Schema: kaip Užimtumo tarnyba atsikrato bedarbių

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Užsiregistruoji Užimtumo tarnyboje, o kitą dieną sulauki raginimo išsiregistruoti. Darbo ieškantys žmonės įtaria, kad taip manipuliuojama statistika. Kyla įtarimų ir dėl duomenų saugumo.

Liepė išsiregistruoti

Į „Kauno dieną“ kreipėsi keletas asmenų, kurių istorijos skambėjo identiškai. 29 metų neturintys žmonės ieškojo darbo, todėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (UT). Kitą dieną jie sulaukė netikėto vyr. specialistės skambučio.

„Praradau darbą, todėl nusprendžiau ieškoti kito. Internetu užsiregistravau UT, o kitą dieną man paskambino ir pasakė, kad darbo man neieškos ir nebus mokamas PSD mokestis „Sodrai“. Liepė parašyti e.paštu vardą, pavardę, gimimo datą ir prašymą išbraukti iš UT. Man tik pasakė, kad mano numeris bus kažkam kitam perduotas ir su manimi susisieks“, – pasakojo darbo ieškoti norėjusi Vitalija (tikrasis vardas redakcijai žinomas).

Kaunietei gana greitai parašė kita moteris, prisistačiusi programos „Judam“, kurią organizuoja Jaunimo reikalų departamentas, kuratore. Darbo ieškančiai merginai buvo pasakyta, kad į programą ji bus įtraukta, kai parašys prašymą išsiregistruoti iš UT.

Moteris apie šią situaciją papasakojo pažįstamam,  kuris apie tai pasidalijo socialiniuose tinkluose. Paaiškėjo, kad tokių istorijų yra ir daugiau.

„Esu girdėjęs, kad UT išregistruoja, bet tai padaro, kai žmogus piktybiškai neieško darbo. O mano kalbinti žmonės tikrai norėjo rasti darbą, buvo vos prieš kelias dienas užsiregistravę. Keistai atrodo, kad institucija, kuri turėtų padėti ieškoti darbo, bet, švelniai tariant, atsijoja žmones. Paveikia juos, kad patys parašytų prašymą išbraukti iš sistemos, ir perduoda duomenis neaišku kam. Juk valstybės tarnautojas liepa išsiregistruoti.  Patiklūs žmonės ir apsigauna, nors toks sprendimas jiems nepalankus. Jokių svarių argumentų, kodėl žmogus turi išsiregistruoti, nėra“, – UT darbu stebėjosi Mindaugas.

Vyrui kilo įtarimų, kad UT vyr. specialistę ir Jaunimo reikalų departamento programos „Judam“ kuratorę gali sieti kokie nors ryšiai ir tokiu būdu stengiamasi parodyti, kad programa veikia ir į ją esą pritraukiami žmonės.

„Kiek domėjausi, tai ta programa skirta jaunimui, kuris turi priklausomybių ir piktybiškai neieško darbo. Susidaro įspūdis, jei tik žmogus neturi 29 metų ir registruojasi UT, jis priverčiamas išsiregistruoti ir prievarta stumiamas į tą programą, kad tik ten vietos užsipildytų“, – svarstė Mindaugas.

Kaip renkami duomenys

Vyras stebėjosi ir tuo, kaip valstybinėse įstaigose neatsakingai renkami asmens duomenys. Jau minėta, kad darbo ieškojusi moteris e.paštu turėjo nusiųsti vardą, pavardę ir gimimo datą. Vėliau jos kontaktai perduoti programos „Judam“ kuratoriams, kurie SMS žinute paprašė dar jautresnių duomenų, kuriais lengva pasinaudoti.

Saugumas: kauniečiai stebėjosi, kad e.paštu ir žinutėmis nepažįstamiems asmenims reikia atskleisti savo asmens duomenis. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Vitalija pasakojo, kad iš programos „Judam“ kuratorės sulaukusi žinutės. Atsakant į žinutę reikia nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir išsilavinimą. Tokie duomenys esą reikalingi norint žmogų užregistruoti programoje. Kiti pašnekovai patvirtino, kad kuratoriai SMS žinutėmis renka svarbiausius asmens duomenis.

Kalbinti žmonės įsitikinę, kad toks duomenų rinkimo būdas labiau primena sukčių viliones, o ne oficialių institucijų veiklą.

„Internetu prisijungiant prie UT reikia atlikti tikslų asmens identifikavimą, jungtis per banką, turėti elektroninį parašą. Ten tikrai patikimos sistemos, atitinkančios duomenų apsaugos reikalavimus. Tačiau stebina, kaip vėliau su asmens duomenimis tvarkosi vyr. specialistai. Jie pasako, kad kažkam duos žmogaus numerį, kažkas paskambins. Asmens duomenys perduodami neaiškia forma, vadinasi, vyr.specialistė juos kažkur kaupia, gal ant kokio popieriuko užsirašo“, – stebėjosi Mindaugas.

Jis įsitikinęs, kad tokie veiksmai prieštarauja Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), nes UT specialistai esą neturi teisės klientų duomenų atskleisti kitiems.

Žinute reikia nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir išsilavinimą.

Sąrašuose – ir ukrainiečiai

Vyras įsitikinęs, kad asmens duomenų rinkimas SMS žinutėmis tikrai nėra saugus, nes bet kas gali paimti telefoną, pažiūrėti ir panaudoti piktiems tikslams. Be to, yra duomenų, kad į programos „Judam“ kuratorių sąrašus pateko ir ukrainiečių.

„Jei darbo ieško ukrainiečiai, iš programos „Judam“ administracijos skambina rusiškai kalbantys koordinatoriai. Taip pat prašoma žinute atsiųsti asmens kodą ir kitą svarbiausią asmeninę informaciją. Iš kitur atvykę žmonės nežino apie duomenų apsaugą, pasitiki ir nusiunčia tai, ko jų prašo. Juk skambindami prisistato neva iš oficialios institucijos“, – stebėjosi Mindaugas.

Kaunietis piešė ir juodą scenarijų, kaip nuo karo bėgančių asmenų duomenys gali būti panaudoti prieš juos.

„Iš patirties žinau, kaip paprasta telefone pažiūrėti informaciją, o čia – nežinia kelių žmonių asmeniniai duomenys tiesiog žinutėse guli. Neabejoju, kad tarp rusiškai kalbančių koordinatorių yra ir kitų rusakalbių žmonių, kuriems gali būti įdomi tokia informacija. Įsivaizduokite, žmogus atvyko į Lietuvą, kad būtų saugus, bet kas nors gali pasinaudoti jų asmens kodais, surasti artimuosius, likusius Ukrainoje, ir pradėti šantažuoti. Būtų tarptautinis skandalas“, – abejones duomenų apsauga toliau sėjo Mindaugas.

„Kiek kalbėjau su įvairiomis institucijomis, konsulais, visi pakraupę dėl tokio neatsakingo asmens duomenų tvarkymo. Pats rašiau skundą dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo, bet tarnyba nusprendė skundą atmesti“, – pridūrė vyras.

Pažeidimų nemato

„Kauno diena“ dėl asmens duomenų rinkimo e.paštu ir SMS žinutėmis kreipėsi į UT. Taip pat paprašėme pakomentuoti, kodėl vos užsiregistravę kai kurie žmonės jau raginami išsiregistruoti.

„UT darbuotojai, panaikindami bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams, vadovaujasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsniu“, – biurokratiškai nurodė UT Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

Minėtame straipsnyje nurodoma, kad bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai jis dalyvauja paramos mokymuisi arba remiamojo įdarbinimo priemonėse, atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar bedarbis atlieka karo tarnybą. Tad šiuo atveju žmonių buvo paprašyta parašyti prašymą esą dėl pirmosios nuostatos.

L.Dapkus nurodė, kad tarp UT ir Jaunimo reikalų departamento (JRD) dar 2019 m. rugpjūtį buvo pasirašyta asmens duomenų teikimo sutartis pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Judam“.

Tačiau liko neaišku, pagal ką į programą atrenkami žmonės ir kodėl UT nesistengia pirmiau pati surasti darbą, bet specialistai vos tik užsiregistravusius jaunuolius ragina savo noru išsiregistruoti ir darbo ieškoti kitur.

Paprašėme įvertinti ir vyr. specialistės ir programos „Judam“ koordinatorės veiksmus, renkant asmens duomenis. Pasiteiravome, ar tai yra įprasta praktika asmens kodus, vardus, pavardes ir kitus duomenis rinkti e.paštu ir žinutėmis.

„Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad asmuo (toliau – duomenų subjektas) savarankiškai ir tiesiogiai bendravo su dviem duomenų valdytojais – JRD per koordinatorę Vitą ir UŽT per Gintarę Eidukienę. Iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, ar buvo duomenų subjekto duomenų apsikeitimas tarp JRD ir UT. Vertinant G.Eidukienės e.laišką, kuriame nurodoma „Kaip ir kalbėjome telefonu...“, darytina išvada, kad duomenų subjektas pats kreipėsi į G.Eidukienę telefonu dėl registracijos UT nutraukimo, o vertinant koordinatorės Vitos SMS žinutę, adresuotą duomenų subjektui, darytina išvada, kad duomenų subjektas buvo inicijavęs kontaktą su JRD dėl registracijos projekte“, – „Kauno dienai“ pateiktas susirašinėjimų su specialistais nuotraukas bandė aiškinti L.Dapkus.

Man tik pasakė, kad mano numeris bus kažkam kitam perduotas ir su manimi susisieks.

„Kauno diena“ paprašė patikslinti, kokiais būdais UT perduoda kontaktus programos „Judam“ koordinatoriams. Ar yra kokios nors oficialios formos, o gal tarp specialistų klientų duomenys keliauja, tarkime, užrašyti ant paprasto popierėlio?

„Teikiant duomenis visada yra atsiklausiama jaunuolio, ar jis nori pats susisiekti su specialistu, ar nori, kad jam specialistas paskambintų. Jaunuolis visais atvejais yra išsamiai informuojamas apie tai, kur jo asmens duomenys bus naudojami ir kokiu tikslu. Dažniausiai jaunam asmeniui, besidominčiam galimybe dalyvauti pirminės intervencijos projekte „Judam“, yra nurodomi projekto  koordinatoriaus kontaktai“, – tikino L.Dapkus.

„Susipažinus su jūsų pateikta informacija pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą nėra“, – pridūrė UT Komunikacijos skyriaus vedėjas.

Situacija: Užimtumo tarnyba jaunuoliams darbo neieškojo, bet siuntė registruotis pagal programą, skirtą piktybiniams bedarbiams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saugumą užtikrina?

Projekto „Judam“ veiklų koordinatorė Ramunė Rinkūnienė patvirtino, kad bendradarbiauja su UT.

„Šio projekto tikslas – mažinti nedirbančių, nesimokančių, mokymuose nedalyvaujančių, UT neregistruotų 15–29 metų amžiaus jaunuolių skaičių“, – kam skirtas projektas aiškino pašnekovė.

Ji nurodė, kad projekte gali dalyvauti jaunas asmuo, kuris išsiregistravo iš UT arba jam buvo panaikintas bedarbio statusas.

R.Rinkūnienė aiškino, kad koordinatoriai, gavę informaciją apie asmenis, kuriems yra aktualios projekto „Judam“ paslaugos, su jais susisiekia potencialiam dalyviui tinkama komunikavimo priemone. Išsamiai papasakojame apie projekto tikslą, paslaugas ir tik jeigu asmuo mano, kad nori tapti projekto dalyviu, jam esą pasiūloma dalyvauti.

„Kauno diena“ JRD atstovų paprašė įvertinti koordinatorių veiksmus, prašant SMS žinutėmis pateikti galimų dalyvių asmens kodus ir kitą svarbiausią asmeninę informaciją. Koordinatorė laikėsi pozicijos, kad toks duomenų rinkimo būdas neprieštarauja BDAR taisyklėmis.

„Koordinatoriai, išmanydami grupės poreikius ir galimybes, potencialiam dalyviui įvardija visus tinkamus komunikavimo ir duomenų perdavimo būdus, išsamiai informuoja apie tai, kur jo asmens duomenys bus naudojami ir kokiu tikslu. Dažnas dalyvis neturi jokių komunikavimo priemonių, negali atvykti į „Judam“ darbuotojo biurą, nesutinka, kad koordinatorius atvyktų į jam patogią vietą, dėl pandeminių ribojimų ar silpnos sveikatos nesutinka susitikti gyvai, neturi galimybės susimokėti PSD ir todėl prašo kuo skubiau pradėti dalyvavimo projekte procesus.

Jaunas žmogus pats renkasi, ar su darbuotoju susitiks gyvai nurodytu laiku, ar duomenis pirminiam jų patikrinimui – įsitikinimui, kad jis atitinka visus dalyviui keliamus kriterijus, persiunčia dalyviui tinkamomis komunikavimo priemonėmis“, – bandė aiškino R.Rinkūnienė.

Ji neįžvelgė problemų, kad jautriausi asmenų duomenys renkami atviromis žinutėmis, tad neketina imtis jokių koordinatorių veiksmų analizių.

Bendros rekomendacijos

Dienraštis susisiekė su Valstybės saugumo departamento ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovais ir paprašė įvertinti galimas rizikas, kai asmens duomenys renkami tiesiog žinutėmis.

Institucijos tik pasidalijo bendromis rekomendacijomis, kad visada reikia kritiškai vertinti, kam asmuo atskleidžia savo duomenis. Dėl detalesnių paaiškinimų siūlė kreiptis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), tačiau ir ši, atrodo, neįžvelgia jokių rizikų ir duomenų rinkimą e.paštu ir SMS žinutėmis laiko saugų.

„BDAR nedraudžia asmens duomenų teikimo, tačiau nustato taisykles, susijusias su laisvu asmens duomenų judėjimu. Kitaip tariant, asmens duomenys gali būti teikiami tretiesiems asmenims, jei tai atitinka BDAR nustatytas bendrąsias taisykles“, – pažymėjo VDAI Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Ji pridėjo programos „Judam“ aprašą, kuriame nurodoma, kad UT ir JRD užtikrina glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vadovaudamasi teisės aktais, kad minėta programa būtų įgyvendinta. Todėl esą natūralu, kad šios institucijos dalijasi ir žmonių kontaktais.

Pasak R.Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) e.paštu ar SMS žinutėmis savaime nėra laikytinas BDAR pažeidimu.

„BDAR yra technologiškai neutralus ir nenustato, kokiomis priemonėmis asmens duomenys turi būti renkami iš duomenų subjektų ir (arba) perduodami duomenų gavėjams ar kitiems tretiesiems asmenims, tačiau nustato duomenų valdytojui pareigą užtikrinti, kad tvarkant asmens duomenis būtų užtikrinama tinkama jų apsauga. Kokios asmens duomenų saugumo priemonės būtų tinkamos, galima spręsti pagal rizikos vertinimo rezultatus ar atsižvelgiant į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes. Vis dėlto užtikrinti tinkamą tvarkomų asmens duomenų apsaugą yra duomenų valdytojo (šiuo atveju institucijų) pareiga, kurios pažeidimas, pavyzdžiui, neteisėtas asmens duomenų panaudojimas ar atskleidimas, duomenų valdytojui sukeltų teisinę atsakomybę“, – aiškino VDAI teisininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

patrionas

patrionas portretas
dabar turim kur pinigus deginti... savi pakentes ,

ar ne laikas

ar ne laikas portretas
naikint tarnyba siulancia ekonomiskai neapsimokanti darba?

k

k portretas
naikint ta darbo birza
VISI KOMENTARAI 98
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių