į užsienį. Man buvo baisu, kai jie purtydavo obelis. Tiesa, netikiu, kad jie nušovė šešiolikmetę Žanetą Sadauskaitę. Mat Maksvytis ketino išsikelti, o paskutiniu metu pas juos atėjo kažkoks apsimetėlis..."

Zuzana vengia įtartinų atėjūnų, sukčių ir plėšikų. Jai nekart telefonu skambino vyrai, apsimetę jos sūnumi.

"Mama, padėk, reikia 6000 litų, – plonu balseliu girdėtus žodžius pamėgdžiojo žolininkė. – Neapsigavau. Beje, jie klausdavo, kodėl man pensijos neatveža į namus. Iš kur jie žino? Kiek reikia pinigų pirkiniams, pasiimu Kaune, čia, gyvendama miške, jų nelaikau."

Kartą Kalėdų naktį į duris pasibeldė penki kariškai apsirengę ūsuoti vyrai. Moteris surizikavo juos įsileisti.

"Garbė Jėzui Kristui..." – į kambarį su pasveikinimu, dainomis įvirto ir šakotį ant stalo padėjo draugiški vyrai – Kauno Įgulos bažnyčios choristai, kurie nespėjo į autobusą ir pasiklydo.

Atmintimi nesiskundžia

Po 90-ojo savo gimtadienio Zuzana išsaugojo daugybę atvirukų su sveikinimais ir palinkėjimais.

"Oi, linksmai šventėme... – nušvito senolė. – Atvažiavo ir osteoporozės klubas iš Klinikų, sustūmėme kelis stalus. Dukra, kuri dar gyva buvo, iškepė kepinių, valgėme mėsos, lašinių ir gėrėme mano žolelių arbatų."

Kam duotas gyvenimas žmogui? Zuzana neabejoja: dėkoti Dievui ir padaryti kuo daugiau gerų darbų, padėti kitiems.

Kokios jos svajonės? Senolė nusišypsojo: sulaukti 100 metų ir kad būtų sveikas sūnus, artimiausi žmonės.

"O, kaip būtų įdomu sulaukti šimtmečio. Dar galėčiau paguosti, morališkai padėti, ar kokių gerų darbų padaryti kitiems žmonėms, – šyptelėjo Z.Liatukienė. – Gal žolelės ir Dievas padės? Atmintis mano dar nėra bloga. Netikite?"

Ir Zuzana akimirksniu išpyškino savo pirmosios klasės mokytojos telefono numerį.

Z.Liatukienei dovanoti E.Šimkūnaitės šeši vaistažolių mišiniai

1 mišinys – melisa, žiomenė ir katžolė (kvepia citrina).
2  – raudonėlis, juozažolė, balzamita, apyniai ir stumbražolė.
3 – įvairių rūšių mėtos.
4 – melisa, stumbražolė, raudonėlis.
5 – melisa ir anyžinis lofantas.