Pradėjo kulti anksti

Alšėnų seniūnijos ūkininkas Kęstutis Bružikas javapjūtę šiemet pradėjo kaip niekad anksti. "Žieminius kviečius pradėjau kulti liepos 25 d. Taip anksti javapjūtės per 26 ūkininkavimo metus dar nesu pradėjęs, tai yra 8–10 dienų anksčiau nei paprastai. Nervai neišlaikė – norėjosi greičiau į laukus išvažiuoti. Pabandžiau kulti: pirmą dieną grūdų drėgnumas siekė net 19 proc., paskui su kiekviena diena jis vis mažėjo, o prieš savaitę pasiekė 13,5 proc. – beveik standartinis drėgnumas. Bet tada sugedo orai, dabar vėl kviečiai – drėgni, minkšti", – skėstelėjo K.Bružikas.

Kol orai buvo geri, ūkininkas nukūlė beveik trečdalį auginamų žieminių kviečių – 160 ha, derlius tesiekė 5,5–6,5 t/ha. Pasak ūkininko, žieminių kviečių grūdai šiemet – smulkūs, susitraukę. "Šiemetis derlius bus ne itin geras – atsiliepia per patį javų žydėjimą, augimą vyravusi sausra. Vėlesnis lietus buvo pavėluotas – javams jo nebereikėjo, grūdas vis tiek susiformavo mažas", – pastebėjo augintojas.

Pasak jo, jei praėjusią savaitę kulti trukdę lietūs tęsis, kris ir grūdų kokybė: "Jei lietus plaus, ekstra klasės grūdų neturėsime. Skambina firmos, klausia, kokia grūdų kokybė, kiek turėsiu. Sakau: kol kas nieko negaliu pasakyti. Kainos neprognozuojamos – tikra pasiutpolkė. Aš išankstinių sutarčių nesirašiau, nes esu su jomis nudegęs. Jei pasirašai su grūdų supirkėjais išankstinę pardavimo sutartį konkrečiam kiekiui grūdų, gauni aukštesnę kainą. Tačiau jei tiek neužaugini – supirkėjai taiko sankcijas. Esu taip nudegęs su rapsais: pasirašiau išankstinę, o man paskui tie rapsai iššalo. Tai kiek savo grandžiau, kiek kaimynų, kad tik tą kiekį surinkčiau." Ūkininkas kviečių parduoti neskubės: lauks geresnės kainos. "Kas geriausią kainą pasiūlys, tam ir parduosiu", – šypsosi K.Bružikas.

Bando atsirinkti veisles

Ūkininkas augina šešių veislių žieminius kviečius. "Eksperimentuoju: vieni atsparūs šalčiui, kiti – išgulimui, treti subrandina daugiau ekstra klasės grūdų. Veislių šiais laikais – labai daug, reikia atsirinkti", – užsiminė pašnekovas.

Anksčiau auginęs nemažai kvietrugių, šiemet K.Bružikas jų visiškai nebesėjo. "Kvietrugiams rinkos nėra. Mano žemės – lengvesnės, silpnos, jie pas mane gerai augdavo. Kol kvietrugiai buvo naudojami bioetanolio gamybai, iš kurio gaminti degalai, buvo gerai. O kai naftos kaina krito, kvietrugių auginimas pradėjo nebeatsipirkti, kaip ir rapsų. O, pavyzdžiui, grikių kaina pernai išaugo dvigubai. Pernai aš jų vos toną prigrandžiau, bet už tą toną pelno gavau kaip už penkias tonas kviečių. Nes grikiai – nelepūs, jiems mano priesmėlio žemės tinka, jų daug tręšti nereikia, nuo ligų purkšti – taip pat", – pasakojo stambusis ūkininkas, šiemet auginantis daugiau grikių ir pupų.

"ES reikalavimu, pagal žalinimo programą 7 proc. sėjomainai turime ankštinių kultūrų auginti: žirnių, lubinų ar sojų. Pernai labai bijojome, kad tų pupų nebus kur dėti, tačiau derlių sėkmingai pardavėme: pasirodo, lietuviškas pupas perka Iranas", – pastebėjo pašnekovas.

Javus K.Bružikas kulia sovietmečio laikų technika. "Naujas kombainas kainuoja nuo 300 tūkst. eurų. Kodėl turėčiau tiek pinigų mokėti, jei aš turiu veikiančius kombainus? Tų kombainų vertė dabar – nedidelė, tačiau jų neparduosi, nebent į metalo laužą. Taip, juose nėra kondicionierių, tačiau nuo jų vyrai dažnai persišaldo. Nėra autopiloto – bet, net jei traktorius ir turi autopilotą, lauko gale jį vis tiek turi apsukti žmogus. Kombaino be žmogaus vis tiek nepaleisi", – savo nuostatą dirbti sena technika pagrindžia ūkininkas.

Kulia nauja technika

K.Bružiko kaimynystėje ūkininkaujančio Antano Juočionio sodyboje priešingai – beveik nerasi sovietinės žemės ūkio technikos. "Kuliame trimis apynaujais kombainais – dviem "Claas" ir vienu "John Deere". Kai ką pirkau su ES parama, kai ką – išsimokėtinai ar grynaisiais. Kiekvienas renkasi pagal save, bet aš manau, kad sena žemės ūkio technika dirbti neapsimoka, – įsitikinęs A.Juočionis. – Palyginkime: su kaimynu K.Bružiku beveik tokį patį plotą kuliamų kultūrų auginame. Aš nukuliu su trimis kombainais, o jis – su devyniais, man užtenka trijų kombainininkų, jam jų reikia trigubai daugiau. Degalų sąnaudos mums – nepalyginamai mažesnės. Detalių taisyti technikai jam reikia kur kas daugiau, nors jų kaina gana pigi. Bet mes į lauką be Kasko draudimo net nevažiuojame, o jis gali važiuoti."

Jis žieminius kviečius vos pradėjo kulti – nukūlė vos 50 iš 600 ha. "Šiemet derlius gerokai mažesnis nei pernai. Pernai vidutiniškai kūliau po 9 t/ha, šiemet – tik po 6–6,5 t/ha, – palygino ūkininkas. – Be to, ekstra klasės grūdų nenukūliau visai – iki jos nors nedaug, bet trūko."

Mažesnis derlius – gal bus geresnės kainos? "Nebūtinai. Kol kas kainos tik krinta. Jei pas mus derlius blogas, dar nereiškia, kad jis blogas ir kitoje pasaulio pusėje", – užsiminė A.Juočionis.

Kol orai buvo geri, ūkininkas spėjo nukulti ir šiek tiek žirnių. "Po lietaus bandėme įvažiuoti į žirnių lauką, bet pažiūrėkite, kas išėjo: nesuprasi, ar kulta, ar arta, – rodydamas lauke įsispaudusias gilias galingos technikos paliktas vėžes liūdnai šyptelėjo A.Juočionis. – Teko greitai apsisukti ir išvažiuoti."

Nors ūkininkas turi savo sandėlius, Rokų seniūnijoje kultus grūdus jis iš karto vežė supirkėjams. "Nukultus kviečius vežiau tiesiai į elevatorių H. ir O.Minkovskių gatvėje saugoti. Kūliau laukuose prie Rokų. Ten tiltas uždarytas, todėl, jei į savo sandėlius vežčiau, man labai brangiai kainuotų apvažiuoti – reikėtų per miestą grūdus vežti", – paaiškino A.Juočionis.

Praėjusią savaitę ūkininkas grūdų beveik nekūlė – jie buvo per drėgni. "Savo sandėliuose gali grūdus pradžiovinti, bet tas šlapių grūdų kūlimas nuostolingas dėl to, kad tokie grūdai neatsikabina nuo šiaudo – daug jų prarandi", – užsiminė ūkininkas.

Ekstra klasės nesiekia

Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas sako javapjūtę dar tik pradėjęs: iš šiemet auginamų 500 ha javų – kviečių, miežių, rapsų – penktadienį buvo nukūlęs tik 60 ha. "Šiandien žieminius kviečius kuliame, bet dairomės į dangų. Grūdai jau nunokę, pats laikas kulti, tik nežinia, kokie bus orai. Prognozės – ne pačios geriausios. Jei lis – priverstinai ilsėsimės", – penktadienį užsiminė ūkininkas.

Jo laukuose žieminių kviečių derlius – šiek tiek mažesnis nei pernai. "Kuliame ankstyvas veisles, imame po 8–9 t/ha. Rapsų derlius taip pat prastesnis – vidutiniškai prikuliame po 3,5 t/ha, o pernai vidutiniškai po 5 t/ha kūlėme", – palygino R.Majauskas.

Jis tikino nesiekiantis užauginti ekstra klasės grūdų. "Mes ekstra klasės neauginame – paprastai tiekiame pirmos ar antros klasės grūdus. Bet pirmos klasės grūdai pas mus paprastai būna beveik ekstriniai – baltymai juose siekia 13,5–14 proc. Jei baltymų daugiau nei 14 proc. – tai jau ekstra klasės rodiklis. Tačiau ekstra klasės mažai grūdų reikia. Tiesa, reikia užsieniui, dėl to toks vajus dėl jų", – aiškino vienas didesnių pakaunės grūdų augintojų.

Komentaras

Alvydas Rimdeika

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Šiuo metu, kai leidžia oras, rajono ūkininkai kulia žiemines kultūras, žirnius. Derlius – truputį mažesnis nei pernai. Tiesa, Babtų, Vilkijos apylinkių, Raudondvario pusėje, kur derlingiausios žemės, derliai geresni nei, tarkim, Alšėnų, Mastaičių pusėje. Šios seniūnijos ūkininkams reikia daug daugiau į žemę įdėti, kad pasiektų tokį derlių kaip Babtų pusėje.

Daugelis javų augintojų turi savo sandėlius, grūdus veža į juos ir laukia geresnių kainų. Jei neturi savo sandėlių – esi labai priklausomas nuo supirkėjų: kokią kainą javapjūtės metu jie siūlo, tokia ūkininkai ir parduoda – grūdus iš laukų jie priversti vežti tiesiai supirkėjui. Javapjūtės pradžioje kaina paprastai būna mažiausia. Paskui ji reguliuojasi atsižvelgiant į pasaulinę grūdų rinkos kainą. Palyginti su pernai, šiemet grūdų supirkimo kainos kritusios apie 15 proc.

Dabar jau ūkininkai neskuba rašytis išankstinių pardavimo sutarčių. Nebent nedideliam kiekiui, kad labai nerizikuotų. Tūkstančiui tonų nesirašo – nebent keliems šimtams.

Dažnai ūkininkai augina po kelias tos pačios grūdinės kultūros veisles, bando atsirinkti – kas jiems tinka, kas – ne. Su užsienietiškomis veislėmis yra ir nudegusiųjų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje išvestos veislės pas mus greičiau iššąla – jos pritaikytos šiltesniam klimatui. Mums geriausiai tinka lenkiškos veislės – esame panašaus klimato šalys.