V. A. Bumelis Kaune įžvelgia biotechnologijų klasterio galimybes

Patarimą patentuoti idėjas biotechnologijų srities autoritetas gabiems jaunuoliams davė ne šiaip juokais. Šiandienėje milžiniškos spartos pokyčių eroje pasaulinių verslų konkurencingumą lemia būtent naujos idėjos ir inovacijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija garsėja biomokslų krypties rengimu ir inovatyviu ugdymu. Vyresniųjų klasių gimnazistai viešėjusiam prof. V. A. Bumeliui pristatė brandžius, tarptautiniais apdovanojimais įvertintus mokslinius tyrimus ir mokomųjų bendrovių produktus. Ne vienas jų ateityje gali virsti sėkmingu verslo projektu.

Mokslinių tyrimų temos stebina brandumu

Akademikas atkreipė dėmesį į gimnazistų Augusto Skaudicko ir Arturo Airapetiano tyrimą „Moksleivių pėdų temperatūros ypatumų tyrimas, naudojant termografijos metodą“. Pažangių vaistų kūrėją sudomino tai, jog savo bendraamžių pėdų temperatūrą matavę moksleiviai ieškojo ankstyvos tokių ligų, kaip diabetas, diagnostikos būdų.

Gimnazijos svečią nustebino ir gimnazistės Militos Songailaitės mokslinis tyrimas „Visuomeninių judėjimų įtaka dainų melodijų fizikinėms savybėms Ispanijos, Izraelio ir Lietuvos pavyzdžiu“. Tyrimus mokiniai atliko drauge su LSMU mokslininkais prof. Vincentu Veikučiu ir prof. dr. Algimantu Kriščiukaičiu. Šie ir kiti gimnazistų darbai pelnė ES nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso bei programos „Junior Achievement“ prizus.

Jei XX amžius buvo fizikos amžius, tai XXI-asis yra biologijos ir biotechnologijų amžius.

Susipažinęs su LSMU gimnazijos veikla, prof. V. A. Bumelis su gimnazistais pasidalijo įžvalgomis, kokie iššūkiai jaunosios kartos laukia bioekonomikos amžiuje.

„Jei XX amžius buvo fizikos amžius, tai XXI-asis yra biologijos ir biotechnologijų amžius. Padaryta daug svarbių atradimų, pavyzdžiui, iššifruotas žmogaus genomas. O visą pažangą XXI amžiuje galingai skatins bioekonomika“, – pabrėžė prof. V. A. Bumelis.

Kaune įžvelgia išskirtinių galimybių

Pasak akademiko, bioekonomika nėra vien biotechnologijos, ši sąvoka aprėpia visą procesą: atsinaujinančių biologinių žaliavų gamybą ir tų žaliavų bei atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus. Pačių biotechnologijų esama įvairių sričių, pavyzdžiui, Lietuvoje išplėtotos vadinamosios raudonosios biotechnologijos – vaistų gamyba.

„Nepraranda reikšmės ir žalioji biotechnologija – viskas, kas susiję su miškais, žemės ūkiu. Tikrai nenoriu agituoti, kad nebereikia Lietuvoje bulvių auginti. Tačiau ir šiai sričiai reikia pasitelkti bioekonomiką. Štai Izraelyje žemės ūkyje daug pasiekta būtent išplėtojus aukštąsias technologijas. Yra dar mėlynoji biotechnologija, susijusi su jūra. Kol kas iš Baltijos jūros imame tik silkes – bet juk pasitelkę biotechnologijas galėtume iš jos turtų gauti ir pridėtinės vertės. Yra baltoji biotechnologija – biochemijos pramonė, yra ir juodoji – toksinai ir bakterinis ginklas“, – biotechnologijų įvairovę apžvelgė prof. V. A. Bumelis.

Profesorius prognozuoja, jog iki 2020 m. biotechnologijų pardavimas Lietuvoje išaugs maždaug 2,2 milijardo eurų ir sieks 1-2 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Verslininkas įsitikinęs, kad sutelkus mokslo, verslo, aukštos kvalifikacijos specialistų pajėgumus bioekonomikos plėtrai, Lietuva galėtų tapti viena iš Europos lyderių.

Planuoja šimtamilijonines investicijas

„Štai Kauno rajoną ir miestą galėtume paversti tikru bioekonomikos klasteriu. Juk Kaune telkiasi visos mokslų sritys: medicina, biomedicina, žemės ūkis, technologiniai mokslai, yra stiprių verslo įmonių. Sujungus visa tai į klasterį ir turint aiškią strategiją, galėtume daug pasiekti“, – kalbėjo prof. V. A. Bumelis.

Kauno galimybes gimnazijos svečias paminėjo ne atsitiktinai. Visai neseniai tapo žinoma, jog prof. V. A. Bumelis Lietuvoje planuoja statyti tris 200 mln. eurų vertės fabrikus, kurių viename bus gaminami vaistai iš mikrobinių ląstelių, kitame – iš žinduolių ląstelių, o trečiame 3D biospausdintuvais bus spausdinami žmogaus ląstelės bei organai ląstelių terapijai.

Vietos, kurioje įkurdins šią svarbią investiciją, verslininkas dar nepasirinko, tačiau neslėpė, jog susilaukia kvietimų iš įvairių miestų, o Kaunas jį traukia dėl jau minėtų biotechnologijų klasterio galimybių ir gabių, kūrybiškų, gerai parengtų specialistų gausos.

Gimnazistams pasidomėjus, kokios perspektyvos jaunimo lauktų naujajame tyrimų centre, prof. V. A. Bumelis užtikrino: šiandien biotechnologijų srityje jauniems specialistams karjeros galimybių – itin daug. Kompanijoje „Biotechfarma“ darbuotojų amžiaus vidurkis yra 25-27 metai.

Lyderis – kaip raitelis

Kokių tad savybių reikia turėti jauniems žmonėms, kad jie gebėtų pasinaudoti ateities galimybėmis ir eiti į priekį? Prof. V. A. Bumelis moksleiviams pateikė gyvų, vaizdžių pavyzdžių.

„Pirmoji svarbi savybė – lyderystė. Štai žiūriu, kas atsisėdo į pirmas žiūrovų eiles. Gimnazijos direktorius, LSMU rektorius, A. Bumelis, mokytojai – ir keli mokiniai. Ar vietos kitur neradote, ar tikrai norėjote čia atsisėsti?“, – pasiteiravo mokinių lektorius, ir gavęs atsakymą, jog taip norėjo patys mokiniai, tęsė: – Tokie ir yra būsimieji lyderiai: tie, kurie nori būti priekyje, nori pasakyti savo mintis.

Lyderis – kaip raitelis, per varžybas atsiplėšęs nuo kitų dalyvių. Kai turi atstumo persvarą, gali sau leisti suklysti – ir vis vien likti lyderiu. Tad visą laiką norėkite būti lyderiais, nes tada dar turėsite laiko ir pasimokyti iš savo klaidų“.

Kitos verslui svarbios savybės – strateginė drausmė, atvirumas pokyčiams, išradingumas ir meistriškumas. Prof. V. A. Bumelis pabrėžė ir moralinių vertybių svarbą – bet čia, pasak jo, nieko geriau, nei dešimt Dievo įsakymų, iki šiol nėra sugalvota, tad jie tebėra puikus moralinis orientyras. „LSMU gimnazistai – jūs šaunuoliai. Susikurkite savo strategiją ir eikite į priekį. Nenorėkite būti antrais, siekite būti pirmais. Nenorėkite būti gerais – siekite būti puikiais“, – linkėjo profesorius.

„Siekėme, kad apie biotechnologijų amžių moksleiviams papasakotų tikras šio verslo liūtas“, – patenkintas šypsojosi LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.

Akademikui V. A. Bumeliui jis gimnazijos vardu įteikė atminimo dovaną – šuns skulpūrėlę, mat profesorius jas kolekcionuoja. V. A. Bumelis pasidžiaugė šiuo metu turįs naują augintinį – labradorą Elvį, ir pažadėjo moksleiviams kitą kartą į viešnagę LSMU gimnazijoje atvykti su juo.