Mažosios kultūros sostinės renkamos remiantis Kultūros ministerijos patvirtintais reikalavimais. Jas renka komisija, sudaryta ne vien iš ministerijos atstovų, bet ir žymių šalies kultūrinio gyvenimo veikėjų.

Pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine pernai buvo paskelbtas Naisių kaimas Šiaulių rajone.

Nuo šiemet nuspręsta rinkti po dešimt tokių sostinių kasmet. Šių metų Mažąja Lietuvos kultūros sostine Kauno apskrityje yra tapę Josvainiai (Kėdainių r.), Marijampolės apskrityje – Gelgaudiškis (Šakių r.).

Raudondvarį, kaip pakaunės kandidatą, šiam vardui gauti pasiūlė Kauno rajono vietos veiklos grupė. Jis varžėsi su kitų Kauno apskrities kaimiškųjų savivaldybių iškeltais kandidatais.

"Nieko keista, kad Raudondvaris taps viena Mažųjų kultūros sostinių – mes ir taip jau kurį laiką atstovaujame didžiajai Kauno rajono kultūros daliai. Ne tik dėl to, kad Raudondvaris įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – mes turime dvarą, kuriame vyksta daug oficialių ir kultūrinių renginių, turime kultūros centrą su nemažai kolektyvų, veiklią bendruomenę. Mažųjų kultūros sostinių rinkimų idėja buvo suaktyvinti Lietuvos kaimų bendruomenes, jas sutelkti. Raudondvaryje to daryti nereikia: mūsų bendruomenė ir taip aktyvi, – sakė Raudondvariečių bendruomenės pirmininkė Jurga Petrauskienė. – Žinoma, dabar dar labiau susitelksime – bendruomenė, kultūros centras, dvaras, mokykla – pasiūlysime naujų renginių."

Pasak J.Petrauskienės, vienas konkurso tikslų – kaimuose, miesteliuose organizuoti šventes, kitus renginius be alkoholio.

Rugsėjį dešimt Mažųjų kultūros sostinių prisistatys Vilniuje – pristatys savo išskirtinumą, kultūros paveldą, kolektyvus, bendruomenes. Kiekvienos Mažosios kultūros sostinės kitų metų renginiams organizatoriai skirs po 3 tūkst. eurų.