Pernykštė naujovė iš valstybės biudžeto skirti 15 eurų krepšelį vaikų būreliams turėtų būti tęsiama ir šiemet, bet nuo pirmųjų dienų buksuoja – ministerijoje ir savivaldybėje laiku neparengus dokumentų, sausį būreliai pinigų negaus.

Ministrė neskubėjo?

Dar pernai gruodžio pradžioje švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė "Kauno dienai" patvirtino, kad 2016 m. bus skirta apie 9,7 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui, tačiau iki gruodžio pabaigos naujos pinigų skyrimo ir naudojimo tvarkos niekas taip ir nesulaukė.

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kučiauskienė neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjams šį antradienį išsiuntė raštus, kad Švietimo ir mokslo ministerija dar nėra patvirtinusi NVŠ lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos, todėl ir Kauno savivaldybė negali priimti analogiškų sprendimų.

"Pirmas Kauno miesto tarybos posėdis 2016 m. vyks vasario 2 d., tuomet ir tvirtinsime savo tvarkas. Krepšelio lėšos bus skiriamos devyniems mėnesiams. Kadangi pinigų negalima skirti atgaline data, planuojame juos skirti vasario–birželio ir rugsėjo–gruodžio mėnesiams. Sausį reikėtų planuoti išsiversti savomis lėšomis", – konstatuojama V.Kučiauskienės laiške.

Pernai Kauno NVŠ tiekėjus spalio lėšos pasiekė tik lapkričio 20-ąją, nes reikėjo laukti, kol miesto taryba formaliai suteiks įgaliojimus administracijos direktoriui pasirašyti sutartis. Tuomet lyg ir buvo formalus pasiteisinimas – tai naujovė, tad ir nesklandumai galimi.

Lauks posėdžio vasarį

Vakar ministerijos suskubo pasigirti, kad 2016 m. pinigų skyrimo ir panaudojimo tvarka patvirtinta, tačiau Kauno vaikų tėvams tai menka paguoda. Miesto politikai šį mėnesį neposėdžiaus, tad ir pinigų iš biudžeto būreliai nesulauks. Teks susimokėti patiems?   "Pernai švietimo ir mokslo ministro įsakymas numatė finansavimo tvarką iki gruodžio 31 d. Kadangi dabar tas įsakymas išleistas sausio pradžioje, pagal jį finansavimo tvarką iš naujo turi patvirtinti miesto taryba, todėl ir susidarė tokia situacija", – biurokratines subtilybes aiškino Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Paklaustas, ką patartų neformalaus vaikų švietimo teikėjams, sausį negausiantiems pinigų, V.Mažeika situacijos nesureikšmino. "Jie kiekvienas pagal savo individualią praktiką su vaikų tėvais turėtų aptarti, kaip elgtis esant tokiai situacijai, koks mokestis galėtų būti, kad veikla nenutrūktų. Gal paskui įskaičiuoti tuos pinigus, kurie vėliau bus skirti paslaugos teikėjams?" – svarstė savivaldybės atstovas.

Kaunas nuskambėjo ir dėl to, kad švietimo ir mokslo ministrės A.Pitrėnienės revoliucinis planas paskatinti moksleivius aktyviau lankyti būrelius pernai nepavyko nei Kaune, nei Kauno rajone – sugebėta panaudoti tik pusę šiam tikslui skirtų pinigų, o likusius teko grąžinti į biudžetą.

"Šiemet laiko yra daugiau. Ir ministro įsakyme yra įvertinta tam tikra praktika per praėjusius tris mėnesius. Dabar savivaldybė turi daugiau manevravimo galimybių. Pagaliau tie privatūs paslaugų teikėjai, kurie abejojo, ar verta kažką daryti trims mėnesiams, šiemet jau ketina pretenduoti į tas lėšas", – viliasi V.Mažeika.

Anot jo, Kaunas dar išsiskiria ir tuo, kad turi platų neformalaus ugdymo įstaigų tinklą, kuris užima 29 proc. vaikų, ir mokyklose užimta 80 proc. vaikų.

"Tai labai svarbu, nes privačių paslaugų teikėjų neatsirado tiek, kiek tikėtasi. Kita vertus, nesinorėjo tų pinigų dalyti bet kaip", – pridūrė Švietimo skyriaus vedėjas.

Valdiški ministerijos atsakymai

"Kauno dienai" ėmus domėtis, kodėl ministerija nesiteikė parengti dokumentų praėjusių metų gruodį, įstaigos Komunikacijos skyrius informavo, kad ministrė naują tvarką yra patvirtinusi sausio 5 d.

"Dokumentas pirmiausia skelbiamas (ir jau yra paskelbtas) teisės aktų sistemoje. Šiandien (sausio 6 d. – aut. pastaba) jis paskelbtas mūsų ministerijos interneto svetainėje. Artimiausiu metu platinsime išsamesnį pranešimą žiniasklaidai", – elektroniniu laišku atsiųstą paaiškinimą pasirašė ŠMM Komunikacijos skyrius, nors ir buvo prašyta, kad situaciją pakomentuotų konkretus tuos dalykus išmanantis ministerijos atstovas.

Į klausimą, ar naujajame apraše bus esminių pokyčių ir dėl to vėluojama, Komunikacijos skyrius net nesiteikė atsakyti ir, tik primygtinai tai priminus, vakar atsiuntė kiek platesnį anoniminį paaiškinimą.

"Kaip ir iki šiol, numatoma krepšelio suma yra 15 eurų. Patvirtintoje metodikoje nauja tai, kad krepšelio suma galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis galės kisti atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje", – teigiama rašte.

ŠMM teigimu, savivaldybė, didinanti ar mažinanti rekomenduojamą lėšų sumą, turi ją pagrįsti ir užtikrinti, kad nenukentėtų ugdymo kokybė, o lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir racionaliai. "Jei numatoma skirti didesnį nei 15 eurų finansavimą, turi būti pasiekti ir aukštesni neformalaus vaikų švietimo programos vykdymo rodikliai", – informuoja ŠMM.

Rašte taip pat teigiama, kad šiemet supaprastinta duomenų pateikimo tvarka: savivaldybėms reikės pateikti tik tris priedus vietoj buvusių septynių, programų nereikės tvirtinti kasmet, o savivaldybės pačios nusistatys periodiškumą, kas kiek laiko galės veikti akredituota programa.

Daug neaiškumų tėvams

"Planuojame rimtą pasitarimą su kolegomis iš Vilniaus, spręsime, ką daryti: ar finansuosime iš savo įmonės. Pajutome ir vaikų nubyrėjimą, nes tėvai kasdien daug klausinėja, kaip bus ateityje, o mes nieko negalime atsakyti, nes patys nieko nežinome", – atvirai pasakojo "Robotikos akademijos" Kauno miesto kuratorius Vytautas Barzdaitis.

Jo nuomone, ministerijos sprendimas skirti krepšelį vaikų neformaliajam ugdymui – išties geras dalykas, nes vaikų grupės pasipildė ir tėvai džiaugiasi finansiniu paskatinimu bei atžalų užimtumu. Vis dėlto finansavimo nestabilumas kelia rūpesčių.

"Gruodžio mėnesį mums buvo sakoma, kad nuo Naujųjų vėl bus pinigų. Kalbėta, kad finansavimą gausime jau nuo sausio, o dabar viskas nusikėlė į vasarį", – apgailestavo vis populiarėjančius robotikos užsiėmimus vaikams Kaune organizuojantis V.Barzdaitis.

Kaip sumokėti "Sodrai"?

Kauno tvirtovės VII forto muziejaus, kur vyksta įvairūs būreliai vaikams, direktorius Vladimiras Orlovas nelinkęs nesklandumų, susijusių su nutrūkusiu finansavimu sausį, vadinti didele problema, tačiau akivaizdu, kad teks gerokai pasukti galvą, kaip užkamšyti šį mėnesį atsivėrusią skylę.

"Programos akredituotos, būrelių darbas turi vykti, o mes turime tėvams pasakyti, kad sausį jie kainuos brangiau, o vasarį – galbūt vėl pigiau? Labai nerimtai atrodytume. Mes kainų nedidinsime, bet tie, kurie mokestį buvo sumažinę iki nulio ir vertėsi tik iš valstybės skiriamų 15 eurų, gali ir neišgyventi", – pastebėjo V.Orlovas.

Anot jo, bene kebliausia situacija dėl to, kaip elgtis su būreliams vadovaujančiais mokytojais ir jiems mokamu atlygiu bei mokesčiais "Sodrai".

"Jeigu sausį finansavimo nėra, iš ko sumokėti "Sodrai"? Žinoma, pinigai niekur nedingsta, jie perkeliami į birželį, bet mokesčių įmokos iš sausio į birželį juk niekas neperkels?" – svarstė neformalaus švietimo įstaigos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad finansavimas skiriamas devynis mėnesius, tačiau taip ir lieka neaišku, ką daryti su įdarbintais mokytojais likusius tris. "Terminuotų sutarčių sudaryti negaliu, nes čia – ne braškių skynimas. Pagal neterminuotą sutartį įdarbinęs mokytojus, pagal įstatymą privalau suteikti jiems apmokamas atostogas, tačiau krepšelio pinigai skirti tik kontaktinio darbo valandoms apmokėti. Atrodo, kad vieni teisės aktai verčia mane pažeidinėti kitus teisės aktus", – įžvelgė direktorius.

Reikia tobulinti

V.Orlovas neabejoja, kad 15 eurų krepšelis tikrai paskatino kai kuriuos vaikų užimtumo organizatorius išlįsti iš šešėlio, kai už paslaugas buvo mokama neoficialiai, tačiau toks netolygus valstybės skirtas finansavimas veiklai gali vėl pastūmėti atgal.

Jis įvardijo ir dar vieną bėdą. Už NVŠ lėšas negalima pirkti prekių, brangesnių nei 500 eurų, tad, jeigu darbui su vaikais reikia kokių nors staklių ar muzikos instrumento, neformalaus ugdymo įstaiga tokius daiktus įsigyja nuomos būdu, mokėdama pinigus kas mėnesį, nes teisės aktai tai leidžia. "Jeigu sausį finansavimas neskiriamas, pinigai nuomai irgi nutrūksta. Gal tų daiktų ir neatims, bet jau reikės ieškoti, kaip padengti ar atidėti mėnesio įmoką", – aiškino V.Orlovas.

Jokių problemų neįžvelgia nebent tik tos įstaigos, kurios ir taip yra išlaikomos savivaldybės.

"Metams baigiantis paaiškėjo, kad neformalaus vaikų švietimo finansavimo tvarka bus tęsiama ir šiemet. Paskutinė informacija, kad lyg nuo vasario turėtų būti lėšos. Vėl iš naujo reikės teikti programas. Mums kažkokios problemos nesudaro, nes esame savivaldybės įstaiga, priklausome švietimo skyriui, tai dėl to mūsų veikla nenutrūksta. Kaip vykdėme veiklą, taip vykdome toliau", – sakė Kauno vaikų ir jaunimo teatro "Vilkolakis" direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kilda.

Skaičiai

Savivaldybės duomenimis, pernai rudenį Kaune buvo akredituotos beveik visos svarstyti pateiktos NVŠ programos – 180. Iš jų trims mėnesiams finansavimą gavo 85 programos, kurias lanko maždaug 3 650 moksleivių.

Visiems į programas užsiregistravusiems vaikams buvo skirta po maksimalią – 15 eurų krepšelio sumą.

Kaune maždaug 80 proc. moksleivių yra užimti neformaliuoju ugdymu mokyklose, apie 29 proc. – neformalaus ugdymo įstaigose. Dar 4 tūkst. mokinių lanko formalųjį ugdymą papildančias veiklas muzikos ir dailės mokyklose.

Pastarosios ir bendrojo lavinimo mokyklos negalėjo pretenduoti į NVŠ krepšelį.