Situacija Kaune: temperatūra žemėja – oro tarša didėja

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Kaune vasario pradžioje buvo užfiksuotas kietųjų dalelių paros ir azoto dioksido 1 val. ribinės vertės viršijimai. Specialistai primena, kad prie oro taršos nemenkai prisideda individualiuose namuose katilų kurui naudojamų medžiagų kokybė.

Pranešimų padaugėja

NVSC nurodė, kad oro taršos ribinės vertės viršijimą sukėlė nepalankios meteorologinės sąlygos ir padidėjusi tarša iš priemiesčių ir miesto individualių namų dėl intensyvesnio šildymo.

Nereikia būti meteorologijos ar aplinkosaugos specialistu, kad, spustelėjus žiemos šaltukui, pajustume padidėjusį oro užterštumą. Nosis tampa lakmuso popierėliu. Išėjus pasivaikščioti, ypač pavakare, neretai susidaro įspūdis, kad užuodi smalkes, o ne gryną orą.

Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus laikinoji vedėja Jurgita Sadauskaitė patvirtino, kad, spustelėjus šaltukui, padaugėjo pranešimų apie galimai netinkamą kurą naudojančius namų ūkius. Tokiais atvejais Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistai tikrina, kas kūrenama namams sušildyti.

"Per mano budėjimą buvo gauti keturi pranešimai apie galimai naudojamas kūrenti netinkamas medžiagas, tačiau nė vienas nepasitvirtino", – pasakojo J.Sadauskaitė.

Iš kamino turėtų rūkti šviesūs dūmai, tada aišku, kad kūrenama aplinkai mažiau kenksmingomis medžiagomis. Tačiau specialistė primena, kad pirmą kūrenimo pusvalandį, kol krosnis ar katilas įkaista, iš kamino veržiasi ne tokie jau ir šviesūs dūmai, tad kartais galima ir suklysti.

Specialistė pastebėjo, kad ir nosis gali būti ne pats geriausias užterštumo indikatorius, nes, tarkime, durpių briketai, kuriais kūrenama, skleidžia specifinį rūgštoką kvapą. Lietuvoje nedraudžiama kūrenti akmens anglimis, kurios taip pat turi specifinį kvapą.

Spustelėjus šaltukui, padaugėjo pranešimų apie galimai netinkamą kurą naudojančius namų ūkius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kenkiame sau

Aplinkos apsaugos įstatymas draudžia gyventojams deginti atliekas, tačiau, nepaisant to, į krosnis ar katilus keliauja senų baldų dalys, drabužiai, batai, medžio drožlių plokštės, įvairios plastiko atliekos, kartonas, popierius, įvairiomis alyvomis užterštos atliekos.

Deginant atliekas išsiskiria kenksmingos medžiagos, galinčios turėti neigiamos įtakos ne tik pačiam degintojui, bet ir kaimynams bei aplinkai. Į orą išmetamas sieros dioksidas naikina augmeniją, blogina dirvos, vandens telkinių, statybinių medžiagų kokybę, kenkia žmonių sveikatai, skatindamas astmos ir chroniškų plaučių ligų vystymąsi. Ypač didelę žalą sveikatai ir aplinkai daro į aplinką kartu su kitomis kenksmingomis medžiagomis išmetamas amoniakas.

"Kol neišspręsime šildymo priemonių problemos, tol taip ir bus. Neretai krosnis ar katilus namams šildyti pasistatę žmonės gauna vidutines arba mažas pajamas. Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip, rengiant projektus, palengvinti gyventojams šildymo sistemos keitimą modernesne, mažiau kenksminga aplinkai", – sako Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus laikinoji vedėja.

Nuolatinė priežiūra

Kūrenti netinkamas medžiagas naudojantys žmonės kenkia ne tik sau ir aplinkai. Metant visas po ranka pasitaikiusias atliekas į katilus, nuo joms degant išsiskiriančių cheminių medžiagų labiau apsineša ir kaminai.

Šaltuoju metų laiku Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiams dešimtis kartų per parą tenka vykti į iškvietimus, kai dega kaminas ar dūmtraukiuose suodžiai.

"Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtraukių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai", – gyventojams priminė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus.

Ugniagesiai gelbėtojai taip pat pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, kad kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, gali kilti gaisras.

Karantinas apsunkina prevencinių ir kontrolės priemonių taikymą šioje žmonių gyvybei svarbioje srityje. Galiausiai pastebima ir tai, kad perspėjimai, raginimai pasirūpinti saugumu prieš žiemos sezoną nepasiekia tų, kuriems ši informacija turėtų būti aktualiausia. Dažniausiai tai žemiausio socialinio sluoksnio asmenys.

Apsauga – dūmų jutiklis

Atvėsus orams ugniagesiai gelbėtojai būna nusiteikę dažniau išgirsti pranešimų apie degančius kaminus. Tai gerai, kai tokia bėda būna pastebėta laiku. "Patirtis rodo, kad, neprižiūrėtuose dūmtraukiuose užsidegus suodžiams, atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus", – perspėja Dž.Vaitkevičienė.

Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi ugnį. Efektyvus apsisaugojimas nuo gaisro pavojaus galėtų būti dūmų jutikliai. Tačiau ugniagesiai pastebi, kad toli gražu ne visi juos įsirengė, nors tai – privaloma.

Ugniagesiai kartu su savivaldybėmis vykdė ne vieną akciją dovanodami gyventojams dūmų jutiklius. Tačiau ir juos reikia prižiūrėti. Būna, kad po kilusio gaisro nelaimėliai ašaroja, esą dūmų jutiklyje baigėsi elementų galiojimas arba, dar geriau, kad jį išmainė į alaus butelį.

Dž.Vaitkevičienė pateikė visai neseną nelaimių Kaišiadorių apylinkėse statistiką. Sausio viduryje Kaišiadorių rajone per parą kilus net trims gaisrams, vieną šeimą nuo pražūties išgelbėjo suveikęs dūmų detektorius. O kiti du gaisrai pasiglemžė po auką, jų namuose apie pavojų įspėjančių prietaisų nebuvo.

Po šių nelaimių Kaišiadorių ugniagesiai gelbėtojai, savivalda ir verslininkai sutelkė jėgas ir gyventojams patys veža ir įrengia gyvybę gelbstinčius dūmų jutiklius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jolanta

Jolanta portretas
Kodel daugebuciu renovacija kompensuoja ? Tai kodel privatiems namu savininkams negali padet ysivest dujas ?Visiems butu geriau,turetu daugebuciu gyventojai gyvenantys renuovuotuose namuose uz europos lesas kiom kvepuoti.

Kauno kogeneracinė elektrinė

Kauno kogeneracinė elektrinė portretas
Pastačius Kauno kogeneracinę elektrinę stiprus dvokas jaučiamas Dainavos mikrorajone ir dienomis ir naktimis, ir žiemą bei vasarą, ypač , kai nėra vėjo, tai iš viso nėra kuo kvėpuoti,, griaužia gerklę ir akis. Kas leido pastatyti tą brudą Kauno mieste ir trūčyti kauniečius?

v.l

v.l portretas
Kaune del rukstanciu kaminu nera kuo kvepuoti, Tik NVSC nieko nemato ir jiems niekas nepasitvirtina. Butina kuo skubiau jungti privacies namus prie centrinio sildymo.O pati didzioji tragedija tai prie daugiabuciu namu stovintys ir duminantys privatus namai. Jeigu NVSC atstovai nepatingetu ir pasidairytu mieste ne darbo valandonis arba per iseigines tuomet jiems daug kas P A S I T V I R T I N T U.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių