Vyrų linijos idėją įkvėpė ir karantinas: įmanoma pereiti visus sunkumus

Dalytis patirtimi

Vyrų linijos idėją nuo 2013 m. brandino Kauno apskrities vyrų krizių centras. Ką tik pradėjusioje veikti interneto svetainėje vyrulinija.lt – informacija apie tai kas, kada ir kaip gali konsultuoti tuos, kuriems reikia pagalbos.

Kol kas šešių specialistų – psichologų, teisininko, socialinio konsultanto pagalba telefonu bus teikiama keturias valandas darbo dienomis. Itin reikšmingą indėlį į šios linijos pradžią įnešė vyrai, sutikę savanoriauti.

Savanorių komanda išties įspūdinga. Jų patirtys labai įvairios.

"Apie gyvenimą šiek tiek išmanau, apie pagalbos liniją – mažai. Esu nebejaunas pilietis, bet veiklos trūksta", – apie naują veiklos etapą Vyrų linijoje prakalbo Lietuvoje gerai žinomas žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas.

Savanoriais ryžosi tapti įvairių projesijų atstovai – tarp jų ir žurnalistas H.Vaitiekūnas. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Savanoriavimas – tokia veikla, kuria kažkada užsiėmiau, tai net apsidžiaugiau, kai gavau tokį pasiūlymą. Mūsų profesija verčia bristi į neišbandytus vandenis. Turiu jau nemažai metelių, tad manau turįs ir tam tikrą patirtį. Taip pat manau, kad tokia savanorystė turi panašumų su mūsų profesija", – neabejoja solidų kraitį žurnalistinės patirties turintis H.Vaitiekūnas.

Tarp savanorių – ir, galima sakyti, dangų ir pragarą perėjęs verslininkas Tomas Kriščiūnas. 2008 m. ekonomikos krizė pasiglemžė jo verslą, namus, butus ir užkrovė skolų kuprą. Vyras atsitiesė, o likimas buvo dosnus pažintimis, kurias jis aprašė knygoje "500 dienų su Saudo Arabijos princu".

"Aš pats perėjau per tokius dalykus kaip bankrotas, skyrybos, praradau namus. Teko pabūti ir benamiu. Istorija, kai kažko pats sau pasiekei, nieko verta. Noriu pasidalyti žinia, kad viskas įmanoma. Mano paties istorija rodo, kad įmanoma pereiti visus sunkumus ir pradėti viską iš naujo", – asmenine patirtimi ir patarimais, kaip užsikabinti ir gyventi toliau, linkęs dalytis šiuo metu ir vėl sėkmės lydimas verslininkas T.Kriščiūnas.

Vyrų linijos iniciatorė Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė džiaugiasi savanorių vyrų komanda. "Man labai pasisekė, kad vyrai, beveik visi, kurių paprašiau, iškart sutiko. Itin vertinu tą vyrišką atsakomybę, tą ryžtą būti savotiškais vėliavnešiais. Didžiuojuosi šiais vyrais. Tai itin stiprus kvietimas kitiems, visos Lietuvos vyrams – tiek kreiptis pagalbos, turint sunkumų, tiek ir prisidėti prie savanoriavimo arba Vyrų linijos palaikymo kita forma."

Vyrų linijos iniciatorė D.Bubnienė neabejoja augančiu tokios pagalbos poreikiu. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Tiki prasmingumu

D.Bubnienės surinkta savanorių komanda stebina įvairove. Be jau minėtų žurnalisto ir verslininko, prisijungė dailininkas, politologas, visuomenininkas, renginių organizatorius.

"Kadangi dirbu pedagoginį darbą, matau, kad iš mokyklų atėję studentai turi problemų. Esu kartu pedagogas ir psichologas", – šypteli tapytojas Arvydas Martinaitis.

Dailininkas stebi studentų susikaustymą, nedrąsumą, baimę laisvai kurti ir neabejoja, kad tokias patirtis jie atsineša iš mokyklų, kuriose į menus žiūrima kaip į posūnius ar podukras.

"O menas yra kūrybiškumo pagrindas. Nuo jo viskas prasideda. Jei žmogus geba laisvai kurti, tai gali daryti kiekvienas žmogus, manau, jis ir ekonomikoje, ir matematikoje atrastų daugiau visokiausių įdomybių. Problemos sprendžiasi, kai kalbama. Tik ne kiekvienas tai pripažįsta ir ne kiekvienas nori kalbėti", – pastebi tapytojas.

