Pokalbis „Kauno dienos“ studijoje: ar rugsėjį Kaunas dus transporto spūstyse?

– Wikipedija skelbia, kad Kaune yra apie pusantro tūkstančio gatvių, kurių bendras ilgis – apie 900 km. Ar teisingi šie skaičiai, turint omenyje, kad miestas plečiasi? Kiek iš tų gatvių šiuo metu yra remontuojamos?

– Taip, tie skaičiai yra teisingi, jie yra patvirtinti Kauno miesto tarybos ir tai yra oficialus tiek gatvių skaičius, tiek gatvių ilgis.

Remontuojama, palyginti su bendru ilgiu, nedaug – maždaug 25 km, bet kadangi darbai vyksta pagrindinėse gatvėse, dėl to galbūt ir tas pojūtis yra, kad daug. 900 km – su visomis mažos kategorijos gatvėmis, kur galbūt dauguma kauniečių ir neužklysta, todėl tos problematikos nemato. Bet kai tvarkome pagrindinę gatvę, tai ir komentarų, ir įspūdžių galbūt daugiau sulaukiame.

Aloyzas Pakalniškis/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Pagrindinė gatvė, kartu ir ilgiausia, – Taikos prospektas, kuriuo atvykstame į Kauną ir išvykstame iš mūsų miesto – remontuojama dalimis, etapais. Kiek dar tęsis remontas ir kaip sekasi jį įgyvendinti?

– Taip, jūs teisingai paminėjote – tai yra ilgiausia gatvė Kauno mieste – daugiau kaip 7 km. Darbą planavome atlikti per pustrečių metų. Karantinas, COVID-19, gautas papildomas finansavimas leidžia mums sutrumpinti šiuos darbus ir baigti kitų metų viduryje.

Gavome papildomai 6 mln. eurų finansavimą tai gatvei. Dabar darbai vyksta lygiagrečiai, praktiškai per visą gatvės ilgį. Didžiąją dalį darbų planuojame padaryti šiemet, tai yra pakloti važiuojamosios dalies asfalto dangas. Kitiems metams liks įrengti arba atnaujinti šaligatvius. Šaligatviuose turėsime vienoje pusėje dviračių taką – nuo Savanorių iki Pramonės prospekto, ten, kur yra intensyviausias pėsčiųjų judėjimas. Iššūkis nemažas, nes tai nėra vien kelio darbai – bet ir Kauno vandenų, ir Kauno energijos, tam tikri elektros, tam tikri ryšio, komunikacijos tvarkybos darbai.

Verta paminėti, kas pasikeis. Dalyje, kur yra didžiausias viešojo transporto intensyvumas, turėsime atskirą viešojo transporto juostą, kas pagerins susisiekimą, dviračių taką,  pėsčiųjų šaligatvius, atnaujintą apšvietimą, šviesoforus. Tai išties visas darbų kompleksas. Jie kainuoja tikrai nemažai, bet tai leis žmonėms ateityje jaustis patogiau. O dabar ir pats, jeigu nevykstu pažiūrėti darbų, stengiuosi tos vietos vengti, važiuoti aplinkinėmis gatvėmis ir taip nesudaryti spūsčių. Pats suprantu, kad žmonės piktinasi, bet suprasti turime ir rangovus – jiems riekia atlikti darbus, ir atlikti kokybiškai. Dėl to ir prašau miestiečių, jeigu galima, vengti tos vietos. Kai bus sutvarkyta, visi važiuosite, pervažiuosite su vėjeliu.

Karantinas, COVID-19, gautas papildomas finansavimas leidžia mums sutrumpinti šiuos darbus ir baigti kitų metų viduryje.

– Paminėjote darbų kokybę ir šioje vietoje, net neabejoju, bus kritiškai nusiteikusių žmonių, kadangi gana dažnai tenka skaityti, kad gatvė tik buvo suremontuota ir vėl ardoma – ar vamzdynai remontuojami, ar dar kažkas yra daroma?

– Sutinku, dalis tų pastabų būna teisingos. Kartais tvarkoma gatvė ir dalis inžinerinių tinklų. Dažnai visiškai atnaujinti komunikacijų šeimininkai neturi galimybių – ar tai būtų "Kauno energija", ar "Kauno vandenys", ar kiti tų komunikacijų šeimininkai, ko gatvėse mes tikrai daug turime. Kartais išlenda pačių rangovų defektai – aš visada sakau: kas nedirba, tas neklysta. Tikiu, kad tie defektai atsiranda dėl kažkokių technologinių niuansų. Mūsų pareiga yra rangovus tikrinti, defektus išaiškinti, šalinti. Bet net ir po kelerių metų paaiškėja, kad kažkoks senas nepakeistas vamzdis įlūžo, toje vietoje susiformavo kažkokia įgriuva. Tokių faktų turime, jais nesame patenkinti, dėl to ir prašome komunikacijų šeimininkų atlikti ne tik darbus, kurie susiję su gatve, bet ir prevenciškai patikrinti savo vamzdynus. "Kauno vandenys" tikrai tą pradėjo daryti intensyviau. Defektų tikimybė tada ženkliai sumažėja.

– Laisvės alėja vėl "gabalais išdraskyta".

– "Gabalais išdraskyta" yra gana skambus pasakymas. Ten įrengiamas papildomas siūlių užpildas. Yra tam tikros padidėjusio intensyvumo zonos – Maironio gatvėje tie darbai jau padaryti, šiuo metu vyksta A.Mickevičiaus gatvėje – nurenkama granito danga, ji perklojama su tam tikrais nuolydžiais ir siūlės užpildomos epoksidine medžiaga.

– Bet tai reiškia, kad darbai nebuvo iškart kokybiškai atlikti, jeigu reikia tvarkyti vėl?

– Jie buvo atlikti pagal projektą ir savo laiku kokybiškai. Bet projektuotojai pamatė, kad intensyvumo neišlaiko, prastumdė tas granito plyteles, parinktas kitas projektinis sprendinys. Nepasakyčiau, kad čia rangovo neveikimas arba nekokybiškas veikimas – nebuvo teisingas projekto sprendinys. Ir dabar taisomos tos projekto klaidos, įrengiama siūlė jau su tam tikrais epoksidiniais užpildais. Neturėjo tiek mūsų projektuotojai, tiek mes patys, kaip užsakovai, tokios praktikos, kai tokio tipo granitinė danga yra tose skersinėse gatvėse, kaip Maironio, A.Mickevičiaus. Iš klaidų mokomės, darome išvadas ir perdarome.

– Jau į centrą – simboliškai – atvažiavome, tai pakalbėkime apie Kęstučio gatvės remontą. Kas ten daroma, kada jis baigsis? Tiesą sakant, sudėtinga Kęstučio gatve važiuoti, nes dabar jau nesuprasi, kuria juosta važiuoji, automobiliai stovi, viešasis transportas vėlgi savo juosta važiuoja.

– Taip, rekonstruojama Kęstučio gatvė. Toje gatvėje šaligatvių būklė buvo tikrai prasta, įrengsime dviračių taką, kur buvo prieš keletą metų tik nužymėtas dviračių takas, išskirtas žalios spalvos juostomis – gerai, bet tai nėra saugu. Dabar dviračių takas atsiras kitame aukštyje. Sulaukdavome pastabų, kad su vaikais tokiu taku, važiuojamąja dalimi, nesinori važiuoti, tai tikrai jis bus dabar saugesnis, galės ir suaugę, ir vaikai juo važinėtis. Sutvarkysime visus šaligatvius, "Kauno vandenys" baigia tvarkyti požemines komunikacijas. Dar numatytas asfaltbetonio dangos atnaujinimas.

Susidūrėme su tam tikrais iššūkiais – radome ir akmenų dangos, teko ją pašalinti. Miestas daug metų buvo tvarkomas paprastuoju būdu, kai ant vieno sluoksnio lipinamas kitas. Tokios praktikos jau stengiamės vengti – norime sutvarkyti tiek šaligatvių pagrindus, tiek patikrinti esamus gatvės pagrindus. Jeigu randame silpną sluoksnį – jį pakeičiame stipriu, kad gatvės tarnautų ne vieną dešimtmetį. Daugiau kreipiame dėmesio į kompleksinį gatvių sutvarkymą – ne tik asfaltą. Jeigu prisimenate, kada važinėjo ta "pragaro mašina", visi džiaugėsi. Bet visi džiaugėsi tik sutvarkyta važiuojamąja dalimi. Šaligatviai, šaligatvių pritaikymas neįgaliesiems, dviračiai truputį buvo primiršti. Dabar tvarkome kompleksiškai gatves – ir apie pėsčiuosius galvojame, ir apie mamas su vežimėliais, ir apie dviračius, ir apie visus kitus eismo dalyvius.

– Ar Kęstučio gatvėje nesumažės važiuojamoji dalis atlikus jūsų minėtus darbus?

– Pati važiuojamoji dalis nesumažės, nes ji jau bemaž dvejus ar trejus metus yra sumažinta dėl viešojo transporto eismo juostos, dėl parkavimo gatvėje ir dėl dviračių tako. Pagrindiniai elementai išliks. Norime, kad tai būtų mažo intensyvumo eismo gatvė. Pagal bendrąjį planą magistralinė gatvė šioje zonoje yra Karaliaus Mindaugo prospektas – kas nori pervažiuoti kažkur tranzitu, turėtų važiuoti į Karaliaus Mindaugo prospektą.

– Bet kaip to pasiekti?

– Yra tam tikros teorijos: formuojama gana siaura eismo juosta, kad automobiliu būtų nepatogu važiuoti. Žmogus, kuriam reikia pervažiuoti rajoną tranzitu, rinksis tikrai patogų keturių ar aštuonių juostų Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriam reikia kažko Kęstučio gatvėje, važiuos ta gatve. Norime, kad šioje gatvėje būtų parkavimo vietos, kad būtų pėstieji, kad dviratininkai galėtų važiuoti, o tie, kam reikia lėkti, tegu važiuoja Karaliaus Mindaugo prospektu.

Remonto darbų sutartis yra iki kitų metų gegužės mėnesio, tačiau darbus planuojame baigti iki šių metų gruodžio vidurio.

– S.Daukanto gatvė 400 m ilgio – neilga – kurioje taip pat vyksta remonto darbai, ir juos planuojama baigti, kaip buvo skelbta, iki kitų metų vasaros. Kodėl taip ilgai?

– Tai yra sena Naujamiesčio gatvė. Susiduriame su tam tikrais radiniais, tarkime, žmogaus palaikais arba žmonių kaulais. Darbai neina taip sparčiai, turi dirbti ir archeologai, tyrinėtojai, gavus išvadas turi būti ir tam tikri projektiniai sprendiniai. Tokios gatvės – jau iš patirties galiu pasakyti – niekada greitai nesuremontuojamos, kadangi tai yra subtilūs dalykai, nepaskubėsi.

Jau baigiame kloti lietaus nuotekų tinklą, tos visos požeminės "bombos", kurios galėjo būti – tikiu, kad mes jas jau baigėme išrankioti. Kai iškilsime į paviršių, darbai paspartės. Aišku, numatyta granito danga – tai ne asfaltas, jo su klotuvu per dieną nepaklosi, granito plyteles dedi vieną po kitos. Tikiu, kad pavyks tuos darbus baigti ne metų viduryje – galbūt tai bus balandžio pabaiga. Pernai praktiškai dirbome ir žiemos sezono – tą leido oro sąlygos. Jeigu žiema bus tokia kaip pernai, tai tikrai tų darbų padarysime per žiemą nemažai.

– Minėjote lietaus nuotekas, drenažą. Vasaros pradžioje Kaunas plaukė kaip niekad – Jonavos gatvė, Šilainiai. Ar įmanoma kažkaip išspręsti?

– Būsiu nepopuliarus – lietaus nuotekų sistemos projektuojamos tam tikrai liūčių tikimybei. Gali tu ją padaryti, kad per bet kokią liūtį būtų pralaidi, bet ji bus be galo brangi – gali kainuoti net du kartus brangiau, nei pačios gatvės rekonstravimas kainuoja. Dėl to lietaus nuotekos projektuojamos tam tikram optimaliam kritulių kiekiui.

Dabar yra įrengiama nemažai tinklų. Aleksote rekonstruojant gatvę ir įrengtas toks lietaus nuotekų tinklas, kad, tikiu, toje vietoje problemų neturėsime. Mieste nėra išvystyto lietaus nuotekų tinklo – turime mišrias nuotekų sistemas ir dėl to prapliupus liūtims viena susimaišo su kitu, kažkas kažkur užsikemša ir turime tuos padarinius. Ypač tas aktualu Žemaičių gatvės įkalnėje. Apsemta būdavo ne tik K.Donelaičio gatvė – vanduo užliedavo ir Gedimino gatvę, ir tą pačią Laisvės alėją. Visa tai atbėgdavo nuo Žemaičių kalno. Tinkamai įrengus nuotekų sistemas tos problemos nelieka, bet jos nėra projektuojamos toms stichinėms, ypač didelėms liūtims, kadangi projektuojama su tam tikra užsėmimo galimybe ir vieną-du kartus per metus.

Kartais problema būna, kad paprasčiausias maišelis užplaukia ant lietaus nuotekų grotelių, ir kokia bebūtų sistema, ji yra užkimšta. Tai liūčių metu tiek "Kauno švara", tiek "Kauno vandenys" važiuoja gavę informaciją ir dažniausiai būna problema ne pačios sistemos, o dėl to, kad vanduo nepatenka į sistemą.

– Šviežiausia naujiena – P.Kalpoko gatvė uždaryta dėl Žemaičių gatvės viaduko. Ir pati P.Kalpoko gatvė prašosi remonto. Ar nebus taip, kad dabar ji uždaryta dėl viaduko, paskui bus uždaryta dėl pačios gatvės remonto?

– Planuojame atidaryti viaduką kartu su sutvarkyta P.Kalpoko gatve. Darbai vyks paraleliai. Jie tęsis iki kitų metų birželio.

A.Mickevičiaus gatvėje Kauno vandenys baigia įrengti nuotekų sistemas. Po mėnesio joje kelininkų nebeliks, galima bus važiuoti.

– Kodėl Savanorių prospekto kalne yra 50 km/val. greitis? Kur ten yra pavojai?

– Gatvės plotis. Nėra ten normatyvinių keturių eismo juostų, nes paveldo teritorija. Kai buvo rekonstruota Savanorių įkalnė, ji privalėjo išlikti tų istorinių parametrų, tai eismo juostų pločiai nėra normatyviniai. Bet aš nesu greičio specialistas, sakau tik savo nuomonę: dėl eismo juostų gabaritų, dėl šaligatvių siaurumo. Šiuo atveju pėsčiasis eina šalia, už 30 cm auga medžiai. Padidinus greitį, gali būti skaudžių pasekmių tiek pėstiesiems, tiek vairuotojui.

– Slėnio gatvė tarp Studentų ir K.Baršausko gatvių – nedidelė, bet svarbi, turint omenyje artėjančius mokslo metus. Ten, kaip suprantu, nedideli remonto darbai?

– Numatytas paprastas remontas – asfaltbetonio dangos atnaujinimas. Ji yra tranzitinė, atnaujiname važiuojamąją dangą, kad galima būtų ja važiuoti.

– Kokios dar gatvės remontuojamos?

– Daug dėmesio kreipiame į šaligatvius. Pramonės prospekte šaligatvių tvarkymas vyksta, Kovo 11-osios gatvėje – ir šaligatviai, ir važiuojamoji dalis, Aleksote nemažai darbų baigiama, Tvirtovės alėja – Taikos prospekto tęsinys, irgi darbai vyksta: ten ir dviračių takas, ir šaligatviai, ir pati važiuojamoji dalis bus tvarkoma. Gavome 10 mln. eurų papildomai iš COOVID-19 finansavimo gatvių tvarkymui.

– Kiek iš viso gatvių remontui skirta šiais metais?

– Apie 30 mln. eurų. Tai yra ženkli suma, darbų daug ir natūralu, kad jų nepavyksta padaryti be tam tikrų trikdžių.

– Kokia suma, kokie darbai planuojami kitąmet?

– Planavimas prasideda rugsėjo mėnesį – tikrai turime ir tęstinių, ir parengtų projektų. Norime tvarkyti mažesnio reikšmingumo gatves – B.Brazdžionio, Romainių. Tai yra jungtys, išvažiavimai į tam tikrus rajonus. Toliau – Didžioji, Piliuonos gatvės Vaišvydavos link, link Rokų, Rokų plytinės gavės. Matysime, kokios yra miesto biudžeto ir Kelių direkcijos galimybės, kokie dar bus galimi finansavimo šaltiniai.

– Ar išauš kada nors Kaune tokia diena, kai bent pagrindinių gatvių remontas bus baigtas ir vieną kitą duobelę tik reikės paremontuoti?

– Manau, kad taip. Tik dabar mes daugiau dėmesio kreipiame ne tiek į pačią asfalbetonio dangą, bent žiūrime kompleksiškai. Norisi sudaryti sąlygas ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems, dviratininkams. Kaip kitose šalyse – ne tiek gatves platina, kiek optimizuoja transporto eismą, nori, kad žmonės pereitų į viešąjį transportą, važinėtų dviračiais, paspirtukais, rinktųsi kitas alternatyvas.

– Nemanote, kad dideliu greičiu lankstantys elektriniai paspirtukai kelia nemažą grėsmę saugumui?

– Nežinau, kaip atsakyti – pat su paspirtuku atvažiavau. Manau, tai priklauso nuo sąmoningumo lygio. Tikrai kartais matau, kad koks nors paspirtukas važiuoja didesniu greičiu nei 20 ar 25 km/val. Mano galva, tai labai pavojinga.

Bet paspirtukai yra patogi susisiekimo priemonė, tik ja reikia naudotis protingai. Su motociklu, su dviračiu grėsmės yra panašios.

– Teko girdėti, kad Vilniaus gatvė, labai svarbi Senamiesčio arterija, irgi planuojama rekonstruoti. Ar šių planų neatsisakyta?

– Planuojame artimiausiomis dienomis spręsti rangovo parinkimo klausimą, su "Kauno vandenimis" kalbamės, kad jie savo tinklus pradėtų tvarkyti. Planas yra spalio-lapkričio mėnesiais pradėti darbus. Toje gatvėje neturime normalios lietaus nuotekų sistemos, tik mišrią. Norime, kad "Kauno vandenys" įrengtų lietaus nuotekų tinklą, susitvarkytų vandentiekį, buities vandens nuotekas, ir ateitume tvarkyti gatvę. Kadangi tai yra kultūros paveldo teritorija, tai gatvės parametrai nesikeis – yra saugoma pati gatvės ašis, gatvės borto linijos. Norime labiau pritaikyti tašytus akmenis pėsčiųjų zonai, kad jei būtų pakankamai lygūs.

Šaligatviai pasikeistų – betoninę dangą pakeis tamsaus granito danga. Šviestuvai liktų tie patys – jie būtų restauruojami. Gatvės vaizdas nepasikeistų, bet kokybė pagerėtų.

Planuojame iki kitų metų pabaigos tuos darbus padaryti. Tame objekte archeologiniai darbai numatyti, nežinome, ką ras archeologai. Daug yra perkastų vietų, daug įrengtų tinklų. Tikiuosi, kad archeologija labai darbams netrukdys.

Verslininkams tai aktualu, jei labai domisi tuo, ir kai kurie net planuotų metams užsidaryti. Nors darbų sutartyje ir būna, kad turime užtikrinti patekimą, bet lauke stalų nepastatysi, nes vis tiek būna daug dulkių. Bet sutvarkius gatvę tikrai gyventi būtų patogiau.