Skandalo atomazga: dailininkas priekabiavo, bet jo nebaus

Žinomo kauniečio dailininko Prano Griušio komentarai ir veiksmai kolegės atžvilgiu atitinka priekabiavimą dėl lyties, tačiau jis nėra moters darbdavys, todėl įstatymo nepažeidė. Taip išaiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Priekabiautojai siekia įžeisti

Šį sprendimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priėmė, išnagrinėjusi dailininkės, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) lektorės Jūratės Jarulytės skundą dėl galimo P.Griušio seksualinio priekabiavimo arba priekabiavimo dėl lyties.

"Kauno diena" rašė, kad triukšmas dėl galbūt neleistinų P.Griušio veiksmų kilo, kai parodoje buvo iškabintas jo paveikslas, pavadinimu "Jų ieško policija", kuriame šalia beždžionių portretų pavaizduoti trys dailės klasikų stiliumi nutapyti moterų aktai. Trys nuogalės turėjo tapytojo kolegių dailininkių Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės, Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės ir Jūratės Jarulytės portretinių bruožų. P.Griušys – profesorius, VDA KF Tapybos studijų programos vadovas, trys pavaizduotosios – šios programos lektorės.

Remiantis šiuo kūriniu, kuris vykstant parodai buvo cenzūruotas – nukabinti aktai, – ir spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, J.Jarulytė parašė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Skunde nurodoma, kad P.Griušys tris savo pavaldines be jų sutikimo nufotografavo darbo vietoje, o iš tų nuotraukų vėliau nutapė portretus, pavaizduodamas jas nuogas.

Įstatyme priekabiavimas dėl lyties apibrėžiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Pareiškėja nurodė, kad, siekiant ją įžeisti, tokia aplinka buvo sukurta, nes paveikslas buvo aptarinėjamas tiek studentų, tiek dėstytojų – buvo komentuojama, šaipomasi, kikenama.

Rėmėsi ir parodymais

Nagrinėjant skundą, buvo apklausta dešimt liudininkų. "Dėl sukurtos bauginančios atmosferos yra ir liudininkų parodymų. Yra liudijimų dėl galimų etikos pažeidimų iš P.Griušio pusės. Buvo minima daugybė dalykų: ir statuto nepaisymas, ir girtavimas, ir familiarios kalbos. Buvo parodymų, kad įžeidžiamas replikas P.Griušys laidė būdamas neblaivus, esą blaivus jis būdavo puikus žmogus. Mes netyrėme, ar P.Griušys iš tiesų būdavo išgėręs, tačiau šią medžiagą mes perdavėme Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai. Jie turėtų nuspręsti, ar toks P.Griušio elgesys buvo etiškas", – sakė lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad P.Griušio veiksmai atitinka priekabiavimo dėl lyties apibrėžimą. "Vyrų jis taip nebūtų pavaizdavęs, tai pareiškė ir ekspertai iš Lyčių studijų centrų. Tačiau yra tokia įstatymo spraga, kad nuobaudos negalime skirti jam – atsakomybė numatyta tik vadovui, darbdaviui, o pastarasis šiuo atveju yra VDA rektorius. Tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad rektorius atsakingas už priekabiavimą. Juo labiau kad jis reziduoja Vilniuje, o viskas vyko Kaune", – aiškino V.Dambrava.

Nuobaudas dar taikys?

Pasak pašnekovo, įstatymas traktuoja, kad diskriminuoja vadovas, tai yra tas, kas turi galių, stiprioji pusė. "Jei tai daro kolega, traktuojama kitaip. Jei Seimas pakoreguotų įstatymą ir įrašytų, kad dėl priekabiavimo gali skųstis ir kolegos, ir ne tik jie, skundų padaugėtų keleriopai", – V.Dambravos teigimu, jei būtų įvesta tokia tvarka, reikėtų stiprinti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pajėgas.

Lygių galimybių kontrolieriaus išvadoje siūloma rektoriui ir VDA KF dekanui savo kompetencijos ribose taikyti atsakomybę P.Griušiui. J.Jarulytė, gavusi tarnybos pažymą dėl priimto sprendimo, teismo keliu galėtų reikalauti kompensacijos už patirtą moralinę žalą.

VDA rektorius Audrius Klimas, paklaustas, ar už priekabiavimą dėl lyties P.Griušiui bus taikomos nuobaudos, atsakė: "Dar vykstant tyrimui, kai gavome užklausimą iš lygių galimybių kontrolieriaus, mes ėmėmės tam tikrų veiksmų. P.Griušys buvo nušalintas nuo VDA KF Vizualiųjų menų katedros vedėjo pareigų. Jis dabar yra tik Tapybos studijų programos komiteto vadovas. Tai yra akademinė, ne administracinė pozicija – jis formuoja tapybos programos idėjas."

Pats P.Griušys prisipažino Vizualiojo meno katedros vedėju nebesąs nuo praėjusių metų. "Pradėjęs tapyti beždžiones (darbui "Jų ieško policija" – aut. past.) aš nebuvau joks vedėjas, tik už Tapybos studijų programą atsakingas buvau. Beje, už tai niekas nemoka – dirbu visuomeniniais pagrindais", – užsiminė P.Griušys.

A.Klimas tvirtino, kad vykstant tyrimui VDA vadovai kalbėjosi su abiem šios istorijos pusėmis, akademijos Senato etikos komisija buvo nuvykusi į Kauną, tačiau į jos numatytą posėdį Kaune skundo pareiškėja neatvyko. Visi istorijos dalyviai – P.Griušys ir trys paveiksle pavaizduotos kolegės – tebedirba VDA.

"Bet kuriuo atveju, ta bauginanti atmosfera yra netoleruotina. Kita vertus, man, pavyzdžiui, gatvėje irgi kartais būna baugu. Ką darysime, kad tokia atmosfera nesitęstų? Dabar nesiimsime jokių sprendimų – vasarą mūsų dėstytojai atostogauja. Jei darysime sprendimus, tai rudenį", – žadėjo VDA rektorius.

Ieško įkvėpimo Paryžiuje

P.Griušys apie Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą teigė sužinojęs iš "Kauno dienos" žurnalistės. Paprašytas jį pakomentuoti, dailininkas tvirtino: "Niekas prie nieko nepriekabiavo. Grįžęs į Kauną aš turbūt pats J.Jarulytę į teismą paduosiu už melagystes ir pasityčiojimą. Aš niekada prie jų nelindau, tik vieną kartą atkreipiau dėmesį į vienos jų batus. Pasakiau: kokie keisti batai. Tai man J.Aukštikalnytė-Varkulevičienė sako: jūs prie manęs priekabiaujate. Aš dabar su jomis net nesisveikinu, "labas" nesakau – bijau, kad manęs kuo nors neapkaltintų."

Kalbėdamas apie savo garsųjį paveikslą, tapusį vienu iš įrodymų, kad buvo priekabiauta dėl lyties, dailininkas priminė: "Aš ir anksčiau sakiau: jos meluoja, kai sako, kad aš jas nupaišiau. Jos savinasi svetimus kūnus, prieš 400 metų nutapytus Tiziano ir Francisco Goya. Aš juk padariau žinomų kūrinių replikas."

Šiuo metu P.Griušys prisipažino esąs Paryžiuje, VDA rezidencijoje, skirtoje akademijos dėstytojams ir studentams. "Eisiu Velazquezo pasižiūrėti", – užsiminė dailininkas. Paryžiuje jis sakėsi ieškąs kūrybinių idėjų, o kursiąs, grįžęs namo į Šančius. "Neplanavau čia važiuoti, bet kažkas pastaruoju metu atsisakė ir man padarė kaip dovaną, sako, tu važiuok", – pasakojo gegužės pabaigoje 60-metį atšventęs P.Griušys.

Jaučia susidorojimą

Skundą parašiusi J.Jarulytė sakė, kad Lygių galimybių kontrolieriaus išvada ją tenkina. Moteris tvirtino šiuo metu nesvarstanti galimybės kreiptis į teismą ir reikalauti iš P.Griušio kompensacijos už patirtą moralinę žalą. Dailininkė vylėsi, kad kontrolieriaus išvada taps precedentu, paskatins Lietuvos moteris panašiais atvejais viešinti priekabiavimą. "Jei šiame kolektyve tai nutiko, ko gero, nutinka ir kitur. Bet moterys bijo kažkur kreiptis, bijo iškelti šią problemą. Taip neturėtų būti", – teigė pašnekovė.

Ji prisiminė prieš rašydama skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai kreipusis į VDA KF dekaną Joną Audėjaitį. "Kreipiausi ir sakiau, kad mane tokia aplinka žemina, kai dėstytojai aptarinėja tą kūrinį. Darbo aplinkoje to neturėtų būti. To kūrinio nuotrauką dėstytojai vyrai buvo pasidėję ant stalo katedroje ir aptarinėjo, taip pat studentai manęs apie tai klausinėjo. Buvo akivaizdu, kad viskas vyksta darbo kontekste, tačiau fakulteto išvadose visi neigia buvus priekabiavimą, – prisiminė J.Jarulytė. – Dabar, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino priekabiavimo faktą ir įgaliojo fakulteto dekaną pagal kompetenciją įvertinti tokį P.Griušio elgesį, akivaizdu: reikėjo praeiti ilgą, keletą mėnesių trukusį ratą, kad tie klausimai vėl, jau pripažinus priekabiavimo faktą, grįžtų tam pačiam dekanui."

Dailininkė prisipažino fakultete pajutusi tam tikrą atstūmimą ir susidorojimą po to, kai iškėlė priekabiavimo problemą. "Situacija tokia, kad man sumažino darbo krūvį. Man apie tai pranešė programos koordinatorius. Kadangi krūvius skirsto P.Griušys, spėju, kad be jo žinios tai negalėjo būti padaryta. O J.Aukštikalnytei-Varkulevičienei, kuri nepasirašė skundo, bet katedroje kėlė problemas, pavyzdžiui, gėrimo, ji buvo atestuota, kas privaloma daryti kas penkeri metai, ir pripažinta neišėjusi atestacijos, netinkama toliau dirbti lektore", – pasak J.Jarulytės, vienuolika metų iki tol kolegė dirbo, jos kompetencija nebuvo abejojama.