Visam laikui užsidarė „PuntoJazz palėpė“: koronavirusas niekuo dėtas

„Mieli draugai, lankytojai, atlikėjai... Galbūt jau girdėjote, o gal tai bus naujiena, tačiau po daugiau nei aštuonerių kartu praleistų metų, esame priversti atsisveikinti“ – šiandien socialiniame tinkle paskelbė šios gyvos muzikos erdvės atstovai.

„Bandėme suskaičiuoti kiek koncertų, protmūšių, stand-up'ų ar įvairiausių meno renginių įvyko per šiuos nuostabius metus, tačiau nepavyko. Kaip ir nepavyktų suskaičiuoti Jūsų šypsenų, gerų emocijų, draugiškų apsikabinimų, sudaužytų bokalų, šūksnių „pakartot!“ – rašė palėpės komanda.

„PuntoJazz palėpę“ valdžiusios bendrovės „Pas Gertrūdą“ savininkas Sigitas Mačiulis portalui kauno.diena.lt į klausimą, kas lėmė, kad tenka užsidaryti, iš karto bandė užbėgti už akių: „Tikrai ne korona. Šitą būtume išgyvenę. Yra kiti reikalai ir žmonės“, – kalbėjo S. Mačiulis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vyras sakė nenorįs juodinti asmenų, kurie, jo manymu, pakišo jam kiaulę. Jam skaudžiausia tai, kad nuomotojai – kaip apibūdino, žinomi visuomenės veikėjai, besiskelbiantys, kad labai remia kultūrą.

„Žiauriai gaila, sunkiai priėmiau sprendimą užsidaryti. Ir investuota daug, aparatūros pripirkta, kurios dabar nėra, kur dėti“, – teigė S. Mačiulis, vėl pridūręs, kad labiausiai jam skaudu dėl to, kaip skiriasi kai kurių žmonių viešai deklaruojamos vertybės ir elgesys. Čia pat jis pasitaisė, kad gal toks jo vertinimas yra neobjektyvus dėl šiuo metu patiriamų emocijų.

„Dirbti tik tam, kad kažkam uždirbtum pinigus, neišeina. Niekada nebuvo, kad pinigų būtų buvę daug. Tiesiog man šitas darbas buvo labai smagus, labai įdomus. Susirask mėgstamą darbą ir nereikės dirbti. Man panašiai taip ir buvo su renginių organizavimu“, – kalbėjo kaunietis.

Jis patikslino, kad pastato pirmasis aukštas buvo jų pačių, o antrąjį teko nuomoti. Iš šalies, anot jo, gal ir atrodė, kad „PuntoJazz palėpė“ uždirbdavo didelius pinigus, nes buvo nuolat pilna, bet iš tiesų viskas buvo kitaip.

Priimdavome groti krūvas muzikantų, studentų, šiaip jaunimo. Visiškai be pinigų. Neimdavome nė cento net ir už aparatūrą, kuria leisdavomės naudotis.

„Priimdavome groti krūvas muzikantų, studentų, šiaip jaunimo. Visiškai be pinigų. Neimdavome nė cento net ir už aparatūrą, kuria leisdavomės naudotis. Mes užsidirbdavome, pavyzdžiui, iš Erazmus renginių, protmūšių organizavimo ir prekiavimo jų metu“, – dėstė pašnekovas.

Nemokamai sceną pastoviai suteikdavo ir VDU Džiazo katedros studentams. Ir dar juos nemokamai vaišindavo. „Po kelerių metų, kai įsivažiavo „VDU džiazo“ renginiai, kai į juos pradėjo rinktis žmonės ir iš gatvės, iš jų turėdavome ir pelno, bet tai nebuvo pagrindinis mūsų uždarbio šaltinis. Man tiesiog buvo smagu, įdomu. Kaifavau nuo to“, – kalbėjo S.Mačiulis, pridūręs, kad kasdien sulaukdavęs po keliolikos skambučių iš muzikantų, norinčių groti palėpėje. Nesiliaujantys kreipimaisi jį paskatino viešai pranešti žinią apie užsidarymą, nes ir priėmęs sprendimą dar delsė apie tai paskelbti.

Kolektyvas į žinią apie uždarymą sureagavo taip pat jautriai kaip ir jis pats. „Visi verkė. Žiauriai gaila. Ir verkiau, ir blioviau. Kai kurie darbuotojai „Pas Gertrūdą“ išdirbę net 26 metus. Kęstučio g. mes – aštuoneri metai, anksčiau veikėme Laisvės alėjoje“, – emocijų neslėpė vyras.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„PuntoJazz palėpę“, jo teigimu, labai vertino ir tokie gigantai kaip „Rynair“, bankai, IT bendrovės. Šiųmetes naujametines šventes teko atšaukti, kaip ir atsakyti VDU Muzikos akademijai, kuri čia norėjo rengti baigiamuosius egzaminus. 

Jis sakė nežinąs, ką toliau veiks. Kol kas bandys ilsėtis ir išsilaižyti žaizdas.