Taksofonų reikia tik ligoniams ir banditams

Praėjusio amžiaus pabaigoje ryšio priemonių gretose karaliavusiais taksofonais šiandien naudojasi keli ligoniai, vienas kitas studentas ir nusikalstamo pasaulio atstovai. Taksofonai jau būtų išmirę, jei jų gyvybės palaikymo nereikalautų teisės aktai.

Nurašyti negali

"Ar naudojuosi kuo? Taksofonu? O kas tai yra?" – į mane, lyg į keistuolį, pažiūrėjo maždaug dešimties metų berniukas, ginkluotas išmaniuoju telefonu.

Tuo metu, kai jis gimė, taksofonų era jau išgyveno saulėlydį, o šiuo metu ši ryšio priemonė atrodo lyg praėjusio amžiaus iškasena. Ji greičiausiai jau būtų atsidūrusi muziejuje, jei taksofonų gyvybės palaikymo nereikalautų teisės aktai.

"Esame priversti užtikrinti tam tikrą taksofonų skaičių, tačiau, mūsų nuomone, jų tinklas galėtų būti gerokai mažinamas. Nuostolingiems taksofonams išlaikyti reikalingas lėšas galėtume skirti naujausių technologijų vystymui", – kalbėjo taksofonų savininkės TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Apsisaugo nuo sekimo

Vakar Laisvės al. nepavyko aptikti nė vieno taksofonu kalbančio žmogaus.

"Žmonės kartais kalba, bet man atrodo, kad dažniausiai taksofonu naudojasi tie, kurie bijo kalbėti mobiliaisiais telefonais", – nusijuokė prie pat taksofono dirbanti ledų pardavėja.

Nusikalstamo pasaulio atstovai – aktyvūs taksofonų naudotojai. Neteisėtus reikalus telefonu tvarkantys veikėjai tokiu būdu apsisaugo nuo galimo pokalbių pasiklausymo. Nusikaltėliai stengiasi savo reikalams nenaudoti to paties taksofono visą laiką ir renkasi nuošaliau įrengtus automatus. Keisdami telefono pokalbių vietas, jie nubraukia dulkes nuo visų tų taksofonų, kurių niekam nebereikia.

Taksofonai voratinkliais neapaugo tik ligoninėse, bendrabučiuose ir kai kuriose labiausiai žmonių lankomose susibūrimo vietose. Vis dėlto net trečdalis Lietuvos taksofonų per mėnesį nesulaukia nė vieno kliento, o vidutiniškai iš vieno taksofono per mėnesį paskambinama 7–8 kartus.

Nepatogu ir neapsimoka

Maždaug prieš 15 metų populiarumo piką išgyvenusius taksofonus nurungė nuo 2000 m. milžiniškais tempais besivystantis mobilusis ryšys. Taksofonus dar kurį laiką rėmė studentai ir turistai iš užsienio, tačiau ir šiuos perviliojo mobiliojo ryšio operatoriai, vartotojams pateikę iš anksto papildomas, bet kuriame spaudos kioske parduodamas mobiliojo ryšio korteles.
Taksofonų populiarumas sumažėjo dešimtis kartų ir nesiliauja mažėjęs. Per pastaruosius keletą metų naudojimasis jais sumažėjo dar perpus.

Mobiliojo ryšio amžiuje naudotis taksofonais ne tik nepatogu, bet ir dažnai neapsimoka. Skambučio iš taksofono į Lietuvos mobiliuosius tinklus minutės kaina – 99 centai.
Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas. Tiesa, kartais taksofonai pakeičia dislokacijos vietą, beviltiškus taškus pakeičiant į galbūt populiaresnius. Iš prieš dešimtmetį Lietuvoje buvusių 7,5 tūkst. taksofonų dabar jų beliko 1,2 tūkst., 200 iš jų – Kaune.

Taksofonų tinklas nesiplečia ir kitose šalyse. Kai kurios šio tipo telefonus pasiuntė į muziejus. Pavyzdžiui, Norvegija tai padarė jau senokai, vėliau jos pavyzdžiu pasekė Estija.