Poliklinikos vadovas: neatidėliokite ir skiepykitės

– Nuo praėjusio trečiadienio paankstintas skiepijimasis trečiąja doze. Kaip reagavo kauniečiai? Ar jaučiate padaugėjusį norinčiųjų pasiskiepyti skaičių ar antplūdį?

– Kauniečiai reagavo labai tinkamai. Pajutome padidėjimą, maždaug apie 50 proc. Trečiąja doze besiskiepijantys asmenys sudaro didžiausią dalį mūsų vakcinavimo centrų pacientų.

– Kokia jūsų rekomendacija žmonėms, kuriems jau laikas ir yra galimybė pasiskiepyti trečiąja doze? Skubėti dabar ar luktelėti, kol nuslūgs antplūdis?

Trečiąja doze besiskiepijantys asmenys sudaro didžiausią dalį mūsų vakcinavimo centrų pacientų.

– Patarčiau registruotis skiepytis. Tada nereikės laukti, nebus jokių problemų. Neatidėliokite ir skiepykitės, kai ateina terminas. Nereikia gudrauti su antikūnais ar žaisti ir ieškoti priežasčių nesiskiepyti. Antikūnų titrai mažėja, o iš kolegų reanimacijos skyriuje ir Kauno ligoninėje girdime, kad yra labai grėsmingų ir sunkių situacijų. Tikrai nereikia rizikuoti.

– Prieš pokalbį minėjote, kad dalis žmonių nė nesiregistravę eina skiepytis. Ką jiems patartumėte?

– Kai vakcinacijos centrai nebuvo užimti, tikrai nesistengėme imtis specialių biurokratinių priemonių, jei žmonės ateidavo ne savo laiku. Stengiamės, kiek galima, padaryti, kad būtų prieinamiau ir patogiau. Aišku, reikia suprasti ir mūsų darbuotojų darbo organizavimą bei krūvius. Dabar, padidėjus krūviams, tikimybė, kad vakcinavimo centras bus tuščias, daug mažesnė. Atvykus tenka palaukti, darome atskirą eilę, kad netrikdytume užsiregistravusių žmonių skiepijimosi. Jei atvyksite nesiregistravę, nepykite ir nenustebkite, jei reikės palaukti.

Svarbu: P.Kibiša teigia, kad COVID-19 vakcinos – vienos geriausiai ištirtų pasaulyje. Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Kiek maždaug žmonių per dieną šiomis dienomis skiepijasi Kaune?

– Virš 1–1,3 tūkst.

– Minėjote, kad trečioji dozė ne šiaip sugalvota, o išties veiksminga ir mokslas pripažįsta, kad antikūnų mažėja.

– Moksliškai patvirtinta, čia ne eksperimentai ar bandymai. Tai normali, įsigalėjusi, puikiai ištirtų vakcinų gamintojų rekomendacija.

– Gal yra atgarsių, kaip organizmas reaguoja į trečiąją dozę?

– Galiu patvirtinti, kad yra mokslinių publikacijų, jog šios vakcinos yra vienos geriausiai pasaulyje ištirtų. Nors jos buvo sukurtos neseniai, bet tai tokia didelė koncentracija ir toks aktualus dalykas tiek mokslo visuomenei, tiek visai žmonijai, kad skirta labai daug pinigų, pastangų ir jos tikrai saugios. Kalbant apie organizmo reakciją į trečiąją dozę, moksliškai pagrįstų tyrimų dar nelabai yra. Empiriškai ir kiek matome iš savo patirties, reikėtų tikėtis, kad panaši reakcija – kaip ir į ankstesnes dozes. Vieniems labiau jaučia vienus požymius, kiti – kitus. Man viskas buvo labai lengvai visus tris kartus. Truputį paskaudėjo petį, ir tiek.

– Ką daryti tiems, kurie pasiskiepijo du kartus ir paskui susirgo COVID-19. Ar jiems skiepytis ir po kiek laiko?

– Persirgimas COVID-19 laikomas analogišku sustiprinančiajai dozei. Galios ir galimybių pasas.

– Iš medicininės pusės, ar skiepytis trečiąja doze persirgus po dviejų skiepų dozės, ar palaukti?

Kaip gydytojas, manau, kad visos priemonės, kurios skatina skiepytis ir apsaugo visą bendruomenę, šalia esančius žmones, yra geros.

– Reikėtų palaukti tolesnių Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų. Tai nereglamentuota. Persirgimas traktuojamas kaip sustiprinančioji dozė. Jų imuniteto atsakas 99 proc. yra stiprus, aktyvus ir apsaugos nuo užsikrėtimo bei sunkios klinikinės eigos.

– Kokios jūsų rekomendacijos žmonėms, mėgstantiems vaikščioti po miestą basomis?

– Vasarą – gerai. Dabar – ir sąnariams, ir šlapimo pūslei kenkia. Elementarūs kūno atšalimo padariniai.

– Kaip jūs vertinate, kad skiepijami vaikai ir galimybių pasas bus vaikams nuo dvylikos metų?

– Kaip gydytojas, manau, kad visos priemonės, kurios skatina skiepytis ir apsaugo visą bendruomenę, šalia esančius žmones, yra geros. Todėl pritariu, kad ir vaikučiai skiepytųsi. Matome, koks buvo šuolis, pradėjus eiti į mokyklas kontaktiniu būdu. Apie trečdalis užsikrėtimų – nuo vaikų, todėl manau, kad ir vaikams žymiai saugiau, jei jų bus pasiskiepiję daugiau.

– Ar dar yra visuomenės dalis, abejojanti skiepais, ar likę pasiskirstę į tikinčiuosius ir netikinčiuosius jais?

– Sunku atsakyti, nes tokios statistikos nėra. Sunkiai įsivaizduoju, ko dar reikia, kai tiek metų, mėnesių pagrindinė tema yra COVID-19.

– Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga yra prieš galimybių pasą vaikams ir apskritai suaugusiesiems. Iš valdžios negirdime bendros nuomonės, jau nekalbu apie Prezidento poziciją, kuri kaip nendrė vėjyje, bet ir buvęs sveikatos ministras sako kitaip nei dabartinis, ko gero, tai įneša dar daugiau painiavos į žmonių galvas.

Apie trečdalis užsikrėtimų – nuo vaikų, todėl manau, kad ir vaikams žymiai saugiau, jei jų bus pasiskiepiję daugiau.

– Reikia suvokti, kad A.Veryga yra opozicijoje. Tai tiesiog politinio ciklo dalis.

– COVID-19 skaičiai lyg ir mažėja. Buvo prognozių, kad dar gali didėti. Jūsų nuomone, ar Lietuvoje COVID-19 slopsta, ar dar tikėtis prastesnių rezultatų?

– Kiekvieną savaitę žiūriu statistiką iš mūsų mobiliojo punkto Kauno kempinge. Žiūriu, koks PGR tyrimų procentas yra teigiamas. Pastarųjų keturių penkių savaičių jis buvo maksimalus, virš 40 proc. visų išsityrusiųjų. Užpraeitos savaitės jau buvo šiek tiek nukritęs – 38 proc. Man atrodo, kad tai ankstyvas vilties suteikiantis požymis.

– Ar yra vilties, kad Kalėdas švęsime su artimaisiais?

– Kalėdos – vilties metas.