Užliedžiai: kitoje gatvės pusėje – miestas

Anksčiau ignoruota kaip pernelyg nutolusi nuo miesto Užliedžių seniūnija šiandien nuo išsiplėtusio miesto pakraščio atrodo ranka pasiekiama. Anksčiau Henriko Daktaro valdomis vadinta gyvenvietė kratosi sąsajų su nusikalstamo pasaulio autoritetu ir tampa patrauklia vieta jaunoms šeimoms.

Gyventojų skaičius padvigubėjo

"Užliedžiuose gyvenu septintus metus ir nejaučiu jokios Daktarų įtakos. Į kalbas apie šios šeimos nuopelnus Užliedžiams mes su vyru žiūrime su humoru", – šypsojosi užliediškė dailės terapeutė, trijų vaikų mama Rasa Andrikienė. – Man čia labai patinka: ir ramu, ir netoli miesto. Vienintelis trūkumas – Užliedžiuose nėra vaikų darželio. Giraitėje veikia tik viena grupė. Vyriausias šešiametis sūnus vietos į šį darželį nesulaukė – eina į priešmokyklinę grupę. Vidurinysis keturmetis sūnus taip pat nepateko – jį vežiojame į darželį mieste. Tikiuosi, bent mažosios taip vežioti nereikės", – sūpuodama trijų mėnesių dukrytę vylėsi jauna mama.
Užliedžiai, Giraitė, Vijūkai sparčiai plečiasi: kvartalais kyla nauji privatūs namai ir daugiabučiai. Per dešimt metų gyventojų skaičius seniūnijoje išaugo dvigubai – dabar siekia per 4 tūkst. – ir smarkiai atjaunėjo: naujakuriai – daugiausia jaunos šeimos su vaikais.

"Žinau šią problemą – vaikų darželio Užliedžiams labai trūksta. Esame parengę universalaus daugiafunkcio centro pastato rekonstrukcijos projektą. Tai pastatas, kuriame įsikūrusi seniūnija, mokykla, medicinos punktas, biblioteka, laisvalaikio salė. Kitais metais turėtų prasidėti rekonstrukcija. Išplėtus pastatą, čia veiks ir keturios darželio grupės, darželinukai bei moksleiviai turės valgyklą, sporto salę", – planavo Užliedžių seniūnė Jūratė Truncienė.

Kita neišspręsta Užliedžių problema – judri Ledos g. Tai – pagrindinė eismo arterija gyvenvietėje: ja įvažiuojama ir išvažiuojama iš Užliedžių. Sovietmečiu tiestos gatvės važiuojamoji dalis siaura, dvi mašinos, važiuojančios priešingo eismo pusėmis, vos prasilenkia. "Šaligatvių nėra, siauru kelkraščiu į mokyklą ir iš jos eina vaikai. Pavojinga, ypač piko valandomis, kai visi važiuoja į darbą ir iš jo. Gatvės rekonstrukcijos projektas seniai parengtas, tik vis negauname finansavimo jam įgyvendinti", – apgailestavo seniūnė.

Daugėjant gyventojų seniūnijoje, auga moksleivių skaičius Domeikavos gimnazijos Užliedžių pradinio ugdymo skyriuje. "Anksčiau turėjome keletą jungtinių klasių. Tada daugelis naujakurių vaikus vežiojo į mokyklas Kaune. Sakydavo: mano močiutė jungtinėje klasėje mokėsi, bet mano vaikas nesimokys. Dabar, kai jungtinių klasių nebeliko, tėvai džiaugiasi, kad čia mažai vaikų, vienam vaikui tenka daugiau mokytojo dėmesio", – sakė Domeikavos gimnazijos Užliedžių skyriaus mokytojas Virgilijus Piekus.

Nustemba atsidūrę kaime

Užliedžių seniūnija ribojasi su Kaunu – siekia IX forto, Šilainių, Romainių prieigas. "Kai kuriose vietose dabar yra taip, kad vienoje gatvės pusėje namai priklauso miestui, kitoje – kaimui, kaip Vijūkuose. Kai kurie naujakuriai, atvykę deklaruoti gyvenamosios vietos, labai nustemba sužinoję, kad gyvena kaime, Kauno rajone. Sako: taigi aš ne kaime, o mieste namą pirkau. O man kaip tik atrodo, kad kaime gyventi labai gerai, nes čia – ir žemės mokestis, ir privalomasis mašinos draudimas mažesni. Be to, mes čia geriame sveiką pieną tiesiai iš mokymo centro fermų. Bobučių, laikančių karves, Užliedžiuose beveik nebeliko", – pastebėjo seniūnė.

Keletas seniūnijos didžiųjų gyvenviečių – Užliedžiai, Giraitė, Naujieji Muniškiai – sovietmečiu plėtėsi čia kuriantis Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio darbuotojams. Buvusiam vienam stipriausių ūkių šalyje priklausė beveik 4 tūkst. ha žemės, ūkyje dirbo 680 darbuotojų. Atkūrus nepriklausomybę, nemaža ūkio žemių dalis buvo grąžinta savininkams arba privatizuota. Ūkio žemės ir laikomų galvijų skaičius sumažėjo keturis kartus, darbuotojų – daugiau kaip dešimt kartų. Dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) praktinio mokymo ir bandymų centro fermos veikia Užliedžiuose, Giraitėje, Naujuosiuose Muniškiuose.

"Šiuo metu auginame tik galvijus. Pašarų jiems užsiauginame, mėsą, pieną parduodame – patys išsilaikome. Tiesa, dėl Rusijos embargo pieno, mėsos supirkimo kainos dabar smarkiai nukritusios. Netikiu, kad Seimo priimta įstatymo pataisa, leidžianti ritualinius skerdimus gyvulių neapsvaiginus, iš esmės pakeis situaciją. Bet mes išgyvensime", – įsitikinęs centro direktorius Saulius Makauskas.
Centre saugomas senųjų galvijų veislių genofondas. Tarp kitų veislių, čia auginamos senųjų lietuviškų karvių veislių atstovės – Lietuvos šėmosios ir baltnugarės. "Šių veislių karvės ganėsi Lietuvos laukuose dar Vytauto laikais. Sovietmečiu lietuviškų veislių karvės imtos kryžminti su holšteinais, nes jų labai geri pieningumo, mėsos prieaugio rodikliai. O mes šias veisles siekiame išsaugoti grynas", – paaiškino S.Makauskas.

Ateinančią vasarą Giraitėje turėtų iškilti nauja veršelių ferma, vėliau vienai centro fermų ketinama pirkti melžimo robotus. Tuomet fermose greičiausiai skambės ir simfoninė muzika. Ne žmonėms – karvėms. "Pasaulyje seniai atlikti tyrimai ir nustatyta, kad simfoninė muzika karves nuramina. Kai nuo spalio mėnesio prasideda praktiniai mokymai, į fermas pradeda eiti būriai pradedančiųjų studentų, būsimų veterinarų ir gyvulininkystės technologų, anksčiau naujagimio veršiuko nemačiusių. Jie puola filmuoti ir mamoms skambinti, pasakoti, triukšmauti, tad karvių pieningumas pastebimai sumažėja. Dėl to mūsų fermoje simfoninė muzika tikrai praverstų", – įsitikinęs centro direktorius.

Sugrįžta tik miegoti?

Prieš penkerius metus grupė vietos entuziastų susibūrė į Užliedžių bendruomenės centrą. Centras surengė apklausas vietos gyventojų poreikiams ištirti. "Apklausus žmones, išryškėjo problemos: laisvalaikio užimtumo, sporto galimybių stoka, paslaugų ribotumas, kaimo infrastruktūros. Pamatėme, kad labiausiai nuskriausti kaime vaikai ir jaunuomenė – jiems čia nėra ką veikti. Tad rengdami kaimo plėtros strategiją, šiai gyventojų amžiaus grupei skyrėme daugiausia dėmesio, – paaiškino Užliedžių bendruomenės centro pirmininkė Laima Pilipavičienė. – Gavę finansavimą projektui, visuomenės poreikiams skirtame sklype įrengėme vaikų žaidimų aikštelę – šiemet surengėme talką jai atnaujinti, taip pat organizuojame sporto šventes, mankštas, dviračių žygius, vasarą – stovyklas socialiai remtinų šeimų vaikams."

Neseniai bendruomenė įsigijo šiaurietiško ėjimo lazdas – šį sveiką vaikščiojimo būdą galės išbandyti visi norintieji. L.Pilipavičienė pripažino, kad į kai kuriuos bendruomenės centro organizuojamus renginius užliediškių susirenka negausiai. "Galbūt tai yra priemiestinio kaimo problema: daug žmonių dirba mieste, namo sugrįžta tik miegoti, nieko daugiau jiems čia ir nereikia – nuo bet kokios bendruomeninės veiklos jie laikosi nuošaliau. Taip pat nėra aktyvaus visuomeninio gyvenimo tradicijų tarp senbuvių. Vis dėlto tikiuosi, kad užliediškiai išsijudins", – vylėsi bendruomenės pirmininkė.

Nupieštą pyktį išmeta

Kaip pagerinti vietos vaikų laisvalaikį, svarsto ir dailės terapeutė, dailininkė R.Andrikienė. Prieš gimstant dukrai ji vesdavo nemokamus dailės terapijos užsiėmimus Kaune, vaikų gerovės centre "Pastogė".

"Piešdavome pyktį, paskui jį suglamžydavome, suplėšydavome ir išmesdavome. Vaikai šios užsiėmimų dalies labai laukdavo, jei kartais praleisdavau, visada man primindavo", – pasakojo dailės terapeutė. Šiuo metu ji yra Pagynės vaikų globos namų vienos auklėtinės mentorė – savanorė patarėja. "Džiaugiuosi, kad man teko labai motyvuota mergina. Ji mokosi dvyliktoje klasėje, ruošiasi studijuoti užsienyje, taupo pinigus tarptautiniam anglų kalbos egzaminui. Su ja bendrauju kartą per savaitę, kalbamės įvairiausiomis temomis", – džiaugėsi R.Andrikienė. Ateityje, kai paaugs jauniausia šeimos atžala, moteris tikisi dailės, dailės terapijos užsiėmimais sudominti kitas Užliedžių mamas.

Prasidėjus namo remontui, nebeturėdama kur tapyti, moteris neseniai atrado tapybą ant šilko. "Rėmą su užtemptu šilku galiu pasidėti bet kur – ir ant virtuvės stalo. Vien piešimas, tapyba padeda išlieti emocijas, nusiraminti, bet dailės terapija yra kur kas daugiau nei tai. Per kai kuriuos užsiėmimus net nepiešiame – tik kalbamės", – pašnekovė pastebėjo, kad dailės terapeutui reikia psichologo žinių.

Skaičiuoja saugomas griežles

Svarbiausia Užliedžių šventė – Griežlės diena – minima birželį. Kas antri metai kulminaciją šventė pasiekia vėlai vakare, jau sutemus, kai aktyvūs užliediškiai leidžiasi skaičiuoti griežlių. Padedami Kauno marių regioninio parko darbuotojų, apsirūpinę kompasais ir žibintuvėliais, vietiniai gyvosios gamtos mylėtojai pasklinda pievose prie Nevėžio – čia į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos griežlės peri jauniklius. "Griežlės – baikštūs paukščiai, žmonių neprisileidžia. Prašome ir nepriprašome draustinyje esančių žemių savininkų nusišienauti pievas – kai žolė žemesnė, griežlės, iškilus pavojui, gali pabėgti.

Dėl retumo ir tokio baikštumo jas pamatyti labai sudėtinga – griežles skaičiuojame pagal skleidžiamą garsą. Kai kas iš manęs juokiasi – sako, kokias tu ten vištas vaikaisi, bet keletą žmonių šiais retais paukščiais rimtai sudominau", – šypsojosi seniūnė.

Griežlės puikuojasi ir seniūnijos herbe.

Petras Mikelionis

Kauno rajono savivaldybės vicemeras

Užliedžius gerai žinau – juose dešimt metų gyvenau. Į šią gyvenvietę anksčiau kai kas žiūrėjo kaip į nutolusią nuo miesto, dėl to galbūt neperspektyvią. Tačiau tuo metu, 1989–1990 m., tarp kitų Kauno rajono gyvenviečių ji išsiskyrė tuo, kad čia buvo įvestos visos komunikacijos: išasfaltuotos gatvės, nutiesti elektros, vandentiekio, kanalizacijos, telefono tinklai. Ir tik tada čia statėsi gyvenamieji namai. Tokie patogumai tais laikais užmiesčio gyvenvietėje buvo išskirtinis dalykas, tačiau žmonės mieliau kūrėsi Sargėnuose, Ramučiuose ar Garliavoje – esą arčiau miesto.

Anksčiau Užliedžiuose daugiausia kūrėsi tuometės Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio darbuotojai. Dabar gyventojų sudėtis labai pasikeitusi, senųjų gyventojų, galima sakyti, tik Ledos g. belikusi.
Dabar Užliedžiai pasidarė labai perspektyvūs: statomi nauji gyvenamieji namai, kuriamos verslo įmonės. Čia namus pasistatė arba nusipirko krepšininkas Algirdas Linkevičius, Šarūno Jasikevičiaus tėvai, nemažai verslininkų. Išsiplėtus miestui, Užliedžių seniūnija atsidūrė pačiame miesto pakraštyje, o 5 km atstumas nuo gyvenvietės iki miesto atrodo labai mažas.

Kitais metais Užliedžiuose planuojame pradėti daugiafunkcio centro ir Ledos g. rekonstrukciją. Projektų sąmata – ne vienas milijonas, tad vien savivaldybės lėšomis jų nesugebėtume įgyvendinti. Ledos g. rekonstrukcijai tikimės panaudoti ES paramos lėšas – 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu kelių infrastruktūrai gerinti numatyta kur kas daugiau lėšų nei ankstesniuoju laikotarpiu. Net ir 10–20 proc. kofinansuoti tokius projektus savivaldybei yra nemenka finansinė našta.

Būta trijų dvarų

Seniūnijos teritorijoje buvusios trys dvarvietės. Užliedžių kaimas ir dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVIII a. 1770 m. privilegijomis dvaras atiteko garsios bajorų giminės atstovui Juozapui Zabielai. Spaudos draudimo laikais čia veikė slapta mokykla, kurioje vaikai mokyti lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.

Senieji Muniškiai (arba Muniškiai) XIX a. antroje pusėje priklausė dvarininkams Zaleskiams. Jie Muniškiuose pastatė Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčią, kuria labai rūpinosi Konstancija Zabielaitė-Zaleskienė. Sovietmečiu maldos namai buvo uždaryti, paversti grūdų sandėliu. Atkūrus nepriklausomybę, pastatas grąžintas tikintiesiems, rekonstruotas.

Vijūkų dvaras to paties pavadinimo kaime priklausė istoriko, pirmosios Lietuvos istorijos autoriaus, Vilniaus universiteto rektoriaus Alberto Vijūko-Kojelavičiaus tėvams. Šiame dvare gimė būsimasis istorikas ir du jo broliai Petras ir Kazimieras. Visi trys vėliau tapo jėzuitų vienuoliais ir nemažai tėvų turto užrašė Kaune kuriamai Jėzuitų kolegijai.

Užliedžių pavadinimas siejamas su upeliu Lieda, kuris anksčiau, iki melioracijos, tekėjęs per Užliedžių kaimą – ir dabar pagrindinė gyvenvietės gatvė vadinasi Ledos.
Prie Nevėžio kairiojo kranto prigludę Bivylių senkapiai, manoma, likę iš pirmojo tūkstantmečio pradžios. Kasinėjant kapinyną, buvo rasta apdegusių žalvarinių dirbinių, degintų kauliukų, žirgo dantų.