- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
Karmėlavos moksleiviai ir kariai ėmėsi tvarkyti ypatingą vietovę – Pirmojo pasaulinio karo bunkerius ir kitus įtvirtinimus Narėpuose. Maždaug per metus laiko čia turėtų būti įrengti pėsčiųjų takai su nuorodomis.
Bunkerių juostos dalis
Narėpų įtvirtinimai – karo inžineriniai įrengimai, išsidėstę tiek šios Karmėlavos seniūnijos gyvenvietėje, tiek ir miškingose jos apylinkėse. Ilgai laiką jie buvo užmiršti – dėmesys ir pajėgos skirtos Kauno tvirtovės statiniams ir jų aplinkai tvarkyti.
Jie suskirstyti į tris grupes: pasyvieji bunkeriai-slėptuvės, aktyvieji, kuriuose buvo įrengti šaudymo lizdai, ir stebėjimo bunkeriai.
"Narėpų bunkeriai – viena iš gynybinių linijų atkarpų, pastatytų 1915 m. vokiečių armijos poreikiams. Vokiečiai juos pastatė ruošdamiesi carinės Rusijos armijos puolimui. Kauno tvirtovės fortai carinės valdžios įsakymu buvo pastatyti galimam puolimui iš Vakarų – iš Vokietijos – atremti, – pasakojo kartu su paaugliais įtvirtinimus tvarkęs Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos skyriaus vedėjas Ovidijus Jurkša. – O šis ruožas iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo silpnai įtvirtintas, nes Rusijos armija iš šios pusės nesitikėjo vokiečių puolimo. Kai karo metu Rusijos kariuomenė atsitraukė ir Vokietija pasislinko iki Dauguvos upės, šias teritorijas užėmę vokiečiai suprato: šis ruožas gynybiniu požiūriu yra silpnoji vieta. Kadangi buvo likę daug statybinių medžiagų, įrangos, net ir darbininkų buvo, kurie modernizavo Kauno tvirtovės fortus 1912–1915 m., vokiečiai šį ruožą sustiprino, kad būtų galima atremti galimą carinės Rusijos armijos puolimą.
Taip, pasak O.Jurkšos, nuo dabartinių Kauno marių, Nemuno iki Neries per Palemoną, Amalius, Narėpus, Kleboniškį iki pat Lentainių netoli Domeikavos iškilo apie 300 betoninių pastatų. Jie suskirstyti į tris grupes: pasyvieji bunkeriai-slėptuvės, aktyvieji, kuriuose buvo įrengti šaudymo lizdai, ir stebėjimo bunkeriai. Vis dėlto šie įtvirtinimai karo metu nebuvo panaudoti.
Kauno tvirtovės parkas kartu su Karmėlavos B.Buračo gimnazija planuoja prie Narėpų įrengti stendą, informuojantį apie įtvirtinimus, ir parengti turistinį maršrutą. Pašnekovo žodžiais, kol kas sunku pasakyti, kada tai pavyks – šiemet ar kitais metais.
Statiniai sužavėjo moksleivius
Narėpų įtvirtinimais pirmieji susirūpino Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos moksleiviai. Iniciatyvos ėmėsi trys devintokai, Kraštotyros būrelio nariai – Jonas Sparnauskas, Viktorija Račkevičiūtė ir Alvita Živatkauskaitė, į talką subūrę kitus moksleivius.
"Mums kilo mintis įrengti visiems atvirą bunkerių parką, kad kiekvienas žmogus galėtų ateiti, apžiūrėti įtvirtinimus. Čia labai gražus kraštovaizdis – gerai būtų, kad daugiau žmonių visa tai pamatytų", – pasakojo J.Sparnauskas.
"Apie šiuos bunkerius sužinojome iš fotografo Dariaus Merkšaičio – jis mums padeda kurti dviejų dalių filmą apie mūsų istoriją "Karmėlavos metraštis". Iki tol apie šiuos objektus nieko nežinojome. Mus šie bunkeriai labai sužavėjo – nutarėme, kad juos turi pamatyti ir kiti. Tam reikia juos sutvarkyti", – užsiminė V.Račkevičiūtė.
Kalbinti devintokai sakėsi esantys Karmėlavos ir Ramučių gyventojai, tačiau ateinantys ar atvažiuojantys į Narėpus. "Norime, kad iki 2022 m., kai Kaunas kartu su Kauno rajonu taps Europos kultūros sostine, ši vieta taptų atvira visuomenei, žinoma", – pasak B.Buračo gimnazijos istorijos mokytojos Vilijos Čerkašinienės, moksleivių laukia ne viena ekspedicija į Narėpus.
Domėtis istoriniais objektais
"Filmuodami lankėmės ir Karmėlavos raketų bazėje – ten labai gražu, – apleista raketų baze žavėjosi A.Živatkauskaitė. – Netrukus įgyvendinsime didesnį projektą kartu su Raudondvario gimnazijos moksleiviais – jiems aprodysime ir šiuos bunkerius, ir raketų bazę. Ruošiamės tam, filmuojame, fotografuojame. Raketų bazėje labai įdomi atmosfera – ten nuvažiavus nesinori išvažiuoti. Tėvai leidžia mums ten organizuotai, kartu su mokytojais lankytis."
Pasak moksleivių, jų tėvai patys nori tokiose vietose apsilankyti ir tiesiog laukia progos, kada galės tai padaryti.
"Svarbu, kad mokiniai domėtųsi šalia esančiais istoriniais objektais, nebūtų abejingi tam, kokia jų būklė, ir patys prisidėtų tvarkant tokius objektus. Šie objektai liudija istoriją, iš kurios mes mokomės ir galime kurti kitokią ateitį. Karmėlavos seniūnija yra turtinga istorinių objektų. Kai kurie jų liudija tragiškus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykius. Mes galime patys savo akimis tą istoriją matyti, prie jos prisiliesti. Turime ir didikų, ir Antano Smetonos Lietuvos laikų paveldo, ir sovietinio paveldo, kaip raketų bazėje. Esame išskirtiniai ne tik dėl to, kad dabar čia yra oro uostas ir didžiausios miesto kapinės. Karmėlava visais laikais buvo išskirtinė – jos geografinė padėtis labai dėkinga", – sakė B.Buračo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė.
Kartu su moksleiviais Narėpų įtvirtinimus nuo menkaverčių augalų, žolių ir pernykščių lapų valė ir Karmėlavos bendruomenės veiklos organizatorė Rima Šuliokienė. Tračiadienį Narėpų įtvirtinimus tvarkė apie 160 karių iš Rukloje įsikūrusios Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" padalinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę1
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių20
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...
-
Į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė: pasiūlys išskirtinių gaminių Velykoms8
Prieš pat gražiausią pavasario šventę – šv. Velykas – į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė „Kaunas FOOD“. Kovo 29–30 dienomis vyksiančioje mugėje bus galima apžiūrėti, par...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...