Prasiskolinęs profesorius manipuliuoja pažadais

Įžvelgia asmeninę dramą

Kaunietis prof. habil. dr. Juozas Gecevičius gali pasigirti įspūdingais titulais. Tačiau titulai sėkmės neatnešė – gausių išradimų autorius ir apdovanojimų savininkas dabar turėtų jaustis kaip medžiojamas vilkas – jo atžvilgiu priverstinius turto išieškojimo procesus vykdo bene septyni antstoliai, o skolų neatgaunantys asmenys ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas ragindami pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Kai kurie buvę tituluoto profesoriaus kolegos, beje, visuomenei žinomi mokslininkai, J.Gecevičiaus situacijoje įžvelgia asmeninę dramą.

„Jo intelektas paklydo tarp mokslo ir verslo. Prarado didžiules sumas pinigų, prasiskolino, susipainiojo pažaduose ir planuose, neteko autoriteto“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ apgailestavo buvęs profesoriaus bendradarbis.

Gauna pensijos dalį

Nuo J.Gecevičiaus nukentėjo ir visuomenėje žinomas profesorius – neatgauna iš jo keleto dešimčių tūkstančių eurų.

„Vienas kitą pažinojome, buvo tarpusavio pasitikėjimas, bet nebuvome labai artimi kolegos. Mūsų tyrinėjimų sritys – skirtingos, bene pagrindinė jo sritis buvo elektromechanika. Dabar mūsų santykius temdo skola, bandau ją atgauti teisinėmis priemonėmis, įsijungė antstoliai, bet matau, kad ta skola vargu ar bus padengta. Vienintelė galimybė yra paimti iš pensijos įstatymais numatytą dalį. Antstoliai man perveda kažkokią jo pensijos dalį, tai, be abejo, labai nedidelės sumos“, – pabrėžė buvęs J.Gecevičiaus kolega.

Anot profesoriaus, J.Gecevičius visada turėjo su gamybos vystymu ir įvairių produktų kūrimu susijusių mokslo idėjų ir jos nepriminė tuščių svaičiojimų.

„Moksliniai projektai gali būti geri, bet verslo srityje jie gali ir neveikti. Prieš skolindamas pinigus šiek tiek analizavau situaciją, žinojau, kad finansiškai jo padėtis sunki. Vienas iš motyvų skolinant buvo padėti – gal žmogus kažkiek išjudės. Bet nepasisekė – sudegė. Dabar čia yra jo sąžinės reikalas. Jei pasiseks, gal kažką grąžins. Nesu linkęs sau nervų gadinti ir nesu linkęs skęstantį pastumti. Man tai irgi yra tam tikra pamoka“, – sakė viltį atgauti pinigus praradęs profesorius.

Nukentėjo ir sūnėnas

Tarp neatgaunančiųjų skolų – ne tik buvę kolegos, bet ir giminaičiai. Panevėžio rajone gyvenantis J.Gecevičiaus buvusios žmonos brolis Antanas Bložė iki šiol priekaištauja sau, kad nepavyko nuo dėdės apsaugoti sūnaus Aido.

„Mano sūnus gyvena Panevėžyje, aš – Panevėžio rajone. Maždaug 2016 m. J.Gecevičius paprašė jo paskolinti 30 tūkst. eurų. Sūnus buvo susitaupęs 8 tūkst. pirmam įnašui butui nusipirkti, iš manęs pasiskolino 12 tūkst. ir dar iš banko 10 tūkst. eurų. Sūnus man nepasakė, kaip planuoja panaudoti pinigus, matyt, dėdė įkalbėjo viską laikyti paslaptyje. Jei būtų man pasakęs, būčiau viską papasakojęs, ir jis nebūtų skolinęs. Maždaug prieš penkiolika metų J.Gecevičius manęs prašė paskolinti pinigų ir žadėjo mokėti 24 proc. metines palūkanas. Pasakiau, kad milžiniškas palūkanų dydis yra labai įtartinas, patariau skolintis pas savo vaikus. Taigi man sukėlė įtarimą ir aš nepaskolinau“, – „Kauno dienai“ pasakojo A.Bložė.

Anot A.Bložės, sūnus jau buvo susiradęs butą ir tikėjosi pinigus atgauti po trijų mėnesių.

„Kai praėjo trys mėnesiai, sulaukė ne pinigų, bet tik pažadų. Tuojau ateina investicijos iš Rusijos, iš Turkijos, iš Saudo Arabijos bankų. Paskutinis melas buvo apie laukiančias 360 mln. eurų investicijas ir apie 26 mln. eurų pajamas. Jis yra sukčius. Su sūnumi buvome nuėję pas advokatą, jis patarė kreiptis į prokuratūrą dėl sukčiavimo. Išgirdęs apie tokius planus, J.Gecevičius, manau, pajuto nerimą, ir po truputį sūnui pradėjo grąžinti skolą. Bet dar daug neatiduota ir, atvirai kalbant, nebetikiu, kad atiduos. Manau, čia toks likimas ir nieko nepadarysi. Sakiau, Juozai, pasiskolink iš savo sūnų, grąžink pinigus, tada tavęs niekas nešantažuos, ramiai gyvensi“, – pasakojo A.Bložė.

Jis apgailestavo, kad nevykdomi teismų sprendimai – prieš porą metų Kauno miesto apylinkės teismas priteisė Aidui Bložei 30 tūkst. eurų skolą ir 14 700 eurų palūkanų. Šiuo metu jo sūnui grąžinta apie 15 tūkst. eurų.

„Pastaruoju metu tą skolą antstoliai išskaičiuoja iš profesoriaus pensijos – kas mėnesį perveda apie 100 eurų. Manau, J.Gecevičius galėtų atiduoti skolą pasiskolinęs iš abiejų verslininkų sūnų – juk jie ne vargšai, jeigu per varžytines sugebėjo nusipirkti tėvo įmonės pastatą. Tėvas iki šiol tame pastate darbuojasi. Buvusi žmona – odontologė. Nors jie išsiskyrę ir nekilnojamasis turtas apdairiai perleistas žmonai, kiek žinau, jis tebegyvena anksčiau jiems bendrai priklausiusiame name“, – atkreipė dėmesį A.Bložė.

Užsakymų netrūkdavo

Galimas profesoriaus manipuliacijas šeimos turtu įžvelgia ir nemažą sumą buvusiam kolegai paskolinęs verslininkas, bendrovės „Maridana“ vadovas Rimvydas Dagys.

Palikimas: bendrovės „Maridana“ sandėlyje dar yra pagal J.Gecevičiaus užsakymą pagamintų, bet jam dėl skolų taip ir neperleistų gaminių. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Profesorius gal daugiau kaip metus man nebeskambina, anksčiau skambindavo beveik kas mėnesį – va, jau vežu pinigus, jau tuojau bus… Bet taip niekada ir neatvežė“, – „Kauno dienai“ sakė R.Dagys.

Jo įmonė pagal J.Gecevičiaus projektus gamino įvairią pramoninę įrangą.

„Mes su juo bendradarbiavome seniai – maždaug nuo 1997 m. Jo vadovaujama bendrovė GTV darė brėžinius, rengė projektus, o mes – gaminius, dažniausiai įvairias detales. Buvo nemažai užsakymų. Padarydavome – atsiskaitydavo. Kartais pasitaikydavo įsiskolinimų, bet padengdavo. Paskui pasipylė melas ir išsisukinėjimai. Siuntė mums net kažkieno pasirašytus pažadus atsiskaityti už jį, bet tie pažadai nebuvo vykdomi. Tvirtino, kad turi žemės sklypą, kurį pardavęs su mumis atsiskaitys. Bet gavau antstolio paaiškinimą, kad J.Gecevičius neturi nieko, ką būtų galima panaudoti skolai padengti“, – apgailestavo R.Dagys

Jis informavo, kad J.Gecevičius šiuo metu jam skolingas apie 70 tūkst. eurų.

„Tikslios sumos jau net neatsimenu, bet tai nebesvarbu, nes netikiu, kad atgausiu reikšmingesnę sumą. Dabar antstolis man kartais perveda juokingas sumas – po 14, 15, kartais 30 eurų – turbūt iš pensijos… Tai jo asmeninės lėšos, o iš įmonės GTV nieko neatgaunu“, – pabrėžė R.Dagys.

Gaminiai liko sandėlyje

Pasak R.Dagio, bandydamas susigrąžinti skolas jis sugaišo daug laiko, tačiau rezultatas kol kas – kone nulinis.

„Krūvas popierių surašęs esu, marias laiko tuščiai iššvaistęs, bet naudos iš to nėra. Bandžiau ir su policija, ir su teisininkais, ir su antstoliais. Manau, jis taip susitvarkė, taip sustumdė kortas, kad formaliai nieko neturi, bet tebegyvena ten, kur gyveno, sėdi tame pačiame kabinete, kur ir anksčiau sėdėjo“, – atkreipė dėmesį R.Dagys.

Verslininko įmonės sandėlyje iki šio dar yra pagal J.Gecevičiaus užsakymą pagamintos įrangos.

„Kai supratome, kad įsiskolinimai gali tik didėti, tos įrangos jam neperdavėme, nebetikėjome, kad jis sumokės“, – paaiškino R.Dagys.

Nupirko sūnūs

Su „Kauno diena“ bendravę J.Gecevičiaus ir bendrovės GTV kreditoriai pabrėžė, kad profesorius dažnai tvirtina negalintis paskolų laiduoti asmeniniu turtu, nes jo neturi: pabrėžia, kad namas, kuriame veikia odontologijos klinika, pagal povedybinę sutartį priklauso jo žmonai, o GTV biuro patalpos parduotos varžytinėse.

Registrų centro duomenų bazėje matyti, kad Dubysos gatvėje esančio bendrovei GTV priklausiusio pastato ir J.Gecevičiui priklausiusio sklypo savininkėmis lygiomis dalimis tapo įmonės „Baltimark“ ir „TG Technika“.

„Čia veikia tarpusavyje susiję asmenys ir tarpusavyje susijusios įmonės, kurioms vadovauja J.Gecevičiaus sūnūs. Kyla abejonių, ar turtas parduotas už rinkos vertę, ar tai nebuvo tik turto perstumdymas, siekiant viską sutvarkyti taip, kad iš J.Gecevičiaus neliktų ko paimti“, – svarstė skolos neatgaunančios bendrovės atstovas.

Tokių įtarimų turi daugelis pažadus dalijusio ir jų netesėjusio profesoriaus skolininkų.

Profesorius gal daugiau kaip metus man nebeskambina, anksčiau skambindavo beveik kas mėnesį – va, jau vežu pinigus, jau tuojau bus… Bet taip niekada ir neatvežė.

„Dar prieš kelerius metus perspėjau jį, kad planuoju kreiptis į visas galimas teisėsaugos institucijas, kad būtų išsiaiškinta, ar jis teisėtai yra sutvarkęs visus savo turtinius reikalus, ar galbūt jau skolindamasis žinojo, kad nebus ko iš jo paimti“, – pabrėžė R.Dagys.

Sąsajas neigia

Paprašytas pakomentuoti kreditorių įtarimus, kad tėvui priklausiusį pastatą ir žemę nupirko galbūt nesąžiningu būdu, bendrovės „Baltimark“ vadovas Vytautas Gecevičius „Kauno dienai“ sakė: „Viskas vyko elektroniniu būdu, vyko trys pardavimo procesai. Kreditoriai gali kreiptis į antstolių kontorą ir jiems viskas bus paaiškinta. Kokia antstolių kontora inicijavo pardavimą, dabar neprisimenu, tačiau kreditoriai tikrai žino. Pardavimą organizavo valstybė, ne mes. Jei yra kokių nors įtarimų, kad mes kažką apgavome ar neapgavome, reikia kreiptis į pardavimo organizatorius.“

V.Gecevičius nepakomentavo ir nepaneigė „Kauno dienai“ apie savo bėdas pasakojusių kreditorių tvirtinimo, kad J.Gecevičius iki šiol darbuojasi sūnų nupirktame buvusiame GTV biure.

„Mano sūnūs neturi nieko bendro su mano investiciniais projektais“, – anksčiau „Kauno dienai“ yra pareiškęs profesorius.

Prieštaringi aiškinimai

Priverstinį išieškojimą atliekantys antstoliai nevienodai aiškino kreditorių prielaidas apie galimą sukčiavimą atsikratant turtu – parduodant jį saviškiams.

„Sudarant sandorius tarp artimų giminaičių visada kyla įtarimų dėl sąžiningumo. Negaliu vertinti turto padalijimo aplinkybių, bet vykdymo procese visada kyla klausimų dėl padalijimo ir kaip tas turtas padalijamas. Dažnai skolininkui atitenka menka dalis arba neatitenka visai jokio turto. Šiuo atveju kreditoriai turėtų imtis iniciatyvos ir įrodinėti sandorio apsimestinumą ar nesąžiningumą“, – komentavo antstolis Marekas Petrovskis.

Jis yra vienas antstolių, vykdančių priverstinį išieškojimą iš J.Gecevičiaus. Pasak M.Petrovskio, skolų išieškojimą apsunkina aplinkybė, kad nei GTV, nei J.Gecevičius neturi pakankamai turto.

Antstolės Sonatos Vaicekauskienės aiškinimu, įstatymas nedraudžia išvaržomo turto įsigyti skolininko šeimos nariams ir tai niekaip nesusiję su turto slėpimu.

„Priverstinio turto realizavimo tikslas yra padengti skolą ar jos dalį. Jeigu turtas parduodamas iš varžytinių, tai už jį sumokami pinigai, kurių didžioji dalis atitenka būtent kreditoriui“, – sakė S.Vaicekauskienė.

Ji tikino negalinti pateikti detalesnės informacijos, kaip sekasi išieškoti J.Gecevičiaus skolas.

„Detalesnės informacijos apie išieškojimo eigą ir rezultatus publikavimui spaudoje galėtų pateikti tik šių procesų dalyviai – kreditoriai ir pats skolingas asmuo (jeigu sutiktų). Antstoliams tokia teisė įstatymu nesuteikta“, – rašoma antstolės paaiškinime.

Gyvena pas buvusiąją?

Galimą turto slapstymą įtariantys pašnekovai atkreipė dėmesį, kad J.Gecevičiaus nurodomas gyvenamosios vietos adresas yra Minties Rato g. 11B.

„Pagal 2018 m. išsituokiant sudarytą Turto pasidalijimo sutartį namas Minties Rato gatvėje atiteko buvusiai sutuoktinei. Ji vadovauja ir name veikiančiam odontologijos centrui. Jei J.Gecevičius ten nurodo gyvenamąją vietą, tikėtina, kad realiai yra neišsiskyręs – išsiskyręs tik formaliai. Prašant, kad J.Gecevičius skolas užtikrintų turto įkeitimu, jis nuolat atsako, kad nieko neturi. Galbūt toks ir buvo turto pasidalijimo tikslas – imituoti skurdą“, – svarstė skolos neatgaunančios bendrovės vadovas.

„Kauno dienai“ su V.Gecevčiumi susisiekti nepavyko: neatsakė į telefono skambučius, nereagavo į SMS žinutes.

J.Gecevičiaus sūnus V.Gecevičius tvirtino neturintis supratimo, kur gyvena jo tėvas – su mama ar ne.

„Kokie yra jų santykiai aš tikrai negaliu pakomentuoti, nes 30 metų gyvenu atskirai“, – teigė V.Gecevičius.

Kreditoriai įtaria, kad J.Gecevičius iki šiol vykdo kažkokią komercinę veiką. Tokia išvada daroma remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapyje esančiais duomenimis, pagal kuriuos aišku, kad bendrovė GTV turi kažkokių nepriemokų.

VMI nekomentavo, kokiomis aplinkybėmis ir už kokią veiklą susidarė skola.

„UAB GTV įsiskolinimas biudžetui 2022 02 21 – 142 503,54 euro. Mokestinė nepriemoka susidarė įmonei deklaravus mokėtinus mokesčius, tačiau laiku jų nesumokėjus“, – informavo Administravimo ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Tadas Bružas.