Renginių organizatorius Saulius Paurazas – ne naujokas bendraujant su Vyrų krizių centro komanda. Anksčiau jis kartu su linija rengė įvairias akcijas, tačiau naujasis amplua – jam, kaip ir daugeliui naujosios Vyrų linijos savanorių, premjera.

"Ta savanorystės idėja visada manyje buvo. Teko savanoriauti su vaikais, įdomi pasirodė ir Vyrų linijos idėja. Taip jau yra, kad vyrai viską kaupia savyje, kol palūžta. Aš žinau, kad ši problema egzistuoja. Tai kodėl neprisidėjus ir nepadėjus, jei tik mano pagalba tiks", – kuklinosi S.Paurazas.

Tikras iššūkis

Socialinės iniciatyvos "Kūrybos kampas 360 °" įkūrėjas, visuomenininkas, socialinis verslininkas, darnos žygio pėsčiomis 2020 m. aplink mūsų šalį "Už švarią Lietuvą!" iniciatorius Giedrius Bučas – taip pat vienas Vyrų linijos savanorių.

"Savo gyvenimo kelyje turėjau įvairių patirčių – pakilimų ir nuopuolių, tačiau supratau, kad visi sunkumai įveikiami, kai atrandi vidinę ramybę. Viskas, kad ir ką darytume, remiasi mūsų asmeninėmis patirtimis. Nesu aš kažkoks vyrų problemų žinovas, tačiau per savo veiklą matau daug įvairių žmonių ir turiu savo matymą. Kadangi nesu specialistas, galvoju apie paprastą bendravimą, kurio gal tam, kuris kreipiasi, ir trūksta", – kalbėjo savanorystės dvasia gyvenantis vyras.

Svetainės vyrulinija.lt savanoris žūklės ekspertas Eugenijus Baltauskas sutiko dalyvauti šiame projekte, nes pats kažkada buvo situacijoje, kai reikėjo palaikymo, patarimo arba tiesiog pasiguosti.

"Drovėtis kreiptis pagalbos, ypač kai yra pasiruošusiųjų padėti, būtų, švelniai tariant, neprotinga. Jokios gėdos čia nėra. Visus ištinka krizės ir bėdos, svarbu suvokti, kad tai ne pasaulio pabaiga ir kad tokių situacijų pasitaiko visiems. Jei kam nors  palengvės ir kas nors paskui kreipsis į specialistus, gausiu savo karmos taškų", – pajuokavo žvejys.

Politologas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Janeliūnas nė kiek neabejojo tokios linijos prasmingumu, todėl nedvejodamas sutiko savanoriauti.

"Bet kokia iniciatyva, kuri gali suteikti papildomų galimybių žmonėms padėti suvaldyti nerimą ar stresą, manau, yra sveikintina ir prasminga. Mano apsisprendimą įsitraukti į šią veiklą lėmė tikėjimas, kad nuoširdus pokalbis gali padėti palengvinti įvairias negandas. Aš tikiu, kad kartais užtenka elementariai išklausyti žmogų, parodyti jam dėmesį, gal kiek užuojautos arba padėti žengti kitą žingsnį", – dėstė T.Janeliūnas.

Ar savanorystė Vyrų linijoje iššūkis? Daugelis sutikusių savanoriauti pripažino, kad taip, ši veikla jiems iššūkis. Kaip ir beveik visi, gal tik skirtingais žodžiais, išsakė svarstantys, ar tikrai vyrai išdrįs kreiptis pagalbos, tačiau tikintys, kad kitą kartą nuoširdus pokalbis gali tapti paskata nustoti baimintis žengti teisingą žingsnį.

Pokalbis gydo

Vyrų linijos iniciatorė Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė D.Bubnienė įsitikinusi, kad tokia pagalbos linija vyrams yra reikalinga. Dažnam nuo vaikystės įskiepytos stigmos, kad vyrai neverkia, vyrai – stiprūs, neretai juos įspeičia į kampą, iš kurio būna sunku pačiam ištrūkti.

"Per pastarąjį dešimtmetį labai stipriai padidėjo vyrų suvokimas, kad pokalbis gydo ir taip gerėja emocinė būsena; kad labai svarbu, jog gali kalbėti ir nebijoti pasmerkimo ar kritikos; kad įvardijus, paviešinus problemą ji pradeda spręstis; kad kalbantis galima susidaryti pokyčių planą ir padedant specialistui pradėti jo laikytis. Vyrai jau kreipiasi pagalbos. Kauno apskrities vyrų krizių centre jau ne vienus metus sulaukiame skambučių ir prašymo pakonsultuoti vyrų iš visos Lietuvos – Zarasų, Tauragės, Druskininkų ir t.t.. Galų gale skambindami ar rašydami vyrams skirta linija jie žino, kad tai būtent vyrams skirta erdvė", – D.Bubnienė remiasi jau turima patirtimi.

Mano paties istorija rodo, kad įmanoma pereiti visus sunkumus ir pradėti viską iš naujo.

Ir nors iš dalies vyrų ir moterų rūpesčiai turi sąlyčio taškų, vis dėlto vyrų problemos, anot D.Bubnienės, turi specifiškumo. Vyrai stipriau išgyvena rūpestį, kaip jiems uždirbti tiek pinigų, kad pavyktų sukurti šeimos gerovę ar bent jau pasirūpinti pagrindiniais šeimos poreikiais. Moterys dėl šito išgyvena dažniausiai tik po skyrybų likusios vienos. Vyrai po skyrybų išgyvena stipresnę emocinę krizę, nes gerokai sumažėja bendravimo su vaikais arba jis visiškai nutrūksta.

"Statistiškai vyrai dažniau tuos sunkumus linkę įveikti netinkamais būdais, todėl ir savižudybių, smurto, priklausomybių statistika byloja ne vyrų naudai", – mini psichologė D.Bubnienė. Ji neslepia, kad aktyviau imtis Vyrų linijos įgyvendinimo idėjos paskatino pavasarinio karantino padariniai, o dabar ir vėl paskelbtas karantinas gali tik pagilinti vis dar sprendžiamas problemas arba pažerti naujų.

Susirašinės laiškais

Vienas teigiamų faktorių sėkmingai Vyrų linijos veiklai yra anonimiškumas, nors vis daugiau vyrų nebesivaržo atskleisti savo tapatybę, lankydamiesi pas psichologą ar psichoterapeutą.

"Bet vis dėlto anonimiškumas yra labai pageidaujamas, ypač konsultuojant nuotoliniu būdu. Todėl tik paklausiame vardo, kitų duomen ų mes nerenkame. Vyrų linijos tikslas yra pagelbėti vyrui, kad ir kuriame Lietuvos krašte  jis gyventų, įveikti emocinę krizę, pagerinti emocinę būseną, motyvuoti spręsti problemas, nukreipti jį pagalbai artimiausioje jam vietoje", – vardija D.Bubnienė.

Savanoriais ryžosi tapti įvairių profesijų atstovai – tarp jų ir politologas T.Janeliūnas. (The Lithuania tribune nuotr.)

Psichologė šypteli, kad kol kas tai tik pradžia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaikymas sukurti interneto svetainę vyrulinija.lt gautas. Iki 2020 m. paskutinės dienos.

Kitas svarbus faktorius – savanorių komanda, kurios dalį jau pristatėme, tačiau yra ir daugiau puikių vyrų, sutikusių teikti savanorišką pagalbą kitiems. Planuojama, kad savanoriai ne kalbės, kaip įprasta kitose pagalbos linijose, su skambinančiaisiais telefonu, o susirašinės. Bent kartą per 72 valandas jie tikrins savo pašto dėžutes ir atsakys į gautus vyrų laiškus.

"2013 m. buvo įsteigti trys vyrų krizių centrai Utenoje, Marijampolėje, Šiauliuose, esu viena iš jų steigėjų. Deja, vyrų krizių centrų pakankamai ir efektyviai veiklai užtikrinti iki šiol trūko politinės valios, nors padėkų už darbą esame gavę iš įvairių institucijų. Manau, tik platus politikų požiūris leistų visavertiškai išplėsti vyrų patiriamiems sunkumams įveikti skirtų paslaugų tinklą", – įsitikinusi D.Bubnienė.

Tikimasi, kad kitais metais teikiamos pagalbos apimtys galėtų didėti, jei bus politinis ir visuomenės palaikymas. Svetainė vyrulinija.lt šiuo metu dar tobulinama ir ne visa informacija joje yra, tačiau jau galima rašyti ir savanoriams, ir skambinti nurodytu laiku budintiems specialistams.