Valstybės įmonė primena savų lesyklą

Laivybos specialistai svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) žlugdomų viešųjų konkursų. "Kauno diena" pasidomėjo, kaip žarstomi mokesčių mokėtojų pinigai.

Reikalaus padengti nuostolius?

Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos vadovas Nerijus Baltrukonis neslepia, kad asociacijos nariai spaudžia kreiptis į teismą ir bendrai reikalauti, kad VVKD, tiksliau, ją valdanti Susisiekimo ministerija, padengtų bendrovių nuostolius, kilusius dėl VVKD naudojamos taktikos.

"Kol kas dar neteikėme prašymo kompensuoti. Iš dalies ir gėda dėl to kreiptis į teismą, nes taip išeina, kad eitume prieš savo valstybę. Norėtųsi tikėtis, kad gera valia pavyks viską išspręsti", – sakė N.Baltrukonis.

Jis ir asociacijos nariai suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie skaidomi, kad tik  neatsirastų kitų dalyvių, o tiksliau, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose.

Viešųjų pirkimų įstatymas tai leidžia daryti, bet pagal savo esmę taip ribojama konkurencija. Specialiai einama iš kito galo. Eilinė lesykla padaryta, ir viskas.

"Tokiu būdu direkcija motyvuoja, kad esą nėra pasiūlos tam darbui atlikti, tuomet prašo iš ministerijos pinigų ir tuos darbus atlieka patys. Už mokesčių mokėtojų lėšas perkama technika ir po to konkuruojama su tais pačiais mokesčių mokėtojais", – situaciją piešė N.Baltrukonis.

Jo manymu, upių valymo darbams  visiems metams turėtų būti skelbiamas vienas konkursas, vėliau patikslinant vietas.

"Juk negali imti pastato ir kiekvienam kabinetui atskirai skelbti valymo darbų konkursus. Akivaizdu, kad nė viena įmonė nesiimtų tokio siūlymo. Viešųjų pirkimų įstatymas tai leidžia daryti, bet pagal savo esmę taip ribojama konkurencija. Specialiai einama iš kito galo. Eilinė lesykla padaryta, ir viskas", – aiškino asociacijos vadovas.

Įžvelgia neekonomiškumą

Pasak N.Baltrukonio, jeigu direkcijos atliekami darbai būtų ekonomiškai pagrįsti – galbūt ir būtų galima viską palikti taip, kaip yra.

"Pasaulyje nebelikę tokios sampratos kaip valstybės įmonė. Ji gauna iš mokesčių mokėtojų pinigus ir po to bando visiems mums įrodyti, kad tuos pinigus ji racionaliai naudoja. Valdo turto už milijonus eurų, o gaunamas pelnas geriausiu atveju – labai varganas arba jo visai nebūna", – pastebėjo pašnekovas.

Po kreipimosi į Konkurencijos tarybą ir šios reakcijos, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovus apėmė dvejopi jausmai.

Jis sakė įtariantis, kad direkcija turi labai galingus užtarėjus. "Konkurencijos taryba sugeba "Maximai" baudą išrašyti, bet direkcija lieka sausa", – stebėjosi N.Baltrukonis.

"Šiuo atveju labai kultūringai apipavidalintame Konkurencijos tarybos rašte buvo aiškiai nurodyti punktai, kurių pažeidimų požymiai – akivaizdūs. Pagal šiuos punktus Konkurencijos taryba turėjo imtis veiksmų, o jie Konkurencijos įstatyme labai konkrečiai aprašomi. Deja, taryba tiesiog paėmė ir pasakė, kad direkcija arba ministerija pačios tą reikalą išspręstų", – suglumo N.Baltrukonis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tik pateikė siūlymus

Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Račickaitė patvirtino, kad taryba buvo gavusi skundą, susijusį su VVKD.

"2016 m. į Konkurencijos tarybą kreipėsi Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija, kuri nurodė, kad VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, vykdydama valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, eksploataciją ir priežiūrą, be konkurso gauna finansavimą iš valstybės biudžeto, visus darbus vykdo naudodama įrangą, įsigytą iš valstybės biudžeto lėšų, ir tik retais atvejais skelbia viešuosius konkursus darbams pirkti. Remiantis asociacijos pateikta informacija, bent dalį direkcijos vykdomų darbų rinkoje gali atlikti kiti rinkos dalyviai, tad, asociacijos nuomone, visi valstybės lėšomis finansuojami darbai, kuriuos galima laisvai pirkti rinkoje, turėtų būti perkami viešojo pirkimo būdu", – aiškino I.Račickaitė.

Konkurencijos taryba situaciją išnagrinėjo ir raštu kreipėsi į direkciją, tiesiog išvardydama jos pareigas. Priminta, kad direkcija turėtų užtikrinti rinkos dalyviams teisę varžytis konkursuose. Taip pat turi būti užtikrinamas efektyvus valstybės lėšų panaudojimas, o ūkio subjektų iniciatyva ir sąžiningos konkurencijos laisvė nebūtų nepagrįstai ribojama.

Konkurencijos taryba, anot I.Račickaitės, pasiūlė Susisiekimo ministerijai įvertinti, ar direkcijai teikiamas finansavimas iš valstybės lėšų ir valstybės turto perdavimas nepažeidžia ES valstybės pagalbos taisyklių reikalavimų.

"Apie priimtus sprendimus ir atliktus įvertinimus direkcijos buvo paprašyta informuoti Konkurencijos tarybą. Atsakymo iš direkcijos Konkurencijos taryba dar nėra gavusi", – prieš keletą savaičių teigė I.Račickaitė.

Įsitikinę, kad nepažeidžia

VVKD ir Susisiekimo ministerijos atstovai "Kauno dienai" tikino, kad atsakė į abu gautus Konkurencijos tarybos raštus, pateikė prašomus dokumentus.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Dirsienė tikino, kad VVKD vykdoma veikla esą nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų ir valstybės pagalbos taisyklių reikalavimų.

"Direkciją teikti viešąsias paslaugas – valdyti, tvarkyti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius įgaliojo Vyriausybė. Šio įgaliojimo įgyvendinimas nėra ekonominio pobūdžio veikla, todėl konkrečiu atveju valstybės pagalbos taisyklės neturėtų būti taikomos. Daliai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros ir tvarkymo paslaugų įsigyti tais atvejais, kai direkcija nėra pajėgi pati atlikti darbus ar yra žinoma, kad kitas ūkio subjektas šias paslaugas atliks pigiau, yra skelbiami viešieji konkursai", – aiškino R.Dirsienė.

Išgirdę tokius ministerijos atstovės argumentus, Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovai neslėpė nuostabos. "Pirmiausia – konkursai rengiami taip, kad privačioms bendrovėms neapsimokėtų jose dalyvauti. Antra, atrodytų elementari logika – kainą galima sumažinti tik paskelbus konkursą. Šokiruoja ministerijos atstovės pareiškimas, kad konkursas skelbiamas tik tuomet, jeigu žinoma, kad kažkas pasiūlys mažesnę kainą. Tai jau dvelkia absurdu arba nešvariais susitarimais", – piktinosi asociacijos nariai.

Paprašyta pakomentuoti direkcijos skelbiamų viešųjų konkursų dažnį, ji miglotai bandė aiškinti, kad tokius konkursus direkcija įgaliota skelbti tik tuomet, kai yra ekonomiškai naudingiau pasitelkti verslo įmones.

Anot jos, direkcija vykdo darbus, finansuojamus valstybės biudžeto programos "Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas" lėšomis, tad "siekdama įgyvendinti programoje numatytus uždavinius, direkcija daugumą valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros darbų atlieka savo jėgomis, naudodama turimus finansinius ir gamybinius išteklius".

Evaldo Virkečio nuotr.

Kreipėsi devynios įmonės

VVKD Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas suskaičiavo, kad 2015–2017 m. VVKD sulaukė pasiūlymų iš devynių skirtingų įmonių.

Pernai, anot jo, VVKD skelbė penkis viešuosius pirkimus dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valymo, eksploatacijos ir priežiūros.

Trimis atvejais (Uostadvario vidaus vandenų uosto akvatorijos valymo, Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbų ir seklumų šalinimo ties Lankupių šliuzu, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Neries upėje, Vilniaus miesto ribose, eksploatavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo) buvo sudarytos sutartys. Konkursuose dalyvavo po 3–4 tiekėjus.

2017 m. yra paskelbti ir vyksta pirkimai dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų eksploatacijos ir priežiūros: valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Neries upėje, Vilniaus miesto ribose (pasiūlymus pateikę du tiekėjai) ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Nemuno upėje ruože Druskininkai–Liškiava (pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas).

Direkcija 2017 m. viešųjų pirkimų plane dar yra numačiusi valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros paslaugų bei seklumų ir povandeninių kliūčių bei augmenijos šalinimo darbų pirkimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valdas

valdas portretas
o kam sita firma is vis reikalinga,koks cia europinis ,kelias ,kam tos zemsiurbes ,nasuprantu pan labonovski,bent komunistus lesino ,o dabar ,kaip atrodo ,beliko valdiskos ambicijos toliau ,melsti valstybe ,kelias ,juk niekur neveda. siulau likviduoti ,nasta lietuvos biudzetui ,(skaiciu nezinau ,zino susiekimo ministerja)

kada?

kada? portretas
Ypač trofėjinėse teritorijose, bet ne tik jose Lenkijoje upių ir kanalų sistemos pagalba padaryta taip, kad lyg visi didesni Lietuvos miestai nuo jūros iki Kauno ir Panevėžio turėtų vandens kelius link jūros. Ir plukdoma ten ne vien mediena, skalda ir smėlis, bet ir jūriniai konteineriai. Glivicėje gerai matosi palydovinėje nuotraukoje ant siauros prieplaukos sukrauti jūros konteinerių kalnai. Aišku, Glivicės kanalas išeina į Oderį, o iš jo - ir į Vokietijos kanalų sistemą. Arba iš kanalo Oderiu galima pasiekti žemupyje esančius Ščecino ir Švinouiscjės uostus. Imu gana kuklius Lenkijos pavyzdžius, nekalbu apie didžiausią Europos upių uostą Duisburgą Vokietijoje ir didelius upių uostus prie Dunojaus- Vieną, Bratislavą. Maskva, tarp kitko, irgi didelis upių laivininkystės centras, mieste bent 3 krovininiai ir vienas keleivinis uostas. Tiesa, krovininė laivyba ten šiuo metu lygtai subsidijuojama savivaldybės valstybės biudžeto lėšomis.

kada?

kada? portretas
O apskritai kada turėsime padoresnę laivininkystę? Bemiegę naktį dabar praleidau tyrinėdamas Google žemėlapius. Vokiečių dėka lenkai dabar net giliai žemyne Glivicėje netoli Katovicų gana įspūdingą upių uostą turi. Arba dar prūsų kaip uostas naudota Drūsa, dabar Elblngas... Būdamas gerokai prastesnėje už Kauną padėtyje turi krovinius kraunantį uostą. Aišku, ir Lenkijoje ne viskas puiku: Glivicės kanalą būtina rekonstruoti, dalis kanalų užakę, Poznanėje nebėra poreikio turėti uostą. Bet užtat Vysloje laivyba prasideda net nuo Osvencimo, tai yra aukščiau Krokuvos! Nors ir Krokuvoje nebėra rimtesnio uosto, bet laivai upe ten plaukioja ne vien pramoginiai. Ir visur Lenkijoje ant upių ir kanalų pilna hidroelektrinių, šliuzų. Žinoma, būtina turėti krovinių ir jų pervežimas turi būti pelningas. Bet kad mes Kauno neišnaudojame, tai tiesiog baisu. Pasityrinėkite ir patys kada nors. Kiek kanalų kanalėlių vokiečiai Rytprūsiuose iškasę buvo!
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių