Šiluvos atlaiduose skambės ukrainiečių kalba

Vaikystės prisiminimai

Prieš pat didžiuosius Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje, kurie kasmet suburia tūkstančius tikinčiųjų, surinkau vienos ryškiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių sesers Reginos Editos Teresiūtės telefono numerį. Planavau šnektelėti apie Šilines sovietmečiu. Vis dėlto pašnekovė pokalbį pakreipė savaip.

„Kam kalbėti apie tai, ką visi žino. Visuomet smagiau išgirsti ką nors naujo. Ar netiesą sakau?“ – taip sesers Editos lūpose suskambo prisiminimai apie maldingas rugpjūčio eisenas į Šiluvą, kuriose ji pati dalyvavo ne sykį.

Istorija: sesuo Regina prisiminė ir sovietmečiu Šiluvoje vykusius atlaidus. (Sigito Gudaičio nuotr.)

Augusi katalikiškoje šeimoje, joje gavusi pirmąsias tikėjimo ir žmogiškumo patirtis, mažoji Regina į Šiluvos atlaidus vydavo kartu su savo mama, o nuo penktos klasės – drauge su dviem metais jaunesniu broliu ir dar keliais Kelmės patarnautojais.

Aišku, didžiajai eisenai visa tai sutrukdė, bet maldos iš širdies niekas neišplėšė.

„Vykdavome maždaug savaitei. Ten, kur dabar yra aikštė, anksčiau buvo daržinės. Duodavome po rublį šeimininkams ir apsistodavome ten. Kai pamatė, kad mes ne chuliganai, norintys ką nors nugvelbti, šeimininkai mus priimdavo veltui. Taip važiuodavome kasmet, kartais net iš pamokų pabėgdavome“, – vaikystės prisiminimais ir išdaigomis dalijosi sesuo Edita.

Tardė ir baugino

Jaunimo veikla, anot R.Teresiūtės, labai suaktyvėjo, kai į Kelmę atvažiavo kunigas Albinas Budrikis, didžiuosius entuziastus į Šiluvą gabendavęs nuosavu automobiliu. Tuo metu aštuntokė Regina dalyvaudavo procesijoje, o jos brolis patarnaudavo mišioms.

„Nors kunigams drausdavo vaikus leisti į procesijas arba patarnauti mišioms, A.Budrikis tai skatino. Todėl važiuodavome ne tik į Šiluvą“, – pasakojimą tęsė sesuo Edita.

1975-aisiais Eucharistijos bičiuliams su seserimi Gema Jadvyga Stanelyte, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos (EJSK) vienuole, priešakyje kilo mintis surengti eiseną į Šiluvą. Pirmoji įvyko rugpjūčio 30-ąją ir subūrė netoli 0,5 tūkst. tikinčiųjų. Po metų jų buvo dar daugiau. Žmonės rinkosi iš visų Lietuvos kampelių, melsdamiesi iš Tytuvėnų ėjo Šiluvos link. Toks tikinčiųjų aktyvumas kėlė nerimą saugumo tarnybos darbuotojams, todėl 1977-aisiais, kai į Šiluvą susirinkę pasauliečiai prašė tikėjimo, dorumo, blaivumo ir užtarimo Lietuvai, saugumiečiai apsiginklavo fotoaparatais ir filmavimo kameromis.

„Pačių saugumiečių nesimatė. Tik pro tamsintus langus kyšojo jų kameros, iš visų pusių filmuojančios žmones“, – R.Teresiūtė pasakojo, kad po eisenos ne vienas jos dalyvis buvo tardomas.

Dalis jaunų žmonių buvo išmesti iš ugdymo įstaigų. Pačiai Reginai taip pat buvo užtrenktos durys į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją.

„Dar po metų prieš eiseną mano namuose buvo atlikta krata, nes nuo 1977-ųjų aš išvažiavau į Šlavantus ir prisijungiau prie „Kronikos“ darbo. Žinote, paskelbti žinią, kad susirinktų žmonių, buvo savotiškas darbas“, – R.Teresiūtė džiaugėsi, kad jis tąkart pasiteisino ir viršijo lūkesčius.

Neteko teisių

1978-aisiais į Šiluvos atlaidus susirinko gerokai per 1 tūkst. tikinčiųjų, todėl 1979-ųjų rugpjūčiui saugumiečiai ėmė ruoštis iš anksto: nutraukė susisiekimą autobusais, baugino žmones, esą eisenos dalyviai neteks darbo. Deja, visos pastangos buvo bergždžios. Negana to, prie pasauliečių tais metais pirmą kartą prisijungė kunigas Kastytis Petras Krikščiukaitis, sovietmečiu aktyviai gynęs tikinčiųjų teises, organizavęs eisenas ir religines šventes.

„Iš vakaro susirinkome Tytuvėnų bažnyčioje. Ten ir nakvojome. Buvo šv.Mišios, giedojome“, – R.Teresiūtė prisiminė, kad didžioji dauguma eisenos dalyvių buvo gana jauni, maždaug 14–20 metų. Paskelbus intenciją už Lietuvos laisvę, atsivertimą, jaunimas išsirikiavo po keturis. Šonuose stovėjo vyrai su raudonomis vėliavėlėmis. Paskutiniai eisenos dalyviai nešė skiriamuosius ženklus. Tais metais po eisenos buvo suimta organizatorė sesuo Gema. Jai buvo skirti treji metai lagerio. Kitąmet eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą ir koordinavimą į savo rankas perėmė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Mečislovas Jurevičius ir dvasininkas, dėstytojas Vytautas Vaičiūnas. Tiesa, rugpjūčio šventei ruošėsi ne tik tikintieji, kurių tais metais susirinko jau apie 1,5 tūkst., bet ir saugumiečiai. Jie stabdė iš Tytuvėnų link Šiluvos einančią minią, reikalavo skirstytis, fotografavo ir gaudė žmones. Tačiau žmonės nieko nepaisė – ėjo paskui kryžių. Po šios procesijos buvo suimtas ir V.Vaičiūnas, ir M.Jurevičius. Abu jie buvo išvežti į Čeliabinską. Už savo neramų būdą ne sykį buvo pričiupta ir pati R.Teresiūtė. Už tai, kad savo žaliu žiguliuku vežė žmones į atlaidus, ji tris kartus neteko vairuotojo teisių. Pirmąjį – porai mėnesių, antrą – pusmečiui. Po trečio karto nuo moters automobilio saugumiečiai nukabino numerius.

Nesutramdoma asmenybė

Vieni įsimintinesnių – 1981-ieji, kai, baimindamasi dar vieno nesuvaldomo tikinčiojo antplūdžio į Šiluvą, valdžia paskelbė apie kiaulių maro protrūkį. Stabdydami galimą jo plitimą, saugumiečiai uždarė kelius, pastatė barikadas, išrikiavo milicininkus.

„Aišku, didžiajai eisenai visa tai sutrukdė, bet maldos iš širdies niekas neišplėšė. Į Šiluvos atlaidus plūdo minios, – R.Teresiūtė prisiminė save ir dar kelias dešimtis jaunuolių, slapčia planavusių patekti į Šiluvą. – Išėjome vidurnaktį, o paryčiais jau buvome prie Lyduvėnų tilto, saugomo kariuomenės. Ten mūsų kelionė baigėsi. Paėjus apie 30 km mus visus pagavo ir išvežė į Raseinius. Tampė, tardė.“

Vis dėlto vienam jaunuoliui pavyko atsiskirti nuo minios. Bridęs pelkėmis, ėjęs miškais, dabartinis Liškiavos klebonas Vidmantas Striokas pasiekė Šiluvą. Vėliau savo bendražygiams jis pasakojo, kad tąsyk nuo milicininkų kepurių raudonavo visa Šiluva. Sesuo Edita pasakojo mėginusi ir antrą kartą patekti į Šiluvą. Nepasisekęs bandymas tąkart jai kainavo keliolika parų areštinėje, tačiau jos entuziazmo neužgesino, tikėjimo nesutrypė.

„1981-aisiais per Šilines susirinko jaunimas ir keliais ėjo iš Bazilikos į koplyčią“, – nuo tada, anot R.Teresiūtės, rožinis pradėtas kalbėti kas mėnesį, o tikintieji į Šiluvą važiuoja ne tik per didžiuosius Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, bet ir kiekvieno mėnesio 13 dieną.

Primins apie stebuklus

Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaidai tradiciškai vyks rugsėjo 7–15 d. Skaičiuojama, kad tomis dienomis miestelį, esantį Raseinių rajone, aplanko apie 100 tūkst. tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų pasaulio kampelių. Tradiciškai čia atvyksta delegacijų iš Lenkijos, Latvijos. Sulaukiama piligrimų iš Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos valstijų, Australijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos.

„Šiluva – žinoma vieta. Aišku, ne taip ryškiai kaip Fatima ar Lurdas, bet vis tiek tai yra viena iš Europos šventovių, kurią aplanko ne vienas, vykstantis į Rytų Europos pusę. Nuoširdžiai kviečiu visus tuos, kurie nėra buvę Šiluvoje, leistis į tą nuotykį ir atrasti unikalų ir įdomų mūsų krašto reiškinį – atlaidus, kuriuos aš vadinu tautos rekolekcijomis. – Darsyk paraginęs atvykti į Šilines, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas priminė Šiluvos stebuklus, kuriuos čia neretai patiria žmonės. – Jie čia palieka stebuklų įvykio ženklų – vadinamųjų votų, jas kabina prie Marijos paveikslo. Dėl šios priežasties jis vadinamas stebuklinguoju.“

Idėja: atvykti į Šiluvą K.Kėvalas kviečia ne tik tikinčiuosius, bet ir tuos, kurie šiame krašte niekada nebuvo. (Laimučio Brundzos, A. Ufarto/BNS nuotr.)

Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608-aisiais – stovinčią ant akmens tąkart ją pamatė piemenėliai. Jos pasirodymas 1775-aisiais buvo oficialiai pripažintas Katalikų Bažnyčios ir laikomas seniausiu Europoje.

Šiluva – žinoma vieta. Aišku, ne taip ryškiai kaip Fatima ar Lurdas, bet vis tiek tai yra viena iš Europos šventovių.

Kelios ypatingos progos

Šiųmečiai atlaidai bus su specialia maldos intencija. Visi tikintieji melsis už taiką Ukrainoje, pasaulyje ir žmonių širdyse. Pirmą kartą Šiluvos istorijoje bus švenčiama graikų apeigų liturgija, tad tikintieji kviečiami pasidalyti šia žinia su Ukrainos karo pabėgėliais – rugsėjo 10 d., šeštadienį, 16 val. Apsireiškimo koplyčioje bus švenčiamos pamaldos ukrainiečių kalba. Kaip skelbia Kauno arkivyskupija, broliškas kvietimas siunčiamas lenkų bendruomenei Lietuvoje, Lenkijoje ir kituose kraštuose, kad jie atrastų Šiluvą kaip piligrimystės centrą.

Dar viena proga yra popiežiaus Pranciškaus neseniai išleista enciklika – laiškas viso pasaulio tikintiesiems „Fratelli tutti“. Išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Visi esame seserys ir broliai“. Tikinčiuosius, atvykusius į Šiluvą, šios enciklikos mintys lydės visas dienas.

„Be viso to, nuo ryto iki vakaro čia bus švenčiamos šv.Mišios, kalbamas rožinis, numatyta įvairių kultūrinių programų, knygų pristatymas, žmonių susitikimai, galimybė atlikti išpažintį, įsigyti mielą daiktą ir, pagaliau, pasivaikščioti po Šiluvos miestelį, kuris tomis dienomis labai atgyja ir prisipildo žmonių, – arkvyskupas K.Kėvalas atkreipė dėmesį į tai, kad per Šiluvos atlaidus ypatingas dėmesys bus skiriamas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“, kuri pogrindyje pradėta leisti prieš 50 metų. – Kronikos projektas įspūdingai sėkmingas, nes galėtume sakyti – pažadino tautą, sugyvino viltį, kad Lietuva gali atgauti laisvę. Tai dar viena proga, kur dėkojame už Kronikos bendradarbius ir pačią iniciatyvą prisimenant redaktorių Sigitą Tamkevičių.“