Supykdė plėtra

Garliavos seniūnijos Ireniškių kaimo gyventojai neslepia pasipiktinimo, kad jų namų pašonėje plastiko gaminiais užsiimanti bendrovė ketina plėsti savo veiklą. Dvaro gatvėje gyvenantis Petras Tiškevičius stebėjosi, kad detaliuosiuose planuose čia buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba.

Artojų g. 27, kuri yra visai šalia Dvaro bei Vėjo gatvių, jau kuris laikas veikia plastiko gamybos ir prekybos bendrovė "Plastena". Jos angarai stovi viename sklype, bet gyventojai tikina, kad verslininkai nusiteikę veiklą išplėsti ir į antrą sklypą.

Sužinoję šiuos planus, gyventojai nustėro. Jie tikina, kad jau dabar įmonė tikrai neapsiriboja vien sandėliavimu, o angare vyksta ir įvairūs plastikinių detalių gamybos darbai. Vietiniams gyventojams tenka ne tik klausytis ilgai dirbančių staklių garsų, bet ir uostyti nemalonius kvapus.

"Pažiūrėkite į planą, jame aiškiai matyti, kad aplink yra gyvenamieji namai. Šis sklypas taip pat buvo skirtas gyvenamajam namui, o ne pramonei plėtoti. Juk ir mūsų namai nuvertės, o ir tarša gerokai padidės, nes dabar nežinia kuo kūrena ir girdėti, kad ten vyksta ir gamyba", – įsitikinęs P.Tiškevičius.

Keičia paskirtį

Ireniškių kaimo žmonės pasakojo, kad verslininkai trečią kartą bando pakeisti žemės paskirtį ir baiminasi, kad šį kartą gyventojai bus įstumti į beviltišką padėtį.

"Jei įsileisime pramonę į gyvenamųjų namų kvartalą, po to iš viso paskirtis pasikeis, nes pramonės vardu galima daug ką pridengti", – įsitikinęs vietos gyventojas.

Jau ir taip šioje vietoje žemės paskirtis keitėsi net kelis kartus. Žmonės skundžiasi, kad kiekvienas pasikeitimas būna vis rimtesnis. Iš pradžių žemės sklype veikė įmonė, kuri įdarbindavo socialiai remtinus žmones. Vėliau buvo vaistų sandėlis, po to – knygų. Dabar veiklą vykdo "Plastena", kuri esą ne tik prekiauja įvairiomis gumos ir plastiko detalėmis, bet taip pat jas vietoje ir gamina.

Įstatymai nedraudžia keisti žemės sklypo paskirties iš gyvenamojo į pramoninį, bet tokiems pokyčiams neturi prieštarauti gyventojai.

Pastarieji pasakojo, kad Kauno rajono savivaldybėje jiems taip pat buvo pasakyta, kad verslo plėtra gyvenamuose rajonuose yra skatinama, nes sumažina darbo migraciją ir pritraukia verslą arčiau žmonių, tačiau veikla neturi trukdyti gyventojams.

Du sklypai

Netoli plastiko įmonės gyvenantis buriuotojas Raimondas Šiugždinis pirštu rodo į detaliuosius planus. Juose matyti, kad teritorija suskirstyta į žemės sklypus. Ten, kur įmonė nori statyti naują angarą, yra vienas žemės sklypas, o kur stovi "Plastenos" pastatai – kitas.

Gyventojai tikina, jog didžiausia problema, kad tiek Kauno rajono savivaldybėje, tiek atliekant poveikio aplinkai vertinimo planą, abu sklypai buvo nagrinėjami atskirai, o ne kaip viena didelė teritorija, kurioje esą vykdoma pramoninė gamyba.

"Jie naujame sklype nurodė du taršos šaltinius, tačiau niekas nevertina jau dabar stovinčių pastatų ir jų taršos. Juk čia bus ta pati įmonė, tas pats savininkas ir ta pati veikla", – pastebėjo R.Šiugždinis.

Gyventojai skundžiasi, kad atsidūrė situacijoje, kai niekas neatstovauja jų interesams. Jie atkreipė dėmesį, kad "Plastena" architektūrinius planus pavedė parengti bendrovei "Mtarch", kurios vadovė yra Aurelija Bakarauskienė, tačiau ankščiau įmonė priklausė dabartiniam Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjui Mariui Torrau. Tad Ireniškių kaimo žmonės įsitikinę, kad pagalbos nesulauks net iš savivaldybės.

Negana to, kad daug neaiškumų kelia taršos klausimas, iš naujojo sklypo dar numatytas ir išvažiavimas. Jis ves tiesiai į Dvaro gatvę. Ją gyventojai savo lėšomis susitvarkė, tad jei važinės sunkiasvoriai automobiliai, ji bus sugadinta. Be to, tai vienintelis kelias, kuris veda į jau suformuotus 37 žemės sklypus, tad ja bėgioja ir vaikai, ir vaikšto mamos su vežimėliais.

Gyventojai nesupranta, kodėl kelias negali eiti per dabartinę įmonės teritoriją. Taip būtų apsaugotos ne tik jų pačių padarytos investicijos, bet ir bent kažkiek sumažinta tarša. Vis dėlto greičiausiai verslininkai nori apsidrausti, kad jei ateityje sklypas bus parduotas, jau būtų įrengta įvaža.

Nebus saulės

Jei bus leista įmonei išplėsti savo veiklą per du vienas šalia kito esančius žemės sklypus, antrame planuojama statyti didelį angarą. Vienas, maždaug 10 m aukščio statinys jau stovi pirmame sklype.

Dvaro gatvės gyventojai piktinasi ne tik dėl taršos, bet ir planuojamo sunkiasvorių automobilių išvažiavimo vos ne į jų kiemą. O kitoje pusėje esančios Vėjo gatvės gyventojams – naujas galvos skausmas. Jei verslininkai pastatys didelį angarą, jis visiškai užstos saulę. Negana to, dar ir bus girdimas triukšmas, nes nuo sklypo tvoros iki planuojamo angaro būtų nedidelis atstumas.

P.Tiškevičius ir R.Šiugždinis pasakojo, kad Vėjo gatvės gyventojai negavo jokio rašto iš kaimynystėje įsikūrusios įmonės apie planuojamas statybas, todėl ir jokio sutikimo jie nedavę. Nors įstatymuose numatyta, jei sklypai ribojasi, žmonės apie bet kokias statybas ar sklypo paskirties keitimą, turi būti informuoti raštu.

Dvaro gatvės gyventojai apie įmonės plėtrą taip pat sužinojo keistoku būdu. Visai netyčia jie pamatė skelbimą, kurį tarp medžių atrėmė darbuotojai. Tačiau tokį pranešimą ketinta greitai pašalinti.

"Vieną dieną žiūriu, kad jie padėjo nedidelę plokštę, ant kurios buvo parašyta apie planuojamas statybas. Darbininkai nufotografavo, kad skelbimą padėjo ir ketino jį pasiimti. Sustabdžiau ir pasakiau, kad turi likti, nes visi gyventojai turi pamatyti. Tai atrėmė į medelių kamieną ir paliko", – stebėjosi P. Tiškevičius.

Keliasi į teismą

Vietiniai gyventojai neketina sustoti ir savo teises gins teisme. Pirmasis posėdis turėtų įvykti šio mėnesio viduryje. R.Šiugždinis tikino, kad keli žmonės į teismą yra kreipęsi savarankiškai, dar kitus gina advokatas.

Buriuotojas stebėjosi, kad teismui pateikti neprotokoluoti, tačiau rajono savivaldybės pasirašyti dokumentai. Taip pat kaip įrodymas, kad gyventojai buvo informuoti, pridėta ir minėtos iškabos nuotrauka. Žmonės tikisi, kad teisėjas nepraleis žmogiškumo faktoriaus ir bylą nagrinės atsižvelgdamas ne tik į vieno sklypo vertinimo skaičius, bet pažiūrės visapusiškai.

Viskas teisėta?

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas M.Torrau tikino, kad antrame sklype įmonė ruošiasi tik sandėliuoti savo prekes, bet nevykdyti gamybos. Jis pasakojo, kad esą buvo susitikimas su gyventojais. Jo metu diskutuota apie transporto eismą Dvaro gatvėje.

Pasak M.Torrau, įmonė privalo savo lėšomis praplatinti Dvaro gatvę, kad joje galėtų laisvai prasilenkti automobiliai. Taip pat jis tvirtino, kad sunkiasvoriai automobiliai šia gatve nevažinės. "Plastena" savo produkciją išvežios ne didelių gabaritų automobiliais, o mažesniais autobusiukais.

"Tai yra paskirstomoji gatvė, tad ja eismas gali būti vykdomas. Jei iškiltų problema, kad važinėja sunkiasvorės transporto priemonės, savivaldybė gali riboti eismą uždedant kelio ženklus. Šioje srityje gyventojams tikrai atstovausime", – žadėjo M.Torrau.

Specialistas nesiejo savo buvusios įmonės, kuri rengia "Plastenai" detaliuosius planus, su gyventojų interesų nepaisymu. Jis pareiškė, kad jei viskas yra daroma pagal įstatymus, tada įmonė gali sklypą naudoti savo reikmėms, o jei įmonė sieks apeiti įstatymus, Kauno rajono savivaldybė stos į gyventojų pusę.

Dėl vykdomos gamybos M.Torrau patikino, kad tai yra draudžiama. Jei gyventojai įtaria, kad pastatai naudojami ne pagal paskirtį, turėtų kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, kuris įmonės teritorijoje pamatuotų triukšmą ir taršą.

Prisistatyti nenorėjo

"Kauno dienos" žurnalistams nepavyko susisiekti su "Plastenos" vadovu Gintautu Vasiliausku. Nurodytais kontaktais buvo skambinta ne vieną kartą. Atsiliepusi administratorė tikino, kad vadovo nėra arba jis užimtas.

Galiausiai pasakytas mobiliojo ryšio telefono numeris, kad būtų galima vadovui pasiskambinti tiesiogiai. Tuo numeriu atsiliepė ne pats p. Gintautas, bet kitas žmogus. Jis prisistatė, kad yra vienas iš vadovų, tačiau atskleisti savo vardo ir pavardės nepanoro, tikindamas, kad gyventojai skundžiasi taip pat anonimiškai.

"Plastenos" atstovas patikino, kad antrame sklype tikrai bus statomas tik sandėlis. Šiuo metu dalis jų medžiagų yra palikta lauke.

Siūlė kompromisą

Įmonės atstovas tikino, kad viskas daroma vadovaujantis teisės aktais, o antrame angare nebus vykdomos joks gamybos procesas, nepadidės ir transporto srautai. Išvažiavimas į Dvaro gatvę esą buvo numatytas dar tada, kai įmonė įsigijo žemės sklypą. Be to, jis tikino, kad vyko susitikimai su bendruomene ir gyventojai esą apie viską informuoti.

"Tai yra didelis nenoras. Jei kam sekasi, tai dabar griebiasi be ko. Nežinau, ar čia Garliavos, ar visų lietuvių bruožas. Manome, kad teismuose laimėsime, nes pas mus viskas yra daroma teisingai. Čia nebus statomas koks nors prekybos centras, kur važiuoja dideli automobilių srautai", – komentavo anoniminis "Plastenos" vadovas.

Tik sandėliuoja?

Aplinkos apsaugos agentūros Kauno skyriaus atstovė Donata Bliūdžiuvienė "Kauno dienai" sakė, kad 2008 m. Artojų gatvėje esančioje įmonėje buvo darytas poveikio aplinkai vertinimo planas. Tuomet "Plastena" planavo tik sandėliavimo objektus, skirtus plastiko gaminiams laikyti.

Kitu adresu, Dvaro gatvės sklype, kuris yra šalia jau esamos įmonės, 2016 m. taip pat nurodyta, kad bus tik sandėliai. Atstovė tikino, kad buvo pabrėžta, jog žemės sklype bus sandėliavimo objektas, nenumatant jokios gamybos ar apdirbimo.

Tiesa, D.Bliūdžiuvienė paminėjo, kad pastarasis vertinimas buvo užsakytas ne įmonės "Plastena", kurios vadovas yra G.Vasiliauskas, bet M.Vasiliauskienės vardu.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė sakė, kad bent jau projektuose numatyta tik viena veikla, tačiau, ar jie iš tikrųjų nevykdo gamybos, reikėtų kreiptis į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistus. D.Bliūdžiuvienė paminėjo, kad prieš kelerius metus buvo skundas dėl gamybos. Specialistai patikrino, bet faktai nepasitvirtino. Jos teigimu, įmonė turi patalpas kitoje vietoje, kur gamina plastiko ir gumos produkciją.

Kauno aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus atstovai sakė, kad įmonės "Plastena" atžvilgiu šiais ir praėjusiais metais skundo negauta. Jei gyventojai įtaria, kad įmonė ne tik sandėliuoja, bet ir vykdo gamybą, reikėtų apie tai pranešti, ir aplinkosaugininkai patikrins informaciją.