Žemės ūkio ministerijos plotas yra įspūdingas. Akivaizdu, jog kabinetuose spaustis irgi nereikia.

Turto banko skaičiavimu, vienam žmogui vidutiniškai tenka maždaug 20 kvadratinių metrų. Primename, jog Vilniuje dabar daugėja tokio dydžio butų.

„Ne tik Vyriausybė, bet ir valstybinis sektorius užima tikrai didelius plotus. Jokiame privačiame versle darbuotojai neturi tiek daug kvadratinių metrų aplink save“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Štai kultūros ministerijoje už pačias patalpas ne mažiau įspūdingos ir sąskaitos. Per mėnesį elektra vidutiniškai atsieina 1,2 tūkst., šildymas – beveik 6 tūkst. eurų.

LNK stop kadras.

Daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių metrų plote darbuojasi 95 žmonės, dalis iš jų dirba iš namų. O už viską sumoka mokesčių mokėtojai. Negana to, daugumos ministerijų sienos kiauros, šilumą tiesiog švaisto.

Kad pinigų netaškytų be reikalo, konservatorių Vyriausybė palaimino ministerijų miestelio statybas.

„Dėl energetinio sutaupymo, dėl efektyvumo sutaupymo, kad ministrai galėtų bendrauti efektyviau, o ne vaikščioti po Gedimino prospektą iš vieno galo į kitą“, – šnekėjo M. Dubnikovas.

Į vieną vietą Goštauto gatvėje planuota perkelti 9 iš 14 ministerijų. Kultūros ir Švietimo savo vietose liktų dėl kultūrinio paveldo. Užsienio, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų – dėl saugumo.

Visa tai kainuotų 170 mln. eurų.

„Šiam projektui nenaudojami biudžeto pinigai. Jis sumanytas vystyti pardavus vienus pastatus, kurie priklauso valstybei ir juos atlaisvinus būtų statomi nauji“, – aiškino Seimo narys Mindaugas Lingė.

Skaičiuota, kad valstybė kasmet dėl to sutaupytų po 3 mln. eurų, kuriuos išleisdavo senų pastatų išlaikymui.  

„Praeitais metais rugsėjo 2 d. buvo pasirašyta I-ojo etapo projektavimo ir rangos darbų sutartis, šiuo metu vyksta parengiamieji ir pastato valymo darbai, o visa apimtimi darbai turėtų prasidėti gegužės mėnesį“, – rašė Turto bankas.

LNK stop kadras.

Dėl pačios idėjos ginčytasi ne vienerius metus. Turto bankas pasiruošimui jau išleido pusę milijono eurų, o likus porai mėnesių iki darbų pradžios, premjeras staiga suabejojo, ar tokio miestelio apskritai reikia.

„Mano įsitikinimu, Vyriausybė neturėtų užsiiminėti nekilnojamojo turto vystymu. Tai jeigu jau yra toks poreikis ir matomas ekonominis efektyvumas, visada galima rasti geresnės ar prastesnės kokybės biurų, derėtis dėl kainos. Jų yra rinkoje“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Kad naujas patalpas ministerijoms reikėtų išsinuomoti, o ne statyti, neformaliai jau aptarė ir su Vyriausybe.  

„Visi bankai nuomojasi savo būsto patalpas, jas yra pardavę investiciniams fondams ir koncentruojasi tik į tą darbą, kurį jie moka daryti – valdyti pinigus. Prekybos centrai taip pat nuomojasi patalpas“, – akcentavo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas. 

LNK stop kadras.

„Ar mes turime tokią vietą, kur jau dabar galėtume išsinuomoti ir tilpti bent jau kompaktiškai vienoje vietoje pagal tokią idėją, kokia numatyta? Aš tokio varianto negalėčiau greituoju būdu įvardyti“, – pabrėžė M. Lingė.

Premjeras sako, jog nesaugu visas ministerijas sutelkti vienoje vietoje.

„Tikrai reikia du kartus pergalvoti. Dabar Vyriausybės kancleris bei Finansų ministerijos kancleris būtent tai ir daro“, – sakė G. Paluckas.

Dauguma ministerijų yra prestižinėse sostinės vietose. Darbuotojai atvyksta automobiliu, užkiša centre esančias stovėjimo aikšteles. Kadangi automobilių per daug, drastiškai brangs mokestis už stovėjimą.

Bet ministerijose dirbantys problemų nemato. Aiškina, kad jų butų ir išsikėlus atokiau.

„Automobilių stovėjimas nebuvo apskaičiuotas visiems darbuotojams ir jo neįmanoma įterpti“, – aiškino žemės ūkio ministerijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Ilona Javičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš savo erdvių kabinetų kraustytis nenori.

„Esame pripratę, bet ne tame turbūt esmė. Iš tikrųjų mūsų požiūriu pats ministerijų miestelio sumanymas šiek tiek prasilenkia su realybe“, – savo nuomone dalinosi I. Javičienė.

Aiškina, kad taupyti galima atnaujinant sistemas dabartiniame pastate.

„Nematėme didelio proveržio ir patogumui dirbti, nes jeigu kažką keičiame, tai turbūt norime gerinti, ne bloginti sąlygas. Tai mums šis projektas atrodė kaip bloginantis ministerijų darbuotojų sąlygas“, – sakė profsąjungos pirmininkė.

Prisirišimą prie darbo vietos Žemės ūkio ministerija demonstruoja nebe pirmą kart. Dar prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės visą ministeriją norėta perkelti į Kauną, tačiau darbuotojams užprotestavus iškelti pavyko į dalį.