Profesorius Z. Baumanas: mes bėgame nežinia kur

Kaip mes reaguojame į grėsmingų problemų turinčių valstybių gyventojų kančią? Koks ryšys tarp individo užmaršumo ir atminties? Kur keliauja šiandienos žmonija? Koks yra žmonijos etinis suvokimas, moralė ir vertybės? Kaip mums reaguoti į pasaulines problemas ir ką padaryti, kad pasaulis reaguotų? Šiais klausimais filosofas profesorius Leonidas Donskis diskutavo su sociologijos korifėjumi, vienu svarbiausių pasaulio visuomeninių santykių ir postmodernizmo tyrinėtojų profesoriumi Zygmuntu Baumanu.

Dirba pirštai, ne smegenys

Kaune surengtą viešą paskaitą "Moralinis jautrumas netikrumo amžiuje: prof. Z.Baumano ir prof. L.Donskio dialogai" Z.Baumanas pradėjo pastebėjimu, kad dabartinės visuomenės kultūra yra užmaršties kultūra. "Kodėl? Esame arba prisijungę, arba neprisijungę, o "Google" jums suteikia visą informaciją, todėl nebereikia nieko prisiminti pačiam. Šiandien daugiau dirbame pirštais, o ne smegenimis", – konstatavo Z.Baumanas.

Sociologijos profesorius prisiminė: anksčiau norėdamas rasti reikalingos informacijos jis pats valandų valandas praleisdavo bibliotekų skaityklose. Šiandien pakanka "Google" žiniatinklio laukelyje įvesti ieškomos informacijos pavadinimą ir kone sekundės greičiu pasieksime norimą rezultatą. Technologijų revoliucija pagreitina visus procesus, tačiau tuo pat metu sudaro visas sąlygas mažiau mąstyti ir prisiminti.

"Žmonės bėga ir pamiršta klausimus, atsakymus. Nuo ko jie bėga?" – nors šis klausimas ir retorinis, vienas iškiliausių pastarųjų amžių visuomenės tyrinėtojų turi savo atsakymą: žmonija bėga nuo skurdo, nedarbo ir kančios. Anot Z.Baumano, šis fenomenas ateina iš praeities ir verčia ieškoti geresnės ateities, į kurią mes ir skubame.

Kitaip suvokiamas laikas

L.Donskio paklaustas, kur, jo nuomone, keliauja XXI a. žmogus, Z.Baumanas atsakė metafora: "Nesu tikras, bet manau, kad mes kylame į labai statų kalną. Kylant tokiu kalnu, negalime sustoti ir net nenutuokiame, kas mūsų laukia viršūnėje. O ten turbūt rasime naują kraštovaizdį."

Profesorius tiki, kad modernumas priklauso nuo praeities, nes tokiu būdu individas bėga nuo problemų ir kuria, jo suvokimu, geresnę ateitį.

"Nežinai, kas tavęs laukia rytoj, ar būsi sveikas, ar turėsi darbą. Šiandien žmogus turi būti labai atidus ir stebėti, kaip viskas keičiasi, privalo gebėti prisitaikyti", – sako Z.Baumanas.
Laiko suvokimas anksčiau ir dabar esąs kardinaliai kitoks: šiandien reikia ypač preciziškai planuoti savo laiką, neprarasti ryšio su realybe, kuri labai greitai keičiasi.

"Turi suvokti savo laiką, kadangi viskas turi pabaigą", – sakė mokslininkas ir pridūrė, kad šiandien žmogus privalo turėti savo gyvenimo projektą ir sau atsakyti į klausimą: "Kuo aš noriu būti?" Toks suvokimas kryptingai veda į rytojų.

Atstumas kliudo suvokti

"Šiandien visuomenę ištikusi priemonių stygiaus ir vaizduotės stagnacija", – pastebėjo Z.Baumanas. Jis pateikė Jungtinių Tautų organizacijos pavyzdį, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti narių valstybių visapusišką gerovę, kovoti su pasaulinėmis krizėmis ir stiprinti gynybą. Net ir tokia solidi tarptautinė organizacija susiduria su rimtais iššūkiais dėl paprasčiausios priežasties – priemonių negandoms užkirsti stygiaus.

"Tragedijos vyksta visame pasaulyje, mes apie jas žinome, tačiau realių veiksmų neatliekame", – pabrėžė Z.Baumanas. Sociologas tokią situaciją aiškina tuo, kad atstumas mums neleidžia pajusti ir suvokti tikrosios tragedijos. Jei tragedija įvyksta individo aplinkoje, tuomet tai daro įtaką jo pasauliui, tačiau jei tai vyksta už tūkstančių kilometrų, kur nors Birmoje, tuomet emocinio ryšio su situacija greičiausiai jis neturės.

Nori, bet nemoka

"Visuomenė persmelkta moralės komercializacijos, rinkodaros, tačiau jai trūksta atjautos, paprasčiausio draugiškumo", – teigė Z.Baumanas. Jo teigimu, tėvai savo vaikams dažnai nemoka išreikšti jausmų, paprasčiausiai neranda laiko kartu ruošti namų darbų ir parodyti rūpestį.

Dėl užimtumo, skubėjimo, begalinio tempo darbo dienomis tėvai negali atsakyti į vaikų skambučius, o ką jau kalbėti apie artimesnį ryšį ir glaudesnį bendravimą. "Galbūt sekmadienį mama ir tėtis savo atžalą galės nusivesti į Zoologijos sodą", – apie tėvų norus būti su vaikais, nesutampančius su galimybėmis, sakė sociologas.

Technologinis tobulėjimas ir suprekinimo kultūra kuria naujus naratyvus, parduotuvės parduoda moralinius raminamuosius. Pastarieji – tai, pavyzdžiui, naujausias "i‘Phone", nupirktas atžalai ir padėsiantis jam geriau jaustis bendraklasių būryje. "Mes nuomojame ir perkame ramybę, vertybes", – vartotojiškumą kritikavo Z.Baumanas.

Technologijos revoliucija ne tik kuria naują visuomeninę vertybių skalę, tačiau kelia užterštumo, globalias ir begalę kitų problemų. "Technologijos padeda kurti ateitį, tačiau mes ne visada žinome, kokia bus toji sukurta rytojaus diena", – taip Z.Baumanas aiškino technologijų skverbtį XXI a. visuomenėje ir galimus padarinius.

Privatumas nebereikalingas

Naujosios technikos plėtra ir žmogaus proto galia daro įtaką ir šiuolaikinei viešumo bei privatumo sampratai. Puikus pavyzdys – feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir jo atradimas.
"M.Zuckerbergas suprato esminį dalyką. Paprasti žmonės aplink mato žvaigždžių nuotraukas, plakatus, spindesį ir nori elgtis kaip žvaigždės. Jie nori dalytis nuotraukomis, rodyti, ką valgė pusryčiams ar kur buvo pasivaikščioti su savo mergina", – socialinio tinklo sėkmės priežastį atskleidė sociologas. Anot profesoriaus, žmonės nori būti išgirsti ir visuomenei privatumas nebereikalingas, tai tarsi atgyvenusi vertybė.

Gyvename moralinio sąstingio visuomenėje, kurioje visi skuba gyventi, yra susirūpinę naujausiomis technologijomis ir paskalomis, todėl didžiausia rytdienos grėsmė, Z.Baumano manymu, – prarasti jautrumą kitam.