Vištų rojuje Žaliakalnyje kartais kyla karas Pereiti į pagrindinį turinį

Vištų rojuje Žaliakalnyje kartais kyla karas

2014-04-18 13:00

Kiaušinis – Velykų simbolis, tad retų veislių vištas auginančią kaunietę Giedrę Mazienę galima juokais vadinti Velykų globėja. Veislinių paukščių augintojų asociacijos vadovė prieš gražiausią pavasario šventę aprodė savo egzotišką kolekciją.

Kiaušinis – Velykų simbolis, tad retų veislių vištas auginančią kaunietę Giedrę Mazienę galima juokais vadinti Velykų globėja. Veislinių paukščių augintojų asociacijos vadovė prieš gražiausią pavasario šventę aprodė savo egzotišką kolekciją.

Mažos, bet karingos

Ramioje Žaliakalnio sodyboje vienos įspūdingo grožio vištos, laukdamos kelionės į savo vasaros buveinę Molėtų rajone, ramiai kapstėsi po namo langais, o kitos – garsios peštukės ar gebančios užskristi ant dviaukščio namo stogo – karingai dirsčiojo iš voljerų.

Į šeimininkės kvietimą pasirodyti svečiams pirmosios atsiliepė baltos, laibos, nedidukės ilgakojės vištelės, kurios saulės atokaitoje kapstėsi tarp pavasarinių gėlių. "Tai "anglės" – Naujosios Anglijos peštukinės vištos – jų vien išvaizda byloja apie aristokratišką kilmę. Šios veislės atstovės – tikri maži "napoleonai", kompensuojantys savo dydžio stoką narsa ir drąsa", – šypsodamasi baltukes pristatė G.Mazienė.

Vištiena gydė tuberkuliozę

Štai, pažiūrėkite, kas bus", – suintrigavo vištų šeimininkė ir paleido iš lauko voljero, pastatyto šalia "anglių", kelis neregėtos melsvos spalvos paukščius.

Pasirodo, šios, palyginti su anglų "aristokratėmis", didelės vištos gan kvailokai pasielgė, drąsiai įžengusios į "anglių" okupuotą teritoriją – pastarosios aršiai puolė neprašytas viešnias, taršydamos jų įspūdingas plunksnas ir net perkeldamos kovos lauką nuo žemės į orą. Tos pūkuotos vištos – tai šilkaplunksnės. Ši veislė kilusi iš Kinijos, ten buvo vertinamos dėl gydomųjų mėsos savybių. Buvo tikima, kad ši violetinės spalvos vištiena turi ypatingų gydomųjų savybių ir padeda išgyti nuo tuberkuliozės. Įdomu ir tai, kad šios veislės paukščių oda ir kaulai taip pat tamsios violetinės spalvos, o kojos turi penkis pirštus.

Uodega vis auga ir gražėja

Įspūdinga šokolado spalvos rodailendų veislės nykštukinės formos vištų porelė nedrąsiai trepinėjo narvelyje viena šalia kitos. Anot G.Mazienės, tai labai dėslios vištos, nors jų kiaušinukai kaip ir pačios vištos, nedidukai.

O štai Tūzo kovinės veislės porelei, atkeliavusiai iš Čekijos, labiau rūpi kovos menas nei pareiga dėti kiaušinius. "Jei suleistumėte du šios veislės gaidžius į vieną voljerą, jie kovotų tarpusavyje, kol žūtų.

Dėl šios priežasties gaidžių peštynės pasaulyje uždraustos. Šis kovinis gaidžiukas savo vištelės neskriaudžia, nors savo raumeningą kūnelį mėgsta demonstruoti. Šiaip tai labai jaukūs naminiai paukščiai, prisirišantys prie šeimininko", – šypsodamasi kalbėjo vištų šeimininkė.

Trumpam į pievelę išleistų jaunučių Olandų kuodotųjų veislės viščiukų galvelės atrodė tarsi skendinčios pienių pūkuose. O štai japonų jokohamų veislės gaidys su dviem vištelėmis negalėjo mėgautis laisve, nes jie, kaip ir tikri paukščiai, gerai skraido – gali užplasnoti net ant dviaukščio namo stogo. Bet labiausiai stebina šio gaidžio uodegos ilgis ir grožis. Pasak G.Mazienės, "japono" uodega auga ir gražėja per visą jo gyvenimą.

Grojantis inkubatorius

Jaukioje G.Mazienės namų virtuvėje ant spintelės stovi įtaisas, panašus į didžiulę vaflinę.

"Ne, čia ne vaflinė. Tai speciali įranga kiaušiniams perinti – inkubatorius, – juokėsi šeimininkė ir kilstelėjo permatomą inkubatoriaus dangtį. – Štai šiuose loveliuose dabar perinami vienintelės išlikusios lietuviškos naminių paukščių veislės – vištinių žąsų – kiaušiniai, įsigyti iš Baisogalos LSMU Gyvulininkystės instituto. Jie kas valandą automatiškai apverčiami, kad 37,5 laipsnių temperatūroje besišildantys gemaliukai nepridžiūtų vienoje lukšto pusėje. Tai gan linksma procedūra – kiaušiniai apsiverčia, kai suskamba muzika – toks malonus inkubatoriaus signalas."

Vos išsiritę puola prie lesalo

Pašnekovės svečiams visuomet smalsu pamatyti, kaip atrodo būsimo viščiuko gemaliukas. Tai galima išvysti, paėmus savaitę perinamą kiaušinį ir tamsoje pašvietus į jo bukąjį galą specialiu prožektoriumi.

Anot pašnekovės, kai į jos namus susirenka draugai, daugiausiai jų dėmesio tenka inkubatoriui ir kiaušiniams. Ypač tuomet, kai iš kiaušinių ritasi viščiukai. "Tada juos reikia džiovinti po lempa, kuri mažyliams atstoja mamą. Kai jiems po ja tampa per karšta, pasitraukia atokiau, – šypsodamasi pasakojo G.Mazienė, – Dėžėje, kur įkurdinu šiuos apdžiūvusius pūkuotukus, patiesiu minkšto audeklo gabalą, nes kitaip jie slydinėja ir gali išsisukti kojeles. Po kelių parų galima tiesti ir laikraštį. Įdomu, kad vos apdžiūvę viščiukai iškart puola ieškoti lesalo ir vandens."

Gaidys didina vertę

"Jei ten, kur yra vištų, gyvena ir gaidys, tai kiaušinių vertė didesnė, nes apvaisinti kiaušinukai turi daugiau gyvybinės energijos. Patys vertingiausi yra 3 –10 dienų kiaušiniai. Juk ne veltui užsienio šalyse parduodamų kiaušinių etiketėse įrašoma, kad šiuos kiaušinius padėjusios vištos gyvena su gaidžiais, ir nurodomas kiaušinių amžius, – aiškino G.Mazienė.

Vištų augintoja neslėpė, kad jai neįdomu auginti putpelių – tuo yra tikra, nes jau bandė tai daryti. Moteris pripažįsta strazdanotų kiaušinukų maistinę vertę, tačiau pasigenda putpelių veislių, grožio įvairovės, be to, šie maži paukštukai dažniausiai laikomi mažuose pritemdytuose narveliuose, kad nekristų jų dėslumas. G.Mazienė nori savo paukščius laikyti laisvėje ar bent jau erdviame voljere.

Džiaugėsi ir artistai

Pašnekovė džiaugėsi, kad dabar žmonės pradėjo labiau vertinti tai, kas natūralu. Į pernai rudenį vykusią Derliaus šventę G.Mazienė kartu su bendraminčiais iš asociacijos ankstų rytą atsivežė savo egzotinių paukščių.

Ankstyvas vištų kudakavimas, gaidžių giedojimas prie Muzikinio teatro artistams repetuoti netrukdė, o miestiečiams tapo atrakcija. Ne vienas Centro gyventojas atėjo padėkoti už nekasdienes patirtis – naminių paukščių balsus už lango, galimybę pabusti ankstyvą rytmetį nuo gaidžio giedojimo.

Kiaušiniai keliauja paštu

G.Mazienė naminius paukščius augina jau beveik dešimt metų. Jai susidomėjo vaikystėje, kai vasarodavo pas močiutę kaime. Močiutė augino pulką vištų ir leido Giedrei jomis rūpintis. Tad turbūt nieko nuostabaus, kad tapusi trijų sūnų mama ir ėmusi vasaroti sodyboje kaime, G.Mazienė irgi pradėjo auginti vištas.

"Nemažai įtakos turėjo ir kaimynas Jurgis Napoleonas Kerys, seniai auginantis mažųjų, t.y. bantaminių, veislių vištas. Dabar jau ir aš jam parūpinu naujų veislių, kiaušinius parsisiųsdinu paštu. Tiesa, kartais kiaušinukų siunta baigia savo gyvenimą lėktuve, kur sušąla bagažo skyriuje, bet toks nesusipratimas nėra dažnas. Be to, parsivežu naujų veislių viščiukų iš įvairių šalių, užsienio parodų", – pasakojo Veislinių paukščių augintojų asociacijos vadovė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų