Seniūnaičiais ragina rinkti tikrus bendruomenių lyderius

Tvarko III fortą

Garliavos apylinkių seniūnijos Naugardiškių seniūnaitijos, į kurią įeina Seniavos, Ireniškių ir Naugardiškių kaimai, seniūnaitis istorikas Ovidijus Jurkša įdėjo daug pastangų gaivinant Kauno tvirtovę, ypač Seniavoje esantį III fortą. Šis energingas, visuomeniškas seniavietis telkia bendruomenę prasmingiems darbams. Vietos bendruomenė ir asociacijos "Kauno tvirtovė" III forto įgula dalyje forto teritorijos iškirto menkaverčius krūmus, įkūrė rekreacinę zoną. Turistinio sezono metu čia rengiami žygiai, vyksta bendruomenės šventės, kiti susibūrimai. "Be III forto įgulos, aktyvių vietos bendruomenės narių čia nieko nebūtume padarę. Džiaugiamės, kad, padedant seniūnaičiams, fortas suvienijo trijų Garliavos apylinkių seniūnaitijų žmones: Naugardiškių, II Jonučių ir Teleičių", – vardijo O.Jurkša.

Pašnekovas įsitikinęs, kad seniūnaičio institucija turėtų gauti daugiau dėmesio iš valdžios: "Įstatymiškai tai tarsi apibrėžta, bet realiai tai dar nevyksta. Visame pasaulyje trečiasis savivaldos lygis, kuriam atstovauja seniūnaičiai, labai gerbiamas, o pas mus – nelabai. Seniūnaitis yra ne tik ryšininkas tarp bendruomenės ir seniūno. Turėdamas bendruomenės pasitikėjimą ir imdamasis iniciatyvos jis gali daug padaryti. Norėtųsi, kad jo balsas būtų išgirstas, kad jis būtų kviečiamas į pasitarimus įvairioms problemoms spręsti, nes jis yra arčiausiai žmonių, kur kas arčiau nei seniūnas."

Visame pasaulyje trečiasis savivaldos lygis, kuriam atstovauja seniūnaičiai, labai gerbiamas, o pas mus – nelabai.

O.Jurkša užsiminė: sėkmingai seniūnaičio veiklai daug įtakos turi jo santykis su seniūnu. "Jei jis geras – o mūsų su Garliavos apylinkių seniūnu Eimuntu Raugevičiumi ryšys geras – tai galima padaryti tikrai daug", – sakė pašnekovas, su keliais kitais aktyviais seniūnaičiais subūręs Kauno rajono seniūnaičių asociaciją. "Kol kas vienijame keletą aktyvesnių tarpininkų tarp seniūno ir gyventojų, tačiau asociacija atvira visiems pakaunės seniūnaičiams. Siekiame, kad seniūnaičiai bendrautų, organizuotų bendrus renginius. Labai naudingi ir mūsų susitikimai, pokalbiai apie bendras problemas. Jie padeda tas problemas spręsti", – tvirtino O.Jurkša.

(Tomo Raginos nuotr.)

Perskirstė lėšas keliams

Vienas Zapyškio seniūnijos seniūnaičių Simas Zareckas vienija trijų kaimų – Kuro, Braziūkų ir Šiulių – bendruomenes. Gėlių ūkio savininkas dalyvauja ir šiuose seniūnaičių rinkimuose. "Dalyvauju, nes verčia bendruomenė – daugiau niekas nenori eiti šių pareigų. Mes, seniūnaičiai, esame kaip visuomeninė seniūnų konsultavimo tarnyba. Patariamasis balsas, bet į mūsų nuomonę atsižvelgiama."Mes tikrai turime įtakos seniūnijos sprendimams, susijusiems su infrastruktūros tvarkymu, renginių organizavimu, ir mes tikrai kai ką pakeitėme", – sakė Kuro, Braziūkų ir Šiulių seniūnaitis.

Tris kadencijas šias visuomenines pareigas einantis S.Zareckas bene svarbiausiu nuveiktu darbu vadina keliams tvarkyti numatytų lėšų perskirstymą. "Iš pradžių jos buvo numatytos skirti nelogiškai – vadovaujantis senais planais buvo planuojama asfaltuoti kažkokį akligatvį, kuriuo naudojasi vos keletas gyventojų. Perskirstėme lėšas taip, kad būtų tvarkomi, asfaltuojami daugeliui gyventojų aktualūs kelių ruožai", – sakė pašnekovas.

Surašė gatvių pavadinimus

Raudondvario seniūnijos Šilelio kaimo seniūnaitė Gražina Adomavičienė taip pat yra tarp kandidatų atstovauti kaimo gyventojams ir kitą kadenciją. Kam savo verslą turinčiai moteriai šios praktiškai visiškai nenaudingos pareigos? "Aš kitaip negaliu: atsikrausčiau čia gyventi prieš 30 metų, pamilau šias vietas – noriu jas gražinti, rūpintis. Buvo toks atvejis Šilelyje, kai greitoji atvažiavo ir 20 minučių ieškojo mergaitės, kuriai turėjo suteikti skubią pagalbą. Aš dėl to labai išgyvenau, po to savo lėšomis užsakiau lenteles su gatvių pavadinimais, kad atvažiuojantiesiems nebereikėtų klaidžioti", – prisiminė moteris. Vėliau ji įkūrė viešąją įstaigą "Šilelio slėnis", už kuriai šileliškių aukojamus 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ji perka gėles ar kitaip gražina kaimą.

Gražinos ir jos vyro Algirdo vaikai Ieva ir Aurimas Adomavičiai – žinomi jaunosios kartos irkluotojai. "Matyt, išugdėme vaikų meilę gimtajam kraštui: Ievai buvo siūloma gyventi ir treniruotis Anglijoje, bet ji nenorėjo – sugrįžo į Lietuvą, pas mus į Šilelio kaimą. Aurimas šalia mūsų statosi namą, o kitas mūsų sūnus Ernestas įsikūręs netoliese esančiuose kolektyviniuose soduose, – sakė G.Adomavičienė. – Čia kuriasi vaikai, atvažiuoja jų treneriai – norisi, kad ne tik vietos gyventojams, bet ir atvykstantiesiems būtų gražu."

Moters iniciatyva Šilelio kaime iškilo paminklas iš šių apylinkių kilusiam rašytojui Vladui Dautartui.

(Tomo Raginos nuotr.)

Siekia asfaltuotų gatvių

Buvęs Zapyškio seniūnijos Jadagonių seniūnaitis Skirmantas Paukštys inicijavo Jadagonių piliakalnio tvarkymo talkas, o vietos bendruomenei padeda rengti tradicines lietuviškas šventes, kurių didžiausia – Žolinė, rengiama pačių jadagoniškių iniciatyva ir lėšomis.

Įvažiavimą į Jadagonių kaimą ženklina įspūdingas paminklas – didžiulį kalaviją primenanti skulptūra. Ja skulptorius Danielius Sodeika, pats gyvenantis Jadagoniuose, primena apie legendinį šių vietų gyventoją – milžiną išminčių Jadagonių. "Šiuo paminklu norėjome įamžinti legendomis apipintą krašto praeitį. Dabar visi mato, kad atvažiavo į Jadagonius", – apie jadagoniškių lėšomis pastatytą skulptūrą užsiminė S.Paukštys.

Kodėl jis – nebe seniūnaitis ir nedalyvauja seniūnaičių rinkimuose? "Pas mus vyksta seniūnaičių rotacija – prieš keletą metų mane, ėjusį šias pareigas, pakeitė kitas jadagoniškis Vitas Peimas. Nemanau, kad seniūnaičio pareigos turėtų būti iki mirties. Rotacija labai pasiteisina: ateina kitas žmogus su naujomis idėjomis, nauja energija", – tikina S.Paukštys.

Vis dėlto dabartinis Jadagonių seniūnaitis V.Peimas prisipažino: "Matyt, būsiu priverstas šias pareigas eiti ir kitą kadenciją, nes daugiau norinčiųjų nėra. Niekas nenori užsiimti visuomenei naudingais darbais."

Didžiausiu per šią kadenciją nuveiktu darbu jis vadina tai, kad buvo baigta minėta D.Sodeikos skulptūra. "Šiuos darbus pradėjo S.Paukštys, man teko pasirūpinti, kad jie būtų baigti. Šiuo metu pagrindinis darbas – renkame gyventojų parašus, kad bent kelios Jadagonių gatvės būtų asfaltuotos. Kol kas Jadagoniuose asfalto visai neturime, išskyrus į kalną vedantį kelią", – užsiminė V.Peimas.

Kviečia rinkti lyderius

"Seniūnaičiai yra jungiamoji grandis tarp gyventojų, seniūno ir savivaldybės. Nuo jų aktyvumo ir požiūrio į žmogų labai daug kas priklauso. Seniūnas atsižvelgia į seniūnaičių nuomonę, nustatydamas gatvių asfaltavimo eiliškumą, skirstant bendruomenės lėšas, sprendžiant svarbias vietos problemas, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Kai seniūnaičiai renkami ne atmestinai, o keliamos tinkamos kandidatūros, bendruomenės lūkesčiai atliepiami geriau. Džiaugiuosi, kad Kauno rajone yra aktyvių seniūnaičių."

Pasak mero, pasitaiko ir seniūnaičių, užsikeliančių kartelę, kurios patys nepajėgia peršokti. "Todėl kviečiu gyventojus aktyviai dalyvauti rinkimuose ir kelti tikruosius bendruomenių lyderius", – sakė rajono vadovas.

Seniūnaičiai yra jungiamoji grandis tarp gyventojų, seniūno ir savivaldybės. Nuo jų aktyvumo ir požiūrio į žmogų labai daug kas priklauso.

Seniūnaičiai renkami trejų metų kadencijai. Šias visuomenines pareigas einantys žmonės gali pretenduoti tik į savivaldybės mokamas kompensacijas už transporto, ryšio, kanceliarines priemones, per ketvirtį siekiančias itin kuklią 21 euro sumą. Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Šarūno Šukevičiaus, šios kompensacijos nemažai seniūnaičių atsisako, nes tam, kad ją gautum, reikia pateikti išlaidas patvirtinančius pirkimo kvitus.

"Seniūnaičiai geriausiai žino aktualiausias savo kaimo ar gyvenvietės dalies problemas. Seniūnaitijų skaičius seniūnijose skiriasi. Kiekviena seniūnija turėjo nuspręsti, kiek joje turėtų būti seniūnaitijų. Tai priklauso ir nuo ploto, ir nuo gyventojų skaičiaus. Pavyzdžiui, Akademijos seniūnijoje yra aštuoni seniūnaičiai, Babtų – 22", – skaičiavo Š.Šukevičius.

Šiems seniūnaičių rinkimams viešumoje skiriama kur kas daugiau dėmesio nei anksčiau. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti aktyvius gyventojus juose dalyvauti, kandidatuoti į seniūnaičius.

Remiantis nauja tvarka, seniūnaičiais negali būti renkami savivaldybės tarybos nariai, administracijos valstybės tarnautojai. Kandidatus į seniūnaičius – toje seniūnaitijoje gyvenančius asmenis – gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. Savo kandidatūrą gali išsikelti ir pats asmuo, tačiau būtina surinkti kandidatūrą remiančių asmenų parašus.

Didesnėse ir mažesnėse seniūnaitijose seniūno pagalbininkai renkami skirtingu būdu. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai renkami apklausiant gyventojus. Šiuos gyventojų susirinkimus ir apklausas organizuoja, patalpomis jiems vykti rūpinasi seniūnijos. Seniūnaičio rinkimai laikomi neįvykusiais, jei juose dalyvauja mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Akademija – viena pirmųjų rajono seniūnijų, kur seniūnaičiai renkami jau birželio 19 d. Kai kuriose seniūnijose šie rinkimai vyks tik liepos viduryje. Daugiau informacijos apie seniūnaičių rinkimus ir jų rinkimų skirtingose seniūnijose grafikas skelbiamas Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje.