Užkliuvo skaičiuoklė

Prieš keletą dienų Jūratė Malevičienė savo kabinete parašė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų. Vadybininkei sumokėta vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. "Per vieną dieną atleido, nei atidirbti nereikėjo. Neleido net iš įmonės išeiti, kad nespėčiau nedarbingumo pažymėjimo pasiimti", – dar šviežiais atleidimo įspūdžiais dalijosi buvusi Kauno būtų ūkio vadybininkė.

Pasak J.Malevičienės, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Marijus Zaborskas pasikvietė ją į kabinetą. Ant stalo buvo keli popieriaus labai. Vadovas esą paklausė, ar moteris žino, kas čia per popieriai. Pasak J.Malevičienės, tai buvo atspausdinti įmonėje naudojami išlaidų skaičiuokliai.

"Tikrino mano kompiuterį ir rado, kad aš esu atspausdinusi išlaidų skaičiuoklį. Išlaidų skaičiuoklė naudojama suskaičiuoti išlaidas, kai Kauno butų ūkis tvarko atsilaisvinusius savivaldybei priklausančius būtus", – paaiškino vadybininkė.

J.Malevičienė neslėpė, kad skaičiuoklę atspausdino ir atidavė tam, kad būtų informuoti savivaldybės atstovai, jog kilo įtarimų, kad miestas permoka už Kauno butų ūkio paslaugas.

"Kauno savivaldybė turi teisę žinoti, juolab kad tos skaičiuoklės nėra kažkokia paslaptis, savivaldybė ir taip gauna sąskaitą", – teigė moteris.

Kauno savivaldybė yra Kauno butų ūkio ne tik savininkas, bet ir klientas. Sąskaitos už sutvarkytus butus siunčiamos savivaldybei ir pagal jas miestas apmoka už atliktą darbą.

Išpūstos sąskaitos?

J.Malevičienė spėjo, kad M.Zaborskas greičiausiai nusprendė, kad anoniminį skundą dėl išpūstų sąskaitų parašė ji. "M.Zaborskas sakė, kad, kol neparašysiu prašymo išeiti savo noru, neišleis iš kabineto. Bet aš pasisakiau esanti profsąjungos narė ir žinau savo teises", – dėstė J.Malevičienė.

"Direktorius teigė, kad būsiu perduota prokuratūrai už komercinės paslapties atskleidimą. Kokia čia komercinė paslaptis? Nemačiau to anoniminio skundo. Manęs prašė buvęs kolega. Argumentavo noru informuoti savivaldybę, kaip jie permoka už paslaugas, ir prašė parinkti tris brangiausias skaičiuokles. Matyt norėjo pateikti kaip pavyzdį apie prirašomas medžiagas, kad sąskaita būtų didesnė", – aiškino buvusi vadybininkė.

Ji pasakojo, kad sąmatos siekia tūkstančius eurų, o tvarkomos avarinės būklės lūšnos. J.Malevičienė svarstė, kad savivaldybei būtų pigiau nupirkti naujas patalpas nei remontuoti senas.

Kauno butų ūkio laikinasis direktorius M.Zaborskas nieko nenorėjo girdėti apie anoniminį skundą, net nepatvirtino ar paneigė, kad toks buvo. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius buvo atviresnis. "Anoniminis skundas tikrai gautas. Jis nepasitvirtino, pažeidimų nerasta", – tikino R.Rabačius.

Vyraujanti įtampa

R.Rabačius nekomentavo fakto, kad dėl anoniminio skundo iš darbo savivaldybės įmonėje buvo priversta išeiti vadybininkė. "Šio atvejo netyrėme. Tai neįeina į Kauno savivaldybės administracijos kompetenciją. Jeigu gyventojai turi svarių įrodymų, jie turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas: STT, prokuratūrą, kurios ir ištirs atvejus", – atsiribojo R.Rabačius.

Pasak J.Malevičienės, ji pati parašė prašymą išeiti iš darbo, tačiau jos sprendimą dar lėmė vadovo elgesys ir įmonėje vyraujanti įtampa. "Sutikau savo noru išeiti iš darbo, nes atmosfera Kauno butų ūkyje yra kenksminga. Viskas daroma tam, kad darbuotoją prigąsdinti. Jei ko nors paklausi, gausi papildomo darbo. Tokius sprendimus direktorius motyvuoja tuo, kad neturėtume noro klausinėti", – pasakojo J.Malevičienė.

Laikinasis direktorius M.Zaborskas atsisakė komentuoti iš darbo išėjusios vadybininkės kaltinimus. "Darbuotojai savo noru priima sprendimus dirbti ar nedirbti įmonėje. Keičiasi. Mes turime 100 darbuotojų, stengiamės dirbti efektyviai, aš, kaip laikinasis direktorius, reikalauju, kad darbai būtų padaryti gerai ir iki galo", – tikino M.Zaborskas.

Dirbti buvo sunku

Kauno butų ūkyje J.Malevičienė dirbo nuo 2011 m. Pradžioje – buhaltere, vėliau ekonomiste. "Ekonomistės darbas neturėjo nieko bendra su tuo, ką mokėmės daryti. Tai buvo ne ekonomisto darbas, o darbas, kaip paslėpti galus", – apibendrino J.Malevičienė.

Moteris apgailestavo, kad savivaldybių įmonės greičiausiai dar nepasveiko nuo sovietinio mąstymo ir negalvoja apie tai, kaip Kauną kurti, kliento poreikius tenkinti.

"Darbas Kauno butų ūkyje buvo įtemptas, nervingas. Darbuotojas turi būti naudingas įmonei, bet ir gyventojų nesinori skriausti. Gyventojams sąmatų neduodavo rodyti. Tekdavo kažkaip suktis, žinant, kad apgaudinėji žmones. Sunkų darbą dar apsunkino vadovo elgesys. Dėl to aš ir nesilaikiau įsikibusi to darbo", – kartėlį liejo J.Malevičienė.

Liudijimai tęsiasi

"Kauno diena" pakalbino ir daugiau buvusių bei esamų savivaldybės įmonės darbuotojų. Čia tebedirbantys specialistai pageidavo likti anonimai. "Kas tik pasiviešina – to darbe nebelieka", – to būtinybę motyvavo darbuotojai. Nenormali atmosfera, įtampa, ydingas darbo organizavimas – dažniausiai minimos savivaldybės bendrovės Kauno būtų ūkio bėdos.

Išgirdus darbuotojų pasakojimus, tampa suprantami kauniečių nusiskundimai šios įmonės darbu. Gyventojų nusiskundimus priima vadybininkai. Jie praneša kitiems skyriams apie žmonių bėdas, registruoja reikiamus padaryti darbus. Tačiau jų įtaka apsiriboja pranešimais.

Jei darbai neįvykdomi, jie niekaip negali pareikalauti ar paspartinti biurokratinio proceso. Atkertama, kad darbų sąrašas ilgas, tad problemos sprendimas gali trukti net kelerius metus. Už tokį neveiklumą gyventojai ir vėl išsilieja ant jiems skirtų vadybininkų, o pokyčių pačiame įmonės darbe nematyti iki šiol.

Reikalauja, bet netikrina

Darbuotojai neatmetė, kad Kauno savivaldybei gali būti pateikiamos išpūstos sąskaitos. Pasak jų, taip nėra, kad įmonė kažkokių darbų nedarytų visai, o imtų ir surašytų juos. Dažniausiai pats darbas būna įvykdytas, tačiau darbų apimtys įvardintos gerokai platesnės.

Žmonės vardijo, kad yra darbų, kurių niekaip nepamatuosi ir nepatikrinsi. Tarkime, nutiestas kabelis ar vamzdis, kurį išmatuoti galima tik ką nors atlupus, nuplėšus ar net visai išardžius.

"Iš darbuotojų reikalauju efektyvaus ir kokybiško darbo. Kurie negali dirbti, tie išeina", – tikino laikinasis direktorius M.Zaborskas.

Kanalizacijos vamzdžio istorija

"Kauno diena" rašė, kad Kauno butų ūkio darbuotojai trims dienoms įkalino Neries krantinės dvylikaaukščio gyventojus savo namuose. Įpareigoję žmones sudaryti sąlygas pakeisti vamzdyną, paliko prie suskilusios geldos – neatvyko.

Gyventojai patys išgriovė sienas, kad kuo mažiau rūpesčių būtų vamzdynus keisiantiems santechnikams. Vieni griovimo darbų ėmėsi patys, kiti samdė darbininkus, kuriems mokėjo po 60, kiti 80 eurų. Tos dienos popietę, kai pagal gyventojams pateiktą informaciją, darbai turėjo eiti į pabaigą, žmonės buvo informuoti, kad dėl įvykusio nesusipratimo vamzdynas bus pakeistas kuo greičiau.

Namo gyventojai patvirtino, kad jau kitą dieną darbai buvo pradėti. Vamzdynas vis dar tebekeičiamas. "Kai žmonės mato, kad darbai tikrai vyksta, nelabai ir pyksta", – dabartinę situaciją apibūdino namo įgaliotinė Erika Mozūraitienė.

Dėl prakiurusio vamzdyno į Kauno butų ūkio sąžinę Neries krantinės 26-ojo namo gyventojai beldėsi nuo 2014 m. Žmonės pasakojo, kad trūkęs vamzdis visu kvapų aromatu atsiskleisdavo rūsyje. Aukščiau gyvenantiesiems tai gal ir nebuvo itin didelė problema, tačiau pirmų aukštų gyventojai kentė dėl kanalizacijos kvapo, drėkstančių sienų.

Galiausiai gyventojus nudžiugino naujai paskirto Kauno butų ūkio vadybininko pastangos ir namo įgaliotinės iniciatyva. Gyventojai buvo suorganizuoti išgriauti sienas, paskirta darbų data.

Po to, kai tris dienas darbininkai neatvyko keisti vamzdžio, Kauno būtų ūkio laikinasis vadovas paaiškino, kad greičiausiai tai buvo vadybininko darbo brokas, esą jis numatytų darbų neužregistravo, todėl avarinio skyriaus darbininkai jų ir nesuskubo atlikti. Dėl šio atsitikimo Kauno butų ūkis atlieka patikrinimą.