S. Tamkevičius į tremties vietas Sibire sugrįžo po 30 metų

Visai atsitiktinai už 500 km nuo Jakutsko, Aldano mieste, į kurį per taigą teko važiuoti net devynias valandas, dvasininkas sutiko čia gyvenančią 1941-aisiais iš Lietuvos ištremtą Danutę Ašmonaitę. "Aktyvi katalikė, labai gražiai kalbanti lietuviškai. Buvo labai džiugu ją išgirsti, nes ji tame mieste tik viena lietuvė ir yra", – pažintimi džiaugėsi arkivyskupas.

S.Tamkevičius sakė nepastebėjęs, kad įvairiose Sibiro vietose gyvenantys lietuviai, su kuriais jis bendravo, palaikytų artimus ryšius su Lietuva. "Kai praeina 50 ir daugiau metų, kai šeima mišri, žmonės įauga į vietinę kultūrą. Kurie turėjo stiprias šaknis Lietuvoje ir galėjo nesunkiai sugrįžti, jau sugrįžo, o kurie įleido šaknis svetimoje žemėje, visas gyvenimas praėjo ir jau įaugta ten. Bet miela pastebėti, kad kai kurie lietuviškai jau beveik nebekalbantys žmonės prisipažino jaučiantys esą kitokie. Matyt, kažkas žmoguje vis tiek išlieka", – svarstė pašnekovas.

Gamta viską pasiglemžia

Dabar arkivyskupas emeritas jau vėl įsisukęs į dvasinės tarnystės reikalus Lietuvoje ir džiaugiasi, kad kelionė pavyko puikiai. "Labiausiai nudžiugino Irkutsko lietuvių katalikų bendruomenė, kurioje daug šviesių, aktyvių žmonių, nors tokių sutikau ir kitose vietose. Stebino susitikimai Jakutske su vietiniais jakutais, kurie daug pasakojo apie lietuvius, ką jie čia darė atvažiavę, kiek jų miestui ir kraštui gero davė. Buvo labai miela tai girdėti ne iš lietuvių lūpų", – įsimintiniausias akimirkas vardijo S.Tamkevičius.

Nors sunkių išgyvenimų kelionėje dvasininkas tikino nepatyręs, apsilankymas baigiančiose sunykti tremtinių kapinėse paliko slogų įspūdį. "Už maždaug 600 km nuo Jakutsko aplankiau vieną buvusį lagerį ir jo kapines. Paties lagerio ten jau beveik nelikę. Tose didžiulėse kapinėse – tik krūmai, medžiai, vienas kryžius ir vienas paminklas, nors ten palaidota tūkstančiai žmonių, iš kurių – daug lietuvių. Panašias kapines aplankiau Irkutske, kur sušaudydavo ir ilgose bei plačiose duobėse suguldydavo tūkstančius. Ir ten gamta viską pasiglemžia. Atminimas įamžintas, pastatytas paminklas ir lietuvių ten yra, bet numatyta plėsti oro uostą, tad lėktuvų takas eis per kapines – kapai gali būti palaidoti po juo", – liūdną perspektyvą atskleidė pašnekovas.

Vos grįžęs iš kelionės, S.Tamkevičius socialiniame tinkle "Facebook" pasidžiaugė, kad Kaunas atrodo dar gražesnis. "Visi žmonės labai šiltai priėmė, visi parsivežti įspūdžiai yra geri, bet kai atsistoji ant Lietuvos žemės ir apsidairai aplinkui, pasidžiaugi: palaiminti esame, kad gyvename šiame žemės kampelyje", – emocijomis dalijosi dvasininkas ir prisipažino, kad kitąmet planuoja vėl keliauti į Sibirą.

"Jeigu Viešpats duos sveikatos, užprašė, kad pravesčiau rekolekcijas Sibire, bet čia ateityje. Į kalendorių jau esu įsirašęs. Šiemet jau nieko nesu suplanavęs, nebent kas nors atsitiktinai susiklostytų. Mano metų užtenka", – nusijuokė Kauno arkivyskupas emeritas.