Rumšiškėse – naujojo derliaus ir Oninių šventė

Nors Onų vardadienis - liepos 26-ąją, Lietuvos liaudies buities muziejus Onines ir rugiapjūtę atšventė šeštadienį.

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Aukštaitijos gatviniame rėžiniame kaime prie rugių lauko vilnijo dainos. „Lietuviai nors ir pavargę, alkani, tačiau dainuoti mokėjo“, - buvo raginami susirinkusieji.

Kiekvienas galėjo išmėginti kaip kertami ir rišami rugiai būdavo. Prapjovos – pirmos rugių saujos ar pėdo supjovimas – laikytas labai svarbiu žingsniu, pradedant rugiapjūtę. Rugių pjūtį pradėti žmonės eidavo į lauką labai iškilmingai, džiaugdamiesi ir linksmindamiesi naujos duonos sulaukę. Pirmąjį pėdą Aukštaitijos gatviniame rėžiniame kaime supjovė tariamas šeimininkas.

Po jo dalgius čiupo visi norintys. „Gerai sekasi? Tikrai ne“, - prisipažino ką tik iš rankų dalgę paleidęs Mindaugas. „Tik dabar supratau kodėl rugius kerta, o žolę pjauna. Reikia jėgos, reikia iš peties kirsti. 10 metrų ir uždusau“, - prisipažino vyras rugius kirtęs pirmą kartą, nors šiaip dalgį rankoje buvo laikęs ir anksčiau.

Moterys į rugių lauką ėjo apsiginklavusios pjautuvais. Ansamblių „Praviena“ ir „Liktužė“ narės, tarpusavy padiskutuodamos kaip jų krašte šį darbą darydavo, rišo pėdą po pėdo. Taip iki galo moterys ir nesutarė ar iš 10-ies ar iš 12 pėdų rugio kūgį statyti.

„Čia prastoki rugiai užaugo. Kai būna dideli, tvirti, tai po tais sustatytais pėdais ir nuo lietaus būdavo galima pasislėpti“, - aiškino moterys. Naujojo derlios viešnios nesibodėjo išbandyti šį senovinį užsiėmimą. „Pirmą kartą mėginau. Galvojau, kad bus sunkiau. Žinoma, nėra lengva, bet įmanoma. Man įdomu prisiliesti prie tokių darbų, kuriuos mūsų proseneliai dirbo“, - šypsojosi pjautuvo aštrumą išbandžiusi Eirida.

Tačiau bene svarbiausias rugiapjūtės akcentas – jievaras. Garbė supinti jievarą teko senolei Domicelei. Rūpestingai išravėjusi žole, palikusi tik rugius iš ilgo nenupjauto rugių  kuokšto Domicelė supynė kasą, susuko, o vidun šeimininkas duonos įdėjo ir paliko nupjautų rugių lauke.

„Kad šių metų derlius susitiktų su su kitų metų derliumi. Kad tų rugių užtektų visiems metams“, - linkėjo Domicelė taisydama jievarą.