Kaip pranešė portalas lrt.lt, antradienį dėl susirinkusi komisija taip pat nusprendė per mėnesį įvertinti pastatui padarytą žalą, ji bus skaičiuojama vertinant viso pastato atkuriamąją būklę, išskyrus pamatus, kurie nebuvo sunaikinti.

Prie sumos taip pat bus pridedama ir kai kurių sunaikintų fasado elementų restauracijos kaina.

„Pastato savininkas nepakluso departamento reikalavimams, juos apskundė teismui. Buvo reikalaujama apsaugoti išlikusius pastato elementus, juos inventorizuoti, sandėliuoti. Tačiau tiek griovimo darbai, kurie buvo vykdomi mechanizuotai, o ne detaliai išardant pastato elementus, tiek aplinkos, oro sąlygų poveikis, kurio nesiimta pašalinti, negrįžtamai paveikė vis dar stovinčius elementus. Todėl komisija priėmė sprendimą žalą skaičiuoti viso pastato apimtimi“, – portalui sakė KPD direktoriaus patarėjas Robertas Motuzas.

Tai reiškia, kad savininkui teks atkurti ne nugriautą dalį, o visą pastatą.

R. Motuzo teigimu, kadangi kitaip atkurti pastato techniškai nepavyks, teks atskirai išrinkti kiekvieną elementą, apžiūrėti juos, įvertinti būklę, galimą panaudojimą.

Jis taip pat sakė, kad šiuo metu yra ruošiama projektinė dokumentacija, atliekami medžiagiškumo, istoriniai, technologiniai tyrimai.

„Šiuo metu pastatas Perkūno alėjoje stovi toks, koks buvo sustabdžius griovimo darbus. Pastatas nebuvo apsaugotas nuo lietaus, sniego, vėjo ar kitų oro sąlygų. Kieme riogso apsnigtos namo nuolaužos, o šalia žingsniuojantys praeiviai gali pamatyti, kaip atrodė kambariai, kuriuos anksčiau slėpė sienos. Dalis konstrukcijos lentų, atrodo, netrukus atkibs nuo nugarmės žemyn“, – rašoma lrt.lt straipsnyje.

KPD komisija taip pat nusprendė, kad namas turės būti atkurtas ne pagal pirminį žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektą, o pagal tokį projektą, kuris buvo įgyvendintas vilą statant 1928 metais.

Anot R. Motuzo, tai padaryti leidžia turimos nuotraukos ir pastato matmenys.

KPD sudarytoje Žalos nustatymo komisijoje yra šeši nariai – KPD ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, nepriklausomi ekspertai. Taip pat dalyvauja komisijai nepriklausanti samatininkė, kuri apskaičiuoja sumas dėl žalos ir atkūrimo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat yra pateikusi nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį.

Dabartinis pastato savininkas Artūras Dankovskis portalui savo komentarą žadėjo pateikti vėliau.

A. Dankovskis 1928 pastatytą namą be leidimo pradėjo griauti spalio viduryje, jis teigė, kad pastatas nėra įtrauktas į saugomų kultūros vertybių registrą. Griovimo darbai buvo sustabdyti po kelių dienų nuo jų pradžios.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno alėjoje 11 nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė.

Anot KPD, 2012 metais savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Specialiojo plano sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai – kultūrinei kategorijai. Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu.