Saugiausiai gyvena Kulautuvos moterys

Kulautuvoje pernai neužregistruota nė vienas smurto artimoje aplinkoje atvejo. Daugiausia skundų sulaukta iš Domeikavos – 31 ir Garliavos 24.

Smurto atvejų daugėja

Kauno rajone 2012 m. priimti 205 pareiškimai dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėtas 131 ikiteisminis tyrimas. Pernai šis skaičius padidėjo iki 629, o ikiteisminių tyrimų pradėta dvigubai daugiau – 262. Tokią informaciją pateikė Kauno rajono policijos komisariato atstovai.

Beje, pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai smurtu kaltinama melagingai. Taip sprendžiami turto klausimai, kerštaujama ir pan.

Statistiką pakoregavo 2011 m. gale priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris smurtautojui numato baudžiamąją atsakomybę. Pareigūnai ikiteisminį tyrimą gali pradėti ir be nukentėjusiojo skundo, įvertinę faktus įvykio vietoje.

Silpnumo apraiška

Kumščiu aiškinamasi ne tik alkoholio padauginus, jo priežasčių reikia ieškoti giliau. Tokio elgesio vaikas išmoksta pirmiausia šeimoje, tokį problemų sprendimo būdą atsineša į mokyklą ir taiko jį visą gyvenimą.

"Šeima yra nepakeičiama institucija. Joje gaunami svarbiausi pasaulio pažinimo ir elgesio įgūdžiai. Niekada nesmurtaus apsuptas meilės, dėmesio, pasitikėjimo, gero pavyzdžio. Toks vaikas augs psichologiškai stiprus, savimi ir kitais pasitikintis. Smurtauja psichologiškai silpni žmonės", – sakė Kauno rajono savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas.

Daug metų smurto kilmės priežastimis ir jo mažinimo būdais besidomintis specialistas įsitikinęs, kad kaip vaikas išmoksta smurto, taip galima jį išmokyti ir kitokio elgesio.

Svarbiausia – prevencija

Anot R.Žeko, puikus to pavyzdys Kauno rajone – nuo 1998 m. vykdoma intensyvaus psichologinio bendravimo stovykla vyresniųjų klasių mokiniams "Sniego gniūžtė".
Sudėtingame projekte dalyvauja specialiai parengta pedagogų, visuomenės sveikatos specialistų, psichologų komanda. Per pratybas vaikams sustiprinamas pasitikėjimas savimi. Vėliau savo įgūdžius ir gerą pavyzdį jie perduoda jaunesniems bendramoksliams.

R.Žekas pastebėjo, kad smurtas yra to paties medžio šakos kaip alkoholizmas, narkomanija, rūkymas.

Nubausti nepakanka

Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių skyriuje Garliavoje šiuo metu gyvena per dvidešimt moterų su vaikais. 80 proc. po šia pastoge besiglaudžiančių moterų yra nukentėjusios nuo girto vyro arba sugyventinio.

Kaip žinome, didžioji dalis konfliktų kyla dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Ne vienus metus įstaigai vadovaujanti Onutė Grabauskienė primena, kad svarbu nepamiršti kitų smurto rūšių: emocinio, ekonominio. Jos teigimu, tokių atvejų apstu.

"Būtina kalbėti apie šią problemą daug ir viešai. Turime išmokyti smurtą atpažinti, nelaikyti pateisinamu", – smurto mažinimo būdus vardijo kiekvieną dieną su jo aukomis susidurianti specialistė. – Efektyvus rezultatas pasiekiamas tik ilgai, sistemingai, profesionaliai šviečiant smurtauti linkusį asmenį ir auką taip pat."

Specialistė įsitikinusi, kad vien nubaudus agresyvų žmogų niekas nepasikeis. Svarbiausia jį išmokyti valdyti savo emocijas.

Moterys dažnai nesuvokia, kas yra smurtas, ir nežino institucijų, galinčių padėti. Šią problemą Krizių skyriaus specialistai pastebėjo vykdydami projektą "Moteris be smurto". Specialistai konsultavo 120 asmenų, buvo suburta tarpusavio pagalbos grupė, kurioje dalyvavo 45 moterys.