Šimtmetį puoselėjama lietuvybės dvasia

Kauno “Aušros“ gimnazija mini 100 metų sukaktį. Lietuvybės puoselėjimas – šį tikslą mokykla kelia sau iki šių dienų.

Kauno “Aušros“ gimnazija mini 100 metų sukaktį. Lietuvybės puoselėjimas – šį tikslą mokykla kelia sau iki šių dienų. 

Pagrindinis įėjimas į „Aušros“ gimnaziją dekoruotas rudens gėrybėmis – obuoliais ir gimnazistų pagamintais šimtmečio ženklais. Po vidurdienį vykusių šv. Mišių Arkikatedroje bazilikoje didžiulė kolona mokinukų ir į jubiliejinį renginį atvykusių svečių Vilniaus gatve pajudėjo link Laisvės al. iki Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo. 

100 metų jubiliejui skirtame renginyje "„Aušros“ spindulių apšviesti" – ir filmas apie gimnazijos gyvavimą įvairiais laikmečiais. 

Dar ne taip seniai garbingos gimnazijos direktorės pareigas pradėjusi eiti Nerija Baltrėnienė pabrėžė, kad nuo pat gimnazijos įkūrimo iki šiol laikomasi pagrindinės idėjos, dėl kurios gimnazija ir buvo įkurta. 

„Ko gero, reikšmingiausias dalykas – lietuvybės puoselėjimas. Gimnazija ir buvo įkurta būtent kaip lietuviška gimnazija, kurioje būtų mokoma lietuvių kalba. Šimtmetis ėjo link to, kad ta lietuvybė būtų išlaikyta, ugdomas pilietiškumas, – sakė N.Baltrėnienė. – Šimtmečio jubiliejui mokyklos muziejus buvo atnaujintas kad istorija išliktų. Vaikai dalyvauja visuose tautiniuose renginiuose, nesvarbu, kokią savaitės dieną jie vyksta“.

Šiuo metu „Aušros“ gimnazijoje mokosi 676 gimnazistai. Po trejų metų laukia dar vienas jubiliejus – 100-oji gimnazistų laida. 

Gimnazijos istorija 

1915 metais lapkritį duris atvėrė pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. Idėja, kad Kaune reikia lietuvių kalba veikiančios mokyklos, kirbėjo ne vieno inteligento galvoje. „Nukentėjusiems nuo karo šelpti“ draugijos Kauno skyriaus vicepirmininkas Saliamonas Banaitis 1915 metų rugsėjo mėnesį gavo vokiečių valdžios leidimą steigti aukštesniąją lietuvišką mokyklą.

Prof. P.Dovydaitis, Nepriklausomybės Akto signataras, tapo pirmosios gimnazijos direktoriumi.

Mokykla buvo lietuvybės centras Kaune, visi mokomieji dalykai joje buvo dėstomi lietuvių kalba. Gimnazija buvo privati, priklausė lietuvių švietimo draugijai ,,Saulė‘‘ ir dirbo pagal šios draugijos sudarytas mokymo programas. 1920 metais gimnazija buvo suvalstybinta, ją savo žinion perėmė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija ir tada jau buvo dirbama pagal valstybinius mokymo planus bei programas.

1923 metais švenčiant pirmojo lietuviško  laikraščio ,,Aušra“, redaguoto Jono Basanavičiaus, keturiasdešimties metų įkūrimo jubiliejų, kilo idėja prof. Mykolui Biržiškai pasiūlius  pirmąją lietuvišką gimnaziją pavadinti šiuo vardu.

1923 metų kovo mėnesį direktoriaus prof. M. Biržiškos vadovaujama gimnazijai ir buvo suteiktas ,,Aušros“ vardas.

Šioje mokykloje mokėsi daug žinomų Lietuvos žmonių: V.Adamkus, V.Landsbergis, A.Sakalas, E.Kaniava, R.Geniušas, Ch.Potašinskas, V.Bložė, A.Miškinis, R.Antinis, G.Kalpokas, A.Žukauskas.

Per gyvavimo laikotarpį net aštuonis kartus keitėsi gimnazijos pavadinimas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bubulis

Bubulis portretas
Labai gaila istorinio gimnazijos pastato, kuris buvo suniokotas per gremėzdišką perstatymą ir tapo beveide dėže. O gimnazija sovietų laikais išlaikė gražią lietuvišką dvasią ir nepasimetė į komunistinę ideologiją.

evelina

evelina portretas
as irgi noreciau stoti i ausros gimnazija bet dar as penktoke esu
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių