Rekordus gerinantis Kauno oro uostas ruošiasi plėtrai

Įspūdingas pakilimas

Šių metų pirmą pusmetį tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose fiksuotas ir keleivių, ir skrydžių skaičiaus augimas. Tačiau T. Zitikis sako, kad, šį periodą palyginus su analogišku 2019 m. laikotarpiu, dar negalima teigti, kad pasiekti priešpandeminiai rodikliai. Vis dėlto T. Zitikis išskiria, kad LTOU šiuo metu viršija situacijos Europoje vidurkį.

Remiantis Europos kelionių komisijos (angl. European Travel Commission) antrąjį šių metų ketvirtį atlikta analize, keleiviai tampa kiek jautresni kainoms, todėl, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, matoma, kad bendras skrydžių skaičius Europoje mažėja. Keleivių ketinimas keliauti Europoje, palyginti su 2022 m., sumažėjo 4 proc.

Grįžtant prie situacijos Lietuvoje, sparčiausiai jau daugiau nei metus auga ir priešpandeminio laikotarpio aviacijos rodiklius visose kategorijose viršija Kauno oro uostas. Palangos oro uostas beveik pasiekė 2019 m. lygį. „Tačiau reikia suprasti, kad daugiausia įtakos bendriems pasiekimams dėl savo didžiausios apimties turi Vilniaus oro uosto rodikliai, kurie vidutiniškai kas mėnesį jau viršija 90 proc. keleivių skaičiaus atsigavimo vidurkio“, – priduria LTOU maršrutų plėtros projektų vadovas.

Reikia suprasti, kad oro uostai yra logistikos grandinės dalis, kurioje vyksta ne tik keleiviniai, bet ir daug krovininių, techninių skrydžių, nemaža dalis jų būna susiję ir su karinio judėjimo tikslais.

Kauno oro uoste 2023-iųjų sausį–birželį fiksuotas 24 proc. keleivių augimas, aptarnauta per 643 tūkst. asmenų. Čia veikia dvi žemų sąnaudų oro linijų bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizz Air“, kurios iš pandemijos įtakos gniaužtų ištrūko greičiausiai ir net daugelyje Europos šalių pastaraisiais metais rodė didžiausią spartą plėsdamos savo veiklą. Aiškindamas Kauno oro uosto sėkmės priežastis, T. Zitikis išskiria, kad maršrutai, kurie buvo siūlomi šiame oro uoste, buvo itin paklausūs.

„Keleivių noras skristi taip pat buvo ir yra labai stiprus, todėl toks derinys leido oro uosto rodikliams jau praėjusių metų pradžioje viršyti 2019 m. statistiką“, – teigia jis.

Nedidelę, bet svarbią dalį Kauno oro uosto statistikoje užima ir prieš keletą mėnesių po ilgesnės pertraukos startavę užsakomieji skrydžiai Kaunas–Antalija, kurių paklausa sudarė apie 2 proc. viso LTOU keleivių srauto.

Svoris: anot T. Zitikio, nepaisant išsiskiriančios Kauno oro uosto statistikos, vis dėlto daugiausia įtakos bendriems šalies aviacijos sektoriaus pasiekimams dėl savo didžiausios apimties turi Vilniaus oro uosto rodikliai. / LTOU nuotr.

Tradicinių oro vežėjų atsigavimas

Vilniaus oro uoste dar tik po truputį susilyginama su priešpandeminiais keleivių, skrydžių skaičiais. Anot T. Zitikio, čia situacija kiek kitokia nei Kaune, nes Vilniuje veikia visas spektras oro bendrovių: ir žemų sąnaudų, ir tradicinės, yra ir užsakomųjų skrydžių.

„Kaip ir minėta, žemų sąnaudų oro linijų bendrovės po pandemijos atsigavo pirmiausia, panašiu ar net didesniu tempu augo ir auga užsakomieji atostogų krypčių skrydžiai, o šiuo metu itin aktyviai auga ir trečioji kategorija – tradicinių oro bendrovių pasiūla. Pastaroji visoje Europoje rodė bene lėčiausias atsigavimo tendencijas, todėl natūralu, kad iš dalies lemia ir lėtesnį būtent Vilniaus oro uosto keleivių skaičiaus augimą“, – teigia jis.

„Vis dėlto faktiniai rezultatai ir bendros paklausos tendencijos rodo, kad antroje metų pusėje būtent tradicinių oro bendrovių augimas bus aktyviausias ir tai teigiamai koreguos sostinės oro vartų rezultatus“, – prognozuoja T. Zitikis.

Pavyzdžiui, „LOT Polish Airlines“ padidinus skrydžių Vilnius–Varšuva skaičių, Varšuvos kryptis jau dabar yra pakilusi per vieną poziciją (iš penktos į ketvirtą̨ vietą pagal pervežtų keleivių skaičių), palyginti su praėjusiais metais. Ši kryptis tapo dar patogesnė verslo ir atostogų keliautojams. LTOU pastebi, kad, pridėjus papildomų skrydžių, tapo patogiau pasiekti ne tik Lenkiją, bet ir Vokietiją, Prancūziją.

„Pastebimas verslo keliautojų ir jiems aktualiausių krypčių atsigavimas. Ryškėja tendencija, kad lietuviai vis labiau atranda ir tradicinius oro vežėjus, o tai yra devynios oro bendrovės iš dvylikos Lietuvos oro uostuose veiklą vykdančių oro kompanijų“, – priduria T. Zitikis.

Populiariausios skrydžių kryptys išlieka tradicinės – Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Italija. „Šios šalys ir įvairūs miestai jose lieka tarp populiariausių reguliarių skrydžių maršrutų. Tokia tendencija iš esmės pasikartoja panašiai tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uoste“, – teigia T. Zitikis

Kaip ir praėjusiais metais vienas pagrindinių atsigavimo faktorių yra atostogų kryptys. Populiariausi užsakomieji skrydžiai pastarąjį pusmetį taip pat laikėsi tradicinio kurso Antalijos, Herakliono, Šarm aš Šeicho, Alanijos ar Hurgados link.

Naujos darbo vietos

Augimas reikalauja pokyčių, todėl LTOU paskelbė, kad visai netrukus žada sukurti 200 naujų darbo vietų. T. Zitikis aiškina, kad reikėtų suprasti, jog oro uostuose dirba ne tik oro uosto, bet ir daugybės kompanijų, kurios vykdo atskiras veiklas, darbuotojai.

Pasak eksperto, toks skaičius numatomas projektuojant netolimos ateities perspektyvas. Tendencijos rodo, kad darbuotojų labai reikės būtent orlaivių priežiūros bendrovėms. „Natūralu, kad ilgalaikėje perspektyvoje matant, jog orlaivių ir keleivių skaičius aviacijoje augs, o šias tendencijas mes aiškiai indikuojame visiems savo partneriams, reikia auginti personalo apimtį“, – sako T. Zitikis.

Be to, jis pabrėžia, kad orlaivių aptarnavimo sritis Lietuvos oro uostuose apima ne tik lėktuvų paruošimą po ar prieš skrydį, bet ir keleivių registraciją, jų palydą į lėktuvus, techninius darbus. „Tai yra kompleksinė veikla ir sėkmingai oro uostų veiklai itin svarbi. Tikrai matome, kad ši karjeros kryptis Lietuvoje jau yra ir bus itin paklausi“, – tikina LTOU maršrutų plėtros projektų vadovas.

NATO susitikimas įrodė, jog esame pajėgūs priimti ir išlydėti net didžiausius orlaivius, didelį skaičių jų sėkmingai prižiūrėti oro uostuose, lygiagrečiai net nestabdant komercinių skrydžių.

Didinti karinį mobilumą

Greta numatomų permainų rikiuojasi ir Kauno oro uosto plėtros planai. Neseniai buvo paskelbti tarptautiniai rangovų atrankos viešieji pirkimai keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros projektams. Numatoma, kad naujojo perono plotas sieks daugiau kaip 35 tūkst. kv. m, jame bus sukurta papildomų lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietų. Užbaigus projektą, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius turėtų augti daugiau nei pusantro karto.

Pristatydamas šiuos planus, laikinasis LTOU vadovas Aurimas Stikliūnas patikino, kad vykstant darbams Kauno oro uostas veiks įprastai, o tai padės toliau išlaikyti sparčius aviacijos rodiklių augimo tempus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra pabrėžęs, kad Kauno oro uostas yra NATO partnerių logistikos vieta, tad ruošiami ir karinio mobilumo projektai, kurie taip pat prisidės prie oro uosto galimybių plėtros.

Šiuo metu LTOU kartu su Susisiekimo ministerija derina konkrečius projektus, kurie galėtų pretenduoti į finansavimą būtent kariniam mobilumui pritaikyti visuose šalies oro uostuose.

„Rudenį turėtų paaiškėti keletas konkrečių projektų, kuriuos būtinai įvardysime ir viešai. Iš esmės, kalbame apie aerodromų teritorijų geresnį pritaikymą tiek efektyvumo, tiek saugumo prasme dvigubai paskirčiai – komercinių ir karinių poreikių orlaivių priežiūros derinimui“, – sako T. Zitikis.

„Reikia suprasti, kad oro uostai yra logistikos grandinės dalis, kurioje vyksta ne tik keleiviniai, bet ir daug krovininių, techninių skrydžių, nemaža dalis jų būna susiję ir su karinio judėjimo tikslais. Norime, kad ateityje būtume visuose oro uostuose pasirengę dar geriau be trukdžių atlikti šias funkcijas“, – akcentuoja jis.

Neseniai LTOU teko susidurti su bene didžiausiu kada nors tekusiu iššūkiu – NATO viršūnių susitikimu. Pasak T. Zitikio, šį projektą tikrai būtų sunku lyginti su bet kokia ankstesne LTOU patirtimi.

„Tai tikrai buvo istorinis išbandymas mūsų infrastruktūrai ir įvairių sričių ekspertams, kurie dirba oro uostuose. Reikia paminėti, kad NATO susitikimas įrodė, jog esame pajėgūs priimti ir išlydėti net didžiausius orlaivius, didelį skaičių jų sėkmingai prižiūrėti oro uostuose, lygiagrečiai net nestabdant komercinių skrydžių. Tai buvo sunkus projektas, kuriam visi ruošėmės apie pusę metų, tačiau pasiruošimas buvo itin kokybiškas, o rezultatas puikus”, – tikina jis.