Žmonių gerumas ir medikai daro stebuklus: vėžys traukiasi

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Pamenate Kostią? Dvylikametį berniuką iš Ukrainos, Poltavos krašto? Neabejotinai jį mena ir jo likimu rūpinasi tie, kurie prisidėjo, kad vaikas, sergantis vėžiu, būtų gydomas Kauno klinikose.

Vėžys su metastazėmis

"Metastazės nugaroje išnyko, dusulys – taip pat. Dinamika yra teigiama", – sužinojusi naujausius tyrimų magnetinio rezonanso metodu rezultatus vakar džiugią žinią ne tik ligoniui, jo tėvams, bet ir aktualią "Kauno dienos" skaitytojams pranešė Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus vadovė mokslų daktarė Giedrė Rutkauskienė.

Apie jos pacientą Konstantiną Makukhą iš Ukrainos pasakojome kovo viduryje. Rašėme, kad vaikas serga onkologine liga, bet savo tėvynėje medicinos pagalbos negavo. Berniuko tėtis Mikolas jau metai dirba Kaune, pabėgęs nuo karo ir skurdo tėvynėje. Mama Tetiana su jaunėliu Konstantinu į Lietuvą atvyko vasario pabaigoje, gelbėdama sūnų nuo mirties, Ukrainoje visus metus nesėkmingai galynėjusis su sunkia liga.

"Tai, ko Ukrainos medikai nepadarė per metus, Kauno klinikose mums buvo atlikta per dvi dienas", – tuomet Tetiana džiaugėsi, kad jos sūnui labai operatyviai buvo patikslinta ligos diagnozė.

Tai, ko Ukrainos medikai nepadarė per metus, Kauno klinikose mums buvo atlikta per dvi dienas.

Tai vėžys. Su metastazėmis stubure. Nustatyta ir tai, kad labai sunkios onkologinės ligos gydymas uždelstas. Viltis ją įveikti šeimai sužibo Kaune, kai Konstantinas pajuto medikų meilę ir rūpestį, o vaiko tėvai pamatė, kokie jie profesionalūs ir nuoširdūs.

Viskas būtų buvę gerai, jei ši šeima būtų iš ES, o ne iš trečiosios šalies. Jos piliečiams gydymas pas mus nėra kompensuojamas, o kaina neturtingiems žmonėms – didelė.

Konstantino tėvai buvo giliai sujaudinti, kai Mikolo bendradarbiai pradėjo organizuoti finansinės paramos akcijas. Pasirodo, altruistų Lietuvoje yra daug.

Baimė, džiaugsmas ir viltis

O kaipgi jaučiasi pats Kostia?

Berniuko mama Tetiana vietoj atsakymo į klausimą apie sūnaus sveikatą pirmiausia ima kalbėti apie begalinį dėkingumą Lietuvos žmonėms.

"Žodžiais sunku padėkoti visiems, kurie atsiliepė į mūsų pagalbos šauksmą. Pagalbos vaikui iš kitos, svetimos šalies. Lietuviai ir Lietuvos gyventojai – nuostabūs žmonės, kiekvieno jų krūtinėje plaka labai didelė širdis", – giliai susijaudinusi kalba moteris, pati serganti sunkia neurologine liga – epilepsija.

Nesunku suprasti mamą, kurios vaikui – vėžys. Kuri savo tėvynėje sužino, kad nėra prasmės eikvoti valstybės lėšas gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis.

"Ukrainoje žmonių sveikatai neskiriama nė dešimtadalio dėmesio, kiek jo skiriama Lietuvoje", – iš patirties palygina T.Makukha.

Išties, berniukas, kuriam labai patinka Kaune, labai sulysęs, bet šypsosi daug dažniau nei pavasarį. Sako, kad jaučiasi daug geriau nei prieš gydymą ir kantriai vykdo gydytojų nurodymus. Kai nebepykina po chemoterpijos, norėtų imti kamuolį ir bėgti žaisti futbolą. Būti profesionaliu futbolininku – Kostantino svajonė. Gal ji išsipildys?

"Mūsų viltys kaitaliojasi su skausmu", – žvilgsnį į šalį nukreipia Tetiana, kad sūnus nepastebėtų jos akyse besitvenkiančių ašarų.

Vaikas nebuvo gydomas

Tris pastarąsias praėjusios savaitės darbo dienas Konstantinas praleido Kauno klinikose: dvylikametis ištvėrė jau penktą chemoterapijos kursą. Kiekvienas jų trunka po tris dienas.

"Gydymas vyksta pagal planą: penki chemotarapijos kursai, tyrimai, operacija, radioterapija. Tada dar aštuoni chemoterapijos kursai", – tai, kas atliekama Konstantinui, pakomentuoja gydytoja mokslų daktarė G.Rutkauskienė.

Ir nudžiugina: tyrimų, atliekamų magnetinio rezonanso ir kitais metodais, rezultatai vis geresni, o tai rodo, kad gydymas sėkmingas. O kovo mėnesį sakė, kad Konstantinas jau metus gyveno su augliu. Visą tą laiką jam skaudėjo nugarą, buvo sunku kvėpuoti.

"Nenoriu kaltinti kolegų ukrainiečių, bet daugybė simptomų rodo, kad liga galėjo būti diagnozuota anksčiau, kol dar nebuvo išplitusi", – apgailestavo vaikų ir jų tėvelių mylima gydytoja G.Rutkauskienė.

Dėl menkų medikų galimybių ir abejingo požiūrio į ligonius, pridūrė Konstantino mama Tetiana, susirgę visi bėga iš Ukrainos. Moteris sako, kad jos sūnus nuo vėžio buvo gydytas vien tik analginu. Poltavos apskrities ligoninės onkologai jiems pasakė, kad sarkomų negydo.

"Sakė, važiuokite į Kijevą. O sostinėje išgirdome: gydykitės pagal savo gyvenamąją vietą. Taip patekome į beviltišką situaciją", – Konstantino tėtis Mikolas ryžosi atsivežti sūnų į Kauną, nors jis neturi sveikatos draudimo.

Berniukui vėžys jau buvo išplitęs krūtinės ląstoje, peraugęs į kairįjį plautį. Pradėjęs augti aštuntame šonkaulyje, navikas pažeidė ir šeštą stuburo slankstelį. Metastazės aptiktos pozitronų emisijos metodu. Kai kurių tyrimų, atliktų Ukrainoje, Kauno klinikų medikai nesant būtinybės nekartojo taupydami ligonio tėvų lėšas.

Konstantinas Makukha

Reikės apie 40 tūkst. eurų

"Kiekviena chemoterapijos procedūra kainuoja skirtingai, priklausomai nuo to, kaip organizmas reaguoja. Kartais pakanka dienos stacionaro, kartais, kai leukocitų norma kraujyje kritinė, liekame Klinikose", – T.Makukha akylai seka sūnaus savijautą.

Moteris džiaugiasi, kad tai, kokį sūnų atsivežė į Lietuvą ir koks jis dabar – labai didelis skirtumas, prilygstantis stebuklui.

"Žinoma, mums teks dar daug išgyventi, ištverti. Kasdien širdyje – ir viltis, ir baimė. Svarbiausia – tikėti, kad mums pasiseks. Jei nutrauksime gydymą – šansų praktiškai liks mažai. Kiek lėšų pakaks, tiek gydysimės", – apie didžiausią skausmą kalba trijų sūnų mama.

Už kiekvieną procedūrą, visus vaistus, lovą palatoje ir maitinimą tenka mokėti. Konstantino tėvai rodo Kauno klinikų išduoto kasos pajamų orderio kvitus, sąskaitas faktūras. Jose sumos – 5 200 eurų, 1 341,48 euro, 2 685,13 euro, 1 199,13 euro ir taip toliau. Susumavus susidaro beveik 15 tūkst. eurų. Gydymas dar neįpusėtas. Tetiana sako, kad reikės dar bene devynių chemoterapijos seansų. Ir operacijos.

"Nežinome, kiek pinigų už gydymą dar reikės, bet dabartiniais skaičiavimais – apie 40 tūkst. eurų. Tik gerų Lietuvos žmonių dėka mūsų vaikas turi šansą pasveikti nuo šios baisios ligos", – apibendrina Konstantino tėtis Mikolas.

Ukrainoje jis uždirbdavo po šimtą eurų per mėnesį, dėl to atvažiavo į Lietuvą. Jo vyresnysis sūnus – taip pat, o vidurinis – studentas. Tetianos neįgalumo pensija – 50 eurų per mėnesį.

Geraširdžių tarp mūsų labai daug. Jei visi kauniečiai sudės po vieną eurą, o jei turtuoliai – po kelis, iš viso bus tikrai daug.

Gyvybės kaina

"Kaune mus suprato, leido mokėti dalimis, kol neturime visos sumos, kad negaištume laiko", – Tetiana vertina kiekvieną paguodos žodį ir paramos gestą.

Pirmą įmoką – 5 200 eurų – tėvai Kauno klinikoms sumokėjo, finansiškai paremti tautiečių dar Ukrainoje. Tada paramos pradėjo ieškoti ir parėmė Mikolo bendradarbiai. Jie prašė neskelbti nei jų, nei įmonės, kurioje dirba.

"Mikolas dirba presuotoju. Jis labai darbštus, atsakingas, ir labai geros širdies", – taip apibūdino kolegos.

Jie ir kiti geranoriai prašė "Carito", "Mamų unijos", "LDK Palikuonių", Kitataučių diasporos pagalbos. Deja, šios padėti, matyt, negalėjo.

Užtai padėjo "Kauno dienos" skaitytojai: po straipsnio "Sergančio vaiko tėvas pagalbos neprašo – maldauja jos nebyliai", kovo 19 d. išspausdinto dienraštyje ir portale, į T.Makukhos sąskaitą suplaukė beveik 12 tūkst. eurų. Konstantino tėvai rodo išklotines: kauniečiai ir kitų miestų gyventojai aukojo, kiek kas galėjo: tris, penkis, dešimt eurų. Kai kas – 50, kai kas – 100. Didesnės sumos – iš įmonių kolektyvų, didžiausia – 1 500 eurų. Tačiau daugiausia – vos po kelis eurus, ir tai jaudina bene labiausiai. Akivaizdu, kad savo pajamomis dalijasi patys neturtingiausi žmonės, menkas pensijas gaunantys senjorai.

"Mums tai labai dideli pinigai. Be vieno euro niekada nebus nei šimto, nei tūkstančio. Jei ne tos aukos, nežinau, ką būtume darę. Jų vertė – mūsų vaiko gyvybė", – ištaria ir giliai atsidūsta T.Makukha.

Konstantinui gydyti reikia medikų ir pinigų. Reikės dar daugiau, nei jau sumokėjo.

"Gydymui skiriame kiekvieną centą. Taip elgsimės, kol Kostia pasveiks, – tvirtai ištaria Tetiana ir jau tylesniu balsu priduria: – Kol turėsime pinigų."

Išties keli eurai yra nedaug net ir neturtingiems. Geraširdžių tarp mūsų labai daug. Jei visi kauniečiai sudės po vieną eurą, o jei turtuoliai – po kelis, iš viso bus tikrai daug. Tiek, kiek reikia, kad Kostia gyventų...

Tetianos Makukhos sąskaita sūnaus gydymui Šiaulių banke: LT427180900024726724.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rima Zemaityte

Rima Zemaityte portretas
lietuvos pilietis mokantis mokescius, talona viztui pas gydytoja gauna uz .... puses metu.

Daiva

Daiva portretas
Daug piktų ir bambančių žmonių, bet vis neprarandu vilties, jog gerų ir jautrių žmonių yra dar daugiau!!! Nelikim abejingi šių žmonių skausmui. Juk mums euras, du, trys,o gal ir penki didelės reikšmės nesudaro. O šiai šeimai jie aukso vertės. Te visad šviečia saulė mažajam Kostiai!

Laimutė

Laimutė portretas
Be Dievo pagalbos ir palaimos niekas nevyksta, gaila kad dauguma to nesupranta, tam reikia įdėti daug pastangų, apie tai niekas nemoko ir nekalba, kartais galvoju, gal samoningai tai daroma, kuo žmogus bukesnis, tuo lengviau valdyti, o viskas krypsta į materiją....
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių