Vasaros planas – stovykla: kaip išsirinkti tinkamą?

Sunku išsirinkti

Vasaros atostogos tėvams neretai tampa iššūkiu. Kuo užimti atžalą, kad kiauras dienas nesėdėtų su telefonu rankose arba prie kompiuterio? Pasibaigus mokslo metams vis dažniau galvas ima sukti ir patys vaikai. Ypač vyresnėliai. Daugumai stovyklų jie jaučiasi per dideli, todėl, norint surasti tinkamą, reikia domėtis iš anksto.

„Praėjusiais metais niekur nestovyklavau, šiemet lyg ir norėčiau, bet sunku išsirinkti. Sporto stovyklos – neįdomu, nes nuo septynerių žaidžiu tinklinį. Meno pakraipa – ne man. Kalbų stovyklos nevilioja, nes asocijuojasi su mokykla“, – vienintelė stovykla, kurioje save mato šešiolikmetis Domantas, – lyderystės. Stabdo tik pinigai. Šešių dienų stovykla įkainota 600 eurų. Paauglys įsitikinęs, kad tiek mokėti tikrai neverta.

„Geriau jau koks pigus skrydis į užsienį savaitgalį“, – svarstė Domantas.

Užtai jo jaunėlis brolis, trylikametis Deividas, jau kitą savaitę leisis į didįjį vasaros nuotykį. Stovykla už Kauno skirta 10–17 amžiaus berniukams ir paaugliams. Joje stovyklautojai mokysis išgyventi gamtoje, statys palapines, kurs laužą, patys gamins maistą, leisis į naktinius žygius. Važiuoti į tą pačią stovyklą Domantas nepanoro, tačiau Deividas dėl to nesikremta. Kai tiek laiko per mokslo metus praleidžia drauge, savaitės laiko išsiskyrimas broliams esą bus tik į naudą.

Įžvelgia naudą

Deividas nekantrauja, o jo mama, nors už šį malonumą ir paklos daugiau nei 300 eurų, trina rankas. Ne todėl, kad namie liks vienu vaiku mažiau, o todėl, kad stovyklose, anot jos, daugybė pranašumų.

Pasiūla didelė, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ko nori vaikas.

„Bendraudami su kitais, vaikai turi galimybę socializuotis. Stovyklos praplečia pasaulėžiūrą, ugdo kultūrinį sąmoningumą. Vaikai susiranda draugų, išmoksta dirbti kaip komanda“, – Domanto ir Deivido mama Ernesta toliau vardijo pranašumus, dėl kurių į stovyklas ji leidžia savo sūnus.

Vasaros stovyklos, anot kaunietės, moko naujų įgūdžių. Pradedant plaukimu, šaudymu iš lanko ar jodinėjimu žirgais ir baigiant meninėmis veiklomis ar kalbų pamokomis.

„Esu įsitikinusi, kad šie įgūdžiai jiems gali padėti asmeniniame ir akademiniame gyvenime. Vaikai įgyja pasitikėjimo savimi, nes išbando naujas veiklas ir įveikia savo baimes. Mano draugės mergaitė stovyklose išmoko ir dabar drąsiai stoja priešais auditoriją ir rėžia viešas kalbas, nors anksčiau drebėdavo kaip lapas“, – pasako Ernesta.

Uodas košėje, dainos prie laužo, saulėlydis stovyklavietėje – paprasti dalykai, kurie padeda kurti prisiminimus. Technologijų eroje, anot dviejų sūnų mamos, tai tampa retenybe, todėl kurti prie elektros tinklo neprijungtus vaikystės prisiminimus turėtų kuo daugiau vaikų ir paauglių.

„Mano visi gražiausi prisiminimai – iš stovyklų. Apie vienus esu pasakojusi vaikams, kitus nutylėjau“, – šyptelėjo Ernesta.

Nesirinkite aklai

Registracija į nemokamas arba iš dalies finansuojamas vaikų poilsio ir edukacines stovyklas šiemet nesiskyrė nuo ankstesnių metų. Vietos užsipildo taip greit, kaip Rūta Meilutytė ištirpdo 100 m nuotolį krūtine olimpiniame baseine. Kai kurie tėvai numojo ranka ir negadino nervų ląstelių bandydami prisijungti prie internet puslapio, kiti, net neatsižvelgdami į vaiko pomėgius, registravo ten, kur dar buvo laisvų vietų.

„Nežinau, kaip atrodo kitiems, bet aš manau, kad rasti tinkamą vasaros stovyklą savo vaikui – nelengva užduotis. Pasiūla didelė, tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ko nori vaikas. Kas iš to, jei tėvai užrašo vaiką į sporto stovyklą, nors jo svajonė – piešti“, – Ernestos manymu, yra ir daugiau punktų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkantis stovyklą.

Labai svarbu atsižvelgti į saugumą. Būtina įsitikinti, kad stovykloje laikomasi saugos protokolų ir yra apmokytų darbuotojų, galinčių susidoroti su ekstremaliomis situacijomis. Reikia patikrinti stovyklos patalpas, kad šios turėtų siūlomai veiklai tinkamų įrenginių. Dar vienas svarbus momentas – stovyklos darbuotojų patirtis ir išsilavinimas. Įsitikinkite, kad vaikų vasaros stovykloje dirba patyrę ir apmokyti darbuotojai, galintys patarti ir padėti vaikui.

„Reikia drąsiai eiti, klausti, tikrinti. Pinigai už stovyklas, kad ir kaip būtų, imami nemaži. Kaip pastebiu, tos kainos kasmet auga“, – pečiais gūžtelėjo pašnekovė.

Faktas: maistas, kai jį gamina patys vaikai, – kur kas skanesnis. K. Klimavičienės nuotr.

Kainos kilo minimaliai

Šiais, kaip ir praėjusiais, metais didelis kainų šuolis nepastebimas. Kai kurios stovyklos brango apie 10–15 proc. Buvo ir tokių, kurios kainas pakėlė labai simboliškai. Pernai prašę 290 eurų, šiemet kainą suapvalino iki 300 eurų.

Žinoma, yra stovyklų, kurios pabrango ir 20 proc. Dienos stovyklos pigesnės, stovyklos su nakvyne kainuoja gerokai brangiau. Žinoma, į jų paketą įeina ir daugiau paslaugų: maitinimas kelis kartus per dieną, pramogos, ekskursijos, prizai, draudimas.

Antai, šešių dienų kalbų stovykla pajūryje, kurioje paaugliai tobulina anglų kalbos gebėjimus, tėvams atsieis kiek daugiau nei 400 eurų. Dvylikos dienų kino stovykla Vilniuje – 200 eurų brangiau. Penkios dienos mušinėjant krepšinio kamuolį Vilniaus rajone – 360 eurų. Tiek pat teks sumokėti ir už savaitės šokių stovyklą Trakų, Molėtų ir Druskininkų rajonuose. Žinoma, yra pasiūlymų, kurie jūsų kišenę patuštintų tiek, kiek trijų asmenų šeimos kelialapis į Turkiją. Tarkim, dviejų savaičių anglų kalbos stovyklos kaina Kipre prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų. Savaitinė prancūzų kalbos stovykla Antibuose ir Kanuose kainuoja 990 eurų.

Su tradicijomis

Komercinių stovyklų sąrašas kasmet ilgėja, o organizatoriai neapsiriboja vien tik tradicinėmis veiklomis. Šių dienų vaikų vien kamuolio mušinėjimu nesudominsi.

Antrus metus menų dienos stovykla „Saulėgrąža“ jaunuosius miestiečius per dainas, žaidimus ir keramiką kviečia atsigręžti į senąsias lietuvių tradicijas. Senamiestyje, Rotušės aikštėje, užsiėmimai vyksta liepą. Dar viena pamaina suplanuota rugpjūtį.

„Vaikams saviraiška – labai svarbu, nes jie gali pajausti džiugesį širdyje ir pasididžiavimą pasiektu rezultatu, patirti gerų emocijų kartu su bendraminčiais“, – kalbėjo stovyklos vadovė Lina Barysienė.

Atviros: Lina ir Loreta (kairėje) sukauptomis profesinėmis žiniomis noriai dalijasi su vaikais. L. Barysienės nuotr.

Užsiėmimai, vykstantys nuo ankstaus ryto iki 17 val., suburia maždaug dvylika stovyklautojų. Ne todėl, kad stigtų norinčiųjų, o todėl, kad mažesnėse grupelėse darbas efektyvesnis. Vaikai ir jų tėvai vertina įdėtas pastangas ir atsako prieraišumu – didžioji dalis šiųmečių „Saulėgrąžos“ stovyklautojų praėjusią vasarą irgi leido su Lina. Vaikams, anot pašnekovės, patinka penkias dienas trunkančios stovyklos programa, tėvai džiaugiasi atžalų užimtumu, kuriuo rūpinasi savo srities profesionalių tandemas. Lina – muzikos pedagogė, o jos kolegė Loreta Kvietkauskienė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, keramikė.

Kalba angliškai

Ne pirmus metus Kaune organizuojama tarptautinė maisto gaminimo vaikų ir jaunimo dienos stovykla. Šiemet joje galima iš arčiau susipažinti su Azijos virtuve. Užsiėmimus veda Indonezijos maisto gaminimo žvaigždė Maya Dara, kuri sujungia maisto gamybą su anglų kalbos lavinimu.

Profesionalė: Indonezijos maisto gaminimo žvaigždė Maya Dara vaikams rodo kulinarijos triukus. K. Klimavičienės nuotr.

„Didžioji dalis stovyklautojų – vaikai iš užsienio, atvykę čia aplankyti savo artimųjų. Vieni registravosi prieš pusmetį, bet buvo ir tokių, kurie kreipėsi likus dienai“, – kalbėjo stovyklos įkūrėja Karolina Klimavičienė.

Penkių dienų stovyklos programoje, anot pašnekovės, daugiausia laiko skiriama maistui gaminti. Vaikai ir paaugliai mokosi gaminti sušius, tempurą, tofu ir kitus patiekalus, kuriuos vėliau patys suvalgo.

„Ginčų, kai tiek šeimininkų, virtuvėje nekyla, tačiau labai dažnai girdime žodžius: aš pats viską padarysiu“, – K. Klimavičienė pastebėjo, kad minėta frazė skamba anglų kalba.

Vaikams saviraiška – labai svarbu, nes jie gali pajausti džiugesį širdyje ir pasididžiavimą pasiektu rezultatu, patirti gerų emocijų kartu su bendraminčiais.

Stovyklos taisyklėse numatyta, kad stovyklautojai čia nekalba lietuviškai. Pažeidus taisyklę laukia pritūpimai arba atsispaudimai. Paklausta, ar stovyklos virtuvėje niekada nekvepėjo cepelinais, vėdarais su spirgais ar nebuvo gaminami šaltibarščiai, stovyklos vadovė atsakė, kad jos tikslas – pristatyti kitų šalių patiekalus. Todėl bent jau artimiausiu metu ruošti bulvių tarkių ir pjaustyti lašinukų čia neplanuojama.

Tikri lyderiai

Tradiciškai ne vienus metus nemenko susidomėjimo sulaukia plaukimo stovyklos. Vienos jų orientuotos į sportuojančius vaikus, kitos – į norinčius prisijaukinti vandenį. Tokias stovyklas dažniausiai organizuoja sporto mokyklos, turinčios tam tinkamas sąlygas ir kvalifikuotų specialistų. Bene populiariausios plaukimo stovyklos Kaune organizuojamos „Girstučio“ ir „Žalgirio“ arenos baseinuose. Pastarajame treneriai neseniai atsisveikino su pirmąja stovyklos „Žalgirio nuotykių sala 2024“ pamaina, kurioje buvo net 125 stovyklautojai. Šią savaitę į vasaros nuotykį nėrė antroji pamaina. Paskutinė pamaina vaikus suburs liepos 29 d.–rugpjūčio 2 d. Lyderių poziciją išlaiko ir stovykla „Merkurijus“, jau 27 vasaras 7–16 metų vaikus suburianti smagiai praleisti laiką ir pasisemti naujų patirčių.

„Jau kelinti metai iš eilės pamainos yra po šešias dienas visą liepos mėnesį. Tėvai vaikus registruoja iš anksto, tačiau neretai būna ir taip, kai vaikai nori sugrįžti į dar vieną pamainą, – taigi atsiranda paskutinės minutės registracijų“, – kalbėjo stovyklos vadovai Viktorija Greičiuvienė ir vadovas Saulius Jurkša.

Programa: „Merkurijaus“ stovykloje – ne tik linksmybės, bet ir naudingi susitikimai. „Merkurijaus“ nuotr.

Stovyklautojų dienotvarkė – intensyvi. Diena prasideda mankšta ir sočiais pusryčiais. Vėliau vaikai ir paaugliai įsisuka į įvairias veiklas, edukacijas, pramogas. Šiemet „Merkurijus“ vykdo svarbų projektą „Pagalba 112“, prie jo prisideda Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ioji komanda ir Kauno rajono bendruomenės pareigūnai, todėl vaikai ne tik gerai praleis laiką, bet ir įgis naudingų žinių. Kiekvienais metais stovyklos organizatoriai parenka naują temą. Šiųmetę padiktavo laikmetis.

„Pritaikėme orientacinį žaidimą – lobio paiešką pasitelkdami išmaniąsias priemones ir naudodami skaitmeninį profesionalų orientavimosi sporto žemėlapį. Maršrutas driekiasi net 8 km“, – stovyklos vadovai džiaugėsi stovyklautojų įsitraukimu į žaidimą ir puikia stovyklavietės lokacija, kuri leidžia geriau pažinti aplinką.