Ašaros trukdė kalbėti

Praėjusio šeštadienio vidurdienis. Kauno oro uoste pasirodė ką tik iš Londono atskridusio lėktuvo keleiviai. Daugiausiai – po vieną. Ir pateko tiesiai į pasiilgusių artimųjų glėbį.

Ne vienas susigraudino taip, kad net negali bendrauti su šias jautrias akimirkas fiksuojančiais žurnalistais. „Labai neturiu laiko“, – teisinosi ką tik iš vaikų glėbio išsilaisvinęs apie 40 metų vyras, veikiau gėdydamasis ištryškusių ašarų.

Savo vyrą, dirbantį Londone statybose, pasitiko ir Kristina su dviem sūnumis. „Prieš tai mes visi ten gyvenome – apie 10 metų. Anglijoje gimė ir abu sūnūs. Tačiau prieš porą metų, nepaisant to, kad vyresnysis pradėjo lankyti ten pirmąją klasę, aš grįžau su vaikais į Lietuvą“, – pasakojo sunkiai ilgai laukto susitikimo jaudulį suvaldanti Kristina.

Jos sutuoktinis Valdas teigė negalėjęs negrįžti Kalėdoms į Lietuvą, nes čia – šeima. 

„Gyvendami Anglijoje taip pat kasmet sėsdavome prie Kūčių stalo, nors anglai švenčia tik Kalėdas. Tačiau niekas iš jų Kalėdų tradicijų mums neprilipo“, – sakė Kristina, skubėdama su šeima į namus. Juk Valdas grįžo tik dviem savaitėms. 

Gyvendami Anglijoje taip pat kasmet sėsdavome prie Kūčių stalo, nors anglai švenčia tik Kalėdas. Tačiau niekas iš jų Kalėdų tradicijų mums neprilipo.

Indas įsimylėjo lietuvišką mišrainę

Buvusi kaunietė Vaiva traukė priešinga kryptimi – ji rengėsi išskristi į Londoną, kuriame gyvena jau 12 metų. Prieš penkerius metus ten ištekėjo už indo. Kartu su ja – ir ketverių metų dukra Heili. „Heili tautybė – lietuvė, nors ji – pusiau indė“, – teigė Vaiva.

Mergaitė kalba ir lietuviškai – išmokė taip pat Anglijoje gyvenantys Vaivos tėvai. Su jais Heili šneka lietuviškai, o su tėvais – angliškai. 

Vaiva su dukra viešėjo Lietuvoje 10 dienų – pardavė čia butą. Lietuvoje jos artimųjų jau beveik nelikę. Pirmasis į Angliją prieš daugiau kaip 20 metų išvyko Vaivos tėvas, vėliau pasikvietęs pas save ir žmoną su dukromis. Dabar ten prie Kūčių stalo susėda jau jų aštuonių asmenų šeima. Jų valgiaraštis – grynai lietuviškas. 

„Labai patinka lietuviškas maistas ir mano vyrui indui. Ypač žuvis, balta mišrainė ir kepta duona, kurių anksčiau jis nebuvo ragavęs. Nors silkė vyrui nelabai patinka“, – pasakojo Vaiva. Ji teigė iš angliškų tradicijų nusižiūrėjusį Kalėdų stalui kalakutą, kurio Lietuvoje jie niekada šia proga nekepdavo. 

„Kada nors mes su vyru tikrai grįšime į Lietuvą!“ – pažadėjo 29-erių Vaiva, skubėdama registruotis skrydžiui į Londoną. 

Kūčios Malaizijoje – lietuviškesnės

Laisvės alėjoje sutiktos Vidos teigimu, atsivėrusios mūsų valstybės sienos jos šeimos kalėdines tradicijas pakeitė, nes abi dukros gyvena užsienyje. 

Viena – jau 17 metų Anglijoje. Ten ištekėjo už vietinio ir padovanojo Vidai du anūkus. Vienam – 14 metų. Kitas – devynerių. Abu – anglakalbiai.

Kita duktė – Malaizijoje. „Ieško ten gyvenimo druskos. Baigusi Vytauto Didžiojo universitetą,  išvyko į Malaiziją stažuotis. Stažuotė truko pusę metų, o duktė ten – jau aštuoneri“, – pasakojo vaikų darželyje virėja dirbanti Vida.

Ar dukros grįžta Kalėdoms? Pašnekovė neslėpė, kad būna visaip. „Kai negrįžta, atsiunčia dovanas ir bendraujame per skaipą. Bet su Malaizija – šešių valandų skirtumas. Tačiau ten gyvenanti dukra visada pasidaro lietuviškas Kūčias iš 12 patiekalų. Netgi pyragėlius su grybais!“ – neslėpė pasididžiavimo jos motina.

Anot pašnekovės, Anglijoje gyvenanti dukra jau turi derintis prie savo angliškos šeimos. Jos iniciatyva, Kūčių vakarienei būna žuvis. Bet po to abu su vyru eina į alaus barą. Taip anglai švenčia Kalėdų išvakares.

Kai dukra su savo angliška šeima atvyksta į Lietuvą, problemų dėl Kūčių ar Kalėdų meniu Vidai nėra. Anglakalbiai jos svečiai valgo viską. Nors, kai anūkai buvo mažesni, buvo visko. Yra Vida šventusi Kalėdas ir Anglijoje. Tenykštės Kalėdos, kaip ir Lietuvoje, – šeimos šventė, per kurią prie židinio Kalėdų naktį dedamas pienas su sausainiais. 

Praturtėjo ir Kalėdų senelis

Pensininkės Janinos, kuri yra gryna kaunietė, šeima laikosi klasikinių Kūčių bei Kalėdų tradicijų. „Ir kasmet prie stalo mūsų vis daugiau. Visi – gryni lietuviai. Kai nueiname pirkti kalėdaičių, tai net išsigąsta. Šiemet mūsų prie Kūčių stalo bus 16-ka!“ – šypsojosi pašnekovė.

Anot Janinos, nė vienam jų užstalėje nekyla per Kūčias pagundos paragauti ko nors mėsiško. Tačiau dovanos, kurias jos anūkams atneša su „Kauno dienos“ žurnalistais besikalbantis Kalėdų senelis, nepalyginamos su tomis, kurias jis pats gaudavo iš neturtingo savo vaikystės Senelio Šalčio. Tokių knygų, kuriomis labai patenkinti jos anūkai, jai pačiai vaikystėje niekas nedovanojo.

„Daug kas man pavydi – turiu tris vaikus ir visi jie, kaip ir septyni anūkai, - Lietuvoje. Visi turi čia darbą. Jau turiu ir dvi proanūkes. O draugių ir kaimynų vaikai išvažiavę ir ne visada grįžta šventėms“, – dėjo savus šventės akcentus iki išėjimo į pensiją mezgėja dirbusi Janina.

Telefonams – ne

Teisme dirbanti Jūratė labiausiai akcentavo tai, kad anksčiau ruošimasis šventėms ir vakarojimas prie Kūčių stalo trukdavo ilgiau. O dabar greitai pavalgome ir toliau visi kažkur skubame. Nors dar tebėra ant jo 12 patiekalų. Tačiau – tik vyresniųjų dėka.

„Mano nuomone, gaminant patiekalus Kūčių stalui gali pagelbėti ir internetas.  Tačiau, jau susėdus prie stalo, reikėtų palikti mobiliuosius telefonus kitame kambaryje arba išjungti jų garsą“, – ragino pašnekovė nors per šventes atsiriboti  nuo vis labiau mūsų gyvenimą įtakojančios elektronikos.  

Tačiau svečiai iš užsienio, anot teisininkės Jūratės, jau tampa maloniu mūsų tradicinių švenčių atributu.  „Yra labai gražių pavyzdžių, kai jie noriai prisiderina prie savo antrosios pusės tautinių tradicijų. Ko nepasakysi apie kai kuriuos mūsų tautiečius. Aš pati per Kūčias mėsos nevalgau – ir be jos tiek visko prisiragauju, kad vos pareinu į namus. Tačiau turiu pažįstamų, kuriems vien silkės neužtenka“, – teigė teismo darbuotoja.

„Prie mūsų Kūčių stalo, nežinau – laimei ar ne, susirenka tik lietuviški veidai. Todėl ir valgiaraštis – tradicinis. Nei picos, nei kokakolos jame nėra, nors patiekalų – 12-ka. Kategoriškai, net ir vaikams, jame nėra jokios mėsos. Ir mišrainės – be grietinės bei majonezo. Tik po staltiese nėra šieno“, – pasibaigus darbo savaitei buvo gerai nusiteikusi Laisvės alėjoje užkalbinta dar viena teisininkė – Auksė. Tačiau pašnekovė neslėpė, kad jos svainis amerikietis, už kurio ištekėjusi sesuo, nusiuntus jiems prie Kūčių stalo susirinkusios giminės nuotraukas, nelabai supranta šio ritualo prasmę. JAV Kūčių vakaro taip pat nėra.  

Kalėdos pagal krišnaitus

Anot jau trejus metus judėjimui „Hare Krišna“ priklausančios Dovilės, taip pat sutiktos Laisvės alėjoje – savo bendraminčių būryje, jie Kūčių ir Kalėdų nešvenčia – turi savų didesnių švenčių.

„Nors, kai šeimos nariai susėda prie Kūčių ar Kalėdų stalo, jie valgo ir mano paruoštus vegetariškus patiekalus. Savo ruožtu, būna tėvai šioms šventėms paruošę tokių patiekalų ir man. Beveik visus Kūčių ir Kalėdų valgius galima pakeisti vegetariškais“, – sakė ekonomiką ir verslo administravimą baigusi specialistė Dovilė.   

Be to, ji pabrėžė artėjančių Kalėdų svarbą dar vienu aspektu – gruodį, kai švenčių laukiantys žmonės nusiteikę dvasingiau, jų judėjimui labiau sekasi platinti savo knygas.

„Esu gyvenusi užsienyje, ir galiu pasakyti, kad lietuviai, palyginti su kitomis tautomis, yra daug draugiškesni, atviresni ir dorybingesni. Gal mes patys to nepastebime. Tačiau aš ilgai gyvenau užsienyje – Ispanijoje, Anglijoje, esu platinusi mūsų knygas Vokietijoje ir Belgijoje. Ir galiu palyginti. Mūsų tautos dorybingumą yra pastebėjęs  ir ne vienas Lietuvoje lankęsis užsienietis“, – teigė krišnaitė Dovilė.