Valstybės politika nusivylę piketuotojai: ar vaikas – trofėjus?

„Valstybe, neatimk iš manęs tėvų!“ – tokiu ir panašiais graudžiais šūkiais būrelis piketuotojų prie Kauno savivaldybės ketvirtadienį perpiet siekė atkreipti dėmesį į tėvus, kurie neteko galimybės visavertiškai bendrauti su savo vaikais.

Balandžio 25-ąją pasaulis įvairiais renginiais bei akcijomis pažymima Tėvų Atstūmimo Sindromo pripažinimo diena. Ji svarbi tiems, kurie patyrė skyrybas ir nebegali dažnai matytis su savo atžalomis.

„Mūsų teisinėje valstybėje skyrybų atveju yra nustatoma viena vaiko gyvenamoji vieta. Tas, su kuriuo teismas nustato vaikui gyventi, tampa nugalėtoju, jo pusėje pinigai, o vaikas tampa trofėjumi, kuriuo vėliau visais įmanomais būdais manipuliuojama“, – sakė asmeninę skaudžią patirtį pergyvenęs Darius Marčiulaitis.

Jis rėmėsi užsienio valstybių patirtimi, kad nustatant dvi vaiko gyvenamąsias vietas, mažėja ginčų tarp šalių, o svarbiausia – vaikas mažiau luošinamas.

Asociacijos „Prieš tėvų atstūmimą“ valdybos pirmininkas D. Marčiulaitis tikisi, kad pavyks inicijuoti Seimo parlamentinės grupės tyrimą, kuris atsakys kaip geriau – nustatyti vieną ar dvi vaiko gyvenamąsias vietas.

„Buvo periodas, kai su sūnumi negalėjau matytis dvejus metus. Psichologinės ekspertizės išvadose buvo aiškiai nurodytas Tėvų atstūmimo sindromas, tačiau teismui psichiatro išvados nepasirodė svarbios. Teismas nusprendė, kad sūnus jau ilgą laiką gyvena su tėvu, prie jo prisirišo ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su juo. Aš nusileidau ir nutraukiau bet kokią kovą, nes mačiau, kaip kenčia mano sūnus. Dabar jam 11 metų“, – pasakojo karą pralaimėjusi moteris, nenorėjusi atskleisti savo vardo.

Jos nuomone, dažniausiai iš kovos dėl vaikų pasitraukia tolėrantiškesnis tėvas arba mama.

Moteris įsitikinusi, kad skyrybų bylose, kai yra sprendžiamas vaiko likimas, turėtų dalyvauti ne Vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, o kvalifikuoti psichologai – tik jie galėtų įvertinti dvi dėl vaiko besiginčijančias puses.

Piketuotojai negailėjo priekaištų Vaiko teisių apsaugos tarnybai. „Ten apsiribojama formaliais atsakymais – kreipkitės į teismą, arba, jei nevykdomi teismų sprendimai, kreipkitės į antstolį“, – kritikos strėlės lėkė vaiko teisių gynėjams.

„Teismas valstybės vardu skirdamas vaiko gyvenamąją vietą įsikiša į šeimą, į tolimesnį vaiko vystymąsį, ir ji palieka. Tačiau kartą įsikišusi valstybė turėtų priimti atsakomybę už pasekmes. Ar taip yra?“ – retoriškai klausė piketuotojas D. Marčiulaitis.