Judrus naujasis gyventojas

Kaune įsikūrusio zoologijos sodo naujokas stumbriukas pasaulį išvydo vos prieš mėnesį, tačiau per tą laiką jau nemažai ūgtelėjo ir kelias dienas jau išeina kartu su mama į lauko voljerą, tad su mažuoju gyventoju gali susipažinti ir lankytojai.

„Labai džiaugiamės, kad turime naują žvaigždę. Prieš maždaug mėnesį gimė stumbriukas Kaugerdas. Jis dūksta po voljerą, yra kupinas jėgų. Per tą mėnesį jis paaugo beveik dvigubai, tad, panašu, kad tai bus sveikas, guvus jauniklis“, – kalbėjo Viršutinės teritorijos skyriaus vadovė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.

„Mažylis šokinėja po voljere esantį kliūčių ruožą, tyrinėja pasaulį, todėl labai smagu. Mes, kaip stumbrų veislynas, turime jaunikliams išrinkti tokį vardą, kuris prasidėtų „Kau“, tai šį kartą turime Kaugerdą, nes viena prižiūrėtoja Gerda prižiūrėjo stumbrus ir juos laba myli, tai iš to suteiktas ir vardas stumbriukui“, – pasakojo gyvūnų priežiūros specialistė Vilda Jucytė.

Zoologijos sodo darbuotojai pažymėjo, kad svarbu veisti stumbrus tam, kad būtų išlaikytas jų genofondas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ypatingas ryšys su mama

Savo mažyli 12 metų amžiaus mama labai saugo. Priėjus arčiau pasigrožėti stumbriuku, ji pradeda smarkiau mojuoti ragais, nesvarbu, jog gyvūnus nuo lankytojų skiria tvora. Mažasis strumbriukas kartais vienas pabėgioja po voljerą, tačiau mamai pašaukus, greitai seka paskui ją.

„Mama Dulina labai rūpestinga. Tai jau ketvirtasis jos jauniklis, visus juos sėkmingai užaugino. Tie stumbrai pagal veisimo programą yra išvykę į kitus zoologijos sodus ar veislynus. Galima matyti, kaip mama vaikui vokalizuoja, pamūkia skirtingais tembrais ir taip jauniklį pilnai valdo, jam pasako kur sustoti, kur neiti. Aišku, vaikas kartais būna išdykęs, ne visada iš karto paklauso, ypač, kai laiką leidžia didžiajame voljere, tačiau šiaip jis paklusnus“, – pasakojo R. Pėtelytė-Brazaitienė, pridūrusi, kad kol kas mažylis daugiausiai maitinasi mamos pienu, tačiau jau paragauja ir šieno, ir nuskabo kokį žalią lapelį.

Stumbriuko tėvui Popkornui jau 15 metų. Zoologijos sodo darbuotojai nebesitikėjo, kad jis dar kartą taps tėvu, todėl labai džiugu, kad visgi jam pavyko. Tiesa, kol kas stumbriukas laiką leidžia tik su mama, kiti stumbrai laikomi atskirai, kad mažylio nesužalotų. Buvo vos keletas susitikimų ir su tėčiu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Jauniklis dar yra šiek tiek per mažas, todėl jo gentainiai gali nepaskaičiuoti savo jėgų, todėl jis kol kas gyvena tik su savo mama. O mažylio teta, kuri taip pat laukiasi, su tėčiu gyvena atskirai“, – apie tai, kad artimiausiu metu Zoologijos sode gali atsirasti dar viens strumbriukas, kalbėjo R. Pėtelytė-Brazaitienė.

„Stebime, kokia yra bandos hierarchija. Jis jau spėjo susipažinti su tėčiu, su kuriuo šiek tiek apsistumdė, bet tikrai viskas buvo gerai. Vaikas domisi pasauliu, dabar mėgina įvairias ribas, bet tėtis buvo gan solidus“, – antrino V. Jucytė.

Atkurta populiacija

Zoologijos sodo specialistai priminė, kad XX a. pradžioje, tarpukario laikotarpiu, stumbrai laukinėje gamtoje buvo visiškai išnaikinti. Kai kurie Europos zoologijos sodai buvo išsaugoję keletą individų, kurie šią rūšį padėjo atgaivinti.

Pradėjus juos veisti, 1952 m. Lenkijoje pirmieji jauni stumbrai buvo paleisti į laisvę, o Lietuvoje šis procesas prasidėjo 1973 m. Lietuvoje gyvenantys stumbrai priklauso lygumų linijos populiacijai, kuri buvo atkurta iš septynių individų.

Mama Dulina labai rūpestinga. Tai jau ketvirtasis jos jauniklis, visus juos sėkmingai užaugino.

Lietuvos zoologijos sodas turi sukaupęs vertingą patirtį veisiant stumbrus: patelės Dulinos pirmagimis patinas šiuo metu yra pagrindinis reproduktorius Dzūkijos nacionalinio parko aptvare, o jo palikuonys paleisti į laisvę, kad padidintų ten gyvenančių stumbrų genetinę įvairovę. Kiti Dulinos jaunikliai taip pat sėkmingai papildė stumbrų populiaciją: vienas jų šiuo metu gyvena prie Telšių įsikūrusiame „Žvėrinčiuje“, kitas – pagal tarptautinę veisimo programą išvyko į Čekiją. Lietuvos zoologijos sode iš viso atvesta dešimt stumbrų jauniklių.

Remiantis 2023 m. duomenimis, iš viso mūsų šalyje dabar gyvena apie 300 stumbrų. Pagrindinės grėsmės, su kuriomis susiduria šie didieji žinduoliai, yra buveinių nykimas ir brakonieriavimas. Stumbrų istorijos pavyzdys rodo, kaip zoologijos sodų bei privačių kolekcijų dėka miškų milžinai buvo sugrąžinti į gamtą